Mes esame suaugę ir suprantame, kad geriausia išeitis - skirtis. Tačiau tai padaryti būtų labai skausminga ir sunku, kadangi vienas kitą mylime. Nerandame išeities, kaip mes galėtume išspręsti šią situaciją.

Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė

Ištrauka iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso dėl santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. (Valstybės Žinios, 2000 Nr. 74-2262). “Draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais”.

Atsakymą pradedu eilutėmis iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso tam, kad turėčiau atspirties tašką atsakinėdama į jūsų klausimą. Kaip matote, pusbrolių vaikų santuoka nėra draudžiama. Toks apribojimas Katalikų bažnyčioje yra panaikintas dar XIII amžiuje ir galioja iki šių dienų. Visgi visuomenėje vyrauja nuomonė, jog pusbrolių vaikams kurti šeimų nevertėtų. Tokios nuostatos gyvuoja dėl kelių priežasčių.

Viena jų galėtų būti nesigilinimas į teisinius apribojimus. Visiems yra aišku, jog santuoka tarp giminaičių yra draudžiama, tačiau nedaugelis žino konkrečius ryšius, kurių peraugimas į seksualinius santykius būtų ne tik moralės normų pažeidimas, bet ir erdvė silpnų palikuonių atsiradimui. Kita artimųjų priešinimosi jūsų santykiams priežastis gali būti nerimas dėl galimų negalių, kurias gali turėti vaikai, gimę iš jūsų santuokos.

Pusbrolių vaikų partnerystės klausimą komentuojantys asmenys (medikai, dvasininkai), kalba apie tai, jog šio ryšio sudarymas nėra smerktinas ir be didelės būtinybės jį nutraukti, jei du asmenys yra sąmoningai apsisprendę ir pasirinkę vienas kitą tolesniam bendram gyvenimui. Visgi negalima nuneigti, jog tokios poros susiduria su didesne savaiminių persileidimų, nesivystančių nėštumų bei kūdikių, turinčių genetiškai nulemtą patologiją, gimimo tikimybe. Dėl to planuojant vaikus svarbu konsultuotis su genetikos specialistais.

Išgirdę šią labiau praktinę informaciją, atsisukite į savo jausmus. Kaip suprantu, noras likti kartu yra stiprus, tik slegia artimųjų reakcijos, o gal net draudimai. Jei norite išsaugoti santykius, pirmiausia patys turėtumėte priimti tvirtesnį sprendimą: būti ar nebūti kartu. Galbūt prieš tai labiau pagilinę savo žinias, pasikalbėję su specialistais, turėtumėte įsivardinti, kur link juda jūsų ryšys.

Nereiktų nuneigti baimių ar sunkumų, su kuriais teks susidurti, kuriant jūsų sąjungą. Kita vertus, konkrečiau apsibrėžkite, kas labiausiai sukelia abejones dėl jūsų pasirinkimo teisingumo: ar vien aplinkinių reakcijos, visuomenėje vyraujančios normos, ar ir jūsų pačių asmenis nerimas, susijęs su jūsų buvimu kartu.

Kai patys poros viduje prieisite bendrą sutarimą ir tvirtai pasiryšite puoselėti savo santykius, kitas etapas – artimųjų nuraminimas. Neretai žmonės stengiasi įtakoti tuos sprendimus, kurie nėra tvirti ir kuriuos galima paveikti. Pateikę savo buvimą kartu kaip nebesvarstomą faktą, greičiausiai susilauksite intensyvios neigiamos reakcijos, tačiau bandymai atkalbėti bus vis retesni, o jei nepasieks norimo tikslo, tai pamažu ir visai išnyks. Kita vertus, reikėtų pasirūpinti žmonėmis, kurie nerimauja dėl jūsų ateities. Jų baimės yra pagrįstos ir bandančios apsaugoti jus nuo galimų sunkumų. Vertėtų dalintis informacija, pokalbiais, kuriuos patys išgyvensite.

Sėkmės. Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)