„Skyrybos toks pat senas žmonijos išradimas kaip ir vedybos – rašė prancūzų filosofas Fransua Mari Arujė Voltaire, – nors skyrybos gal keliomis savaitėmis naujesnis“.

Ištuokų statistika

Lietuvoje kasmet išsiskiria apie 10 tūkstančių šeimų (praeitais metais – 9974). Tiek pat laisvų vyriškių pasijunta nevaržomi jokių įsipareigojimų, o jei dar pridėsime išsituokusius praeitais, užpraeitais bei dar ankstesniais metais, jų skaičiaus bus tikrai nemenkas. Konev isi jie skyrėsi, nes buvo nesuprasti, nemylimi ir skriaudžiami.

Dauguma išsituokusių vyrų ieško užuojautos, supratimo bei moters, pasiryžusios gydyti jų širdies žaizdas, ir ryžtasi dar kartą išbandyti sėkmę. Tokie vyrai tikisi, kad pasimokė iš praeities klaidų ir vėl kuria šeimą. Apie penktadalis registruojamų santuokų - tai antrosios santuokos.

Visgi kartais vyras nesugeba įvertinti moters, norinčios tapti jo drauge, jausmų. Kaip ir neretai moteris nesupranta, kodėl išsiskyręs vyriškis neskuba link jos siūlomo jaukaus namų židinio. Todėl geresnis skyrybų sukeltų išgyvenimų suvokimas būtų naudingas ir jam, ir jai.

Ištuokos depresija

Mokslininkai, tiriantys stresą, įvairius gyvenimo įvykius, kurie pareikalauja prisitaikymo, dažnai vertina taškais. Jei kas nors per metus taptų našliu ar našle, surinktų 100 streso taškų. Skyrybos duotų 73 taškus, o 47 taškus - atleidimas iš darbo. Kadangi net atostogos duoda 12 streso taškų (irgi reikia prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo), per metus tokių taškų prisirenkame gana daug ir galime peržengti streso, kurio jau nebesugebėsime įveikti be psichoterapinės pagalbos, ribą.

Ši riba nėra itin aukšta. Iš trijų žmonių, per metus surinkusių 100-150 streso taškų, vienas susirgs psichosomatine liga, o jei taškų bus daugiau, tokia liga susirgs kas antras.

JAV psichoterapeuto Roberto Johnsono duomenimis, per pirmus metus po ištuokos kas ketvirtas išsiskyręs vyras patyrė depresiją. Likusieji išgyveno ištuoką lengviau. R. Johnsono nuomone, jie galėjo remtis emocinių ryšių nutraukimo patirtimi, kurią įgijo 5-7 vaikystės metais, silpnėjant emociniam ryšiui su motina (dukterys tokį ryšį išsaugo ilgiau nei sūnūs, nes šiems, norint tapti vyrais, reikia atsiriboti nuo moteriškumo).

Todėl norint sužinoti, kas ištiks vyrą po ištuokos, tereikia jo paklausti apie vaikystę ir išgirdus, kad sutariantys tėvai juo rūpinosi, galima prognozuoti, kad jis nėra liguistai priklausomas nuo artimų, taigi ir savo šeimos iširimą jis sugebės sąlyginai lengvai išgyventi bei greičiau sukurs naują emocinį ryšį su kita moterimi.

Nedylanti ištuokos trauma

Emocijos išduoda, kokį stresą patiria besiskiriantis ar neseniai išsiskyręs žmogus. Jis tampa nerimastingas, irzlus, nuolat jaučia įtampą. Suprantama, kad tai veikia jo mąstymą, todėl vyras, patiriantis stresą, yra nedėmesingas, išsiblaškęs. Jis nelanksčiai ieško išeities iš nepalankios situacijos, vėl ir vėl kartoja nedavusius norimų rezultatų problemų sprendimo būdus.

Be to, pradeda pernelyg kritiškai vertinti save, menką klaidą suvokia kaip milžinišką tragediją. Jeigu šie streso požymiai stebimi ir praėjus pusei metų po ištuokos, galima prognozuoti, kad vyrui bus sunku pilnai nutraukti emocinį ryšį su iširusia šeima.

Apie pusė išsiskyrusių vyrų vėl veda ar užmezga pastovų ryšį su moterimi per pirmus penkis metus po ištuokos. Penktadalis tai padaro tik po dvidešimties ar daugiau metų po ištuokos. Taigi maždaug nuo trisdešimtųjų iki penkiasdešimtųjų savo gyvenimo metų lieka vienišiais.

Pastovaus naujo emocinio ryšio nesugeba užmegzti vyrai, kurie buvo patenkinti savo šeimyniniu gyvenimu, o ištuoka jiems buvo visiškai netikėta. O jeigu dar ir paauglystėje jie nemėgo bendraamžių kompanijos, itin artimai bendravo su motina, tai veikiausiai nuo ištuokos streso jie neatsigaus bent dešimt – dvidešimt metų.

Lemtingi antrieji ištuokos metai

Viena iš svarbesnių ištuokos prielaidų – viltis, kad pavyks sutikti moterį, su kuria bus gera ir lengva. Išsituokdamas vyras tikisi surasti rūpestingą, gražią, seksualią ir jaunesnę už buvusią žmoną draugę. Jis svajoja apie įstabius sekso nuotykius. Kasdienybė, deja, paprastai būna daug blankesnė. Naujoji pažįstama nežino visų jo įpročių, kaprizų, prietarų, požiūrių, todėl, aišku, į juos ir neatsižvelgia. Intymus ryšys su mažai pažįstama moterimi taip pat gali būti ne toks sklandus kaip tikėtasi.

Praėjus maždaug pusantrų metų po ištuokos, jau nebedžiugina savarankiškumas, kai galima niekam nebeatsiskaityti už savo poelgius ir laiką, o vis labiau vargina nesutvarkyta buitis. Žlugdančių postūmių - persivalgyti, daugiau nei dera išgerti, vengti darbo - niekas iš šalies nekontroliuoja, o valios juos suvaldyti neretai pritrūksta. Slėgusią atsakomybę už šeimą pakeičia atsakomybė už patį save, savo ateitį, ir ne kiekvienas gali ją prisiimti.

Be to, šiuo laikotarpiu šeimyniniai barniai jau primiršti, o malonūs prisiminimai ryškesni, todėl net du trečdaliai išsiskyrusių vyrų šiuo laikotarpiu ima manyti, kad buvusi žmona patrauklesnė nei naujos pažįstamos.

Naujų ryšių perspektyvos

Žvelgiant iš vienos pusės, antroji vyro santuoka gali būti laiminga ir jo antroji žmona stebėsis, kodėl toks geras, šeimyniškas, ištikimas vyriškis buvo neįvertintas. Pažvelgus iš kitos pusės, santykių nesėkmė gali vėl ir vėl kartotis. Suprantama, kad artimus santykius sugeba gadinti ir vyrai, ir moterys, tačiau retkarčiais jų beveik neįmanoma sukurti, o todėl ir sugadinti nėra ką.

Artimus santykius su drauge sunku sukurti vyrui, kuris emociškai susietas su kita moterimi. Todėl gal ir netikėtas pastebėjimas, kad neturintis atsiribojimo nuo artimo žmogaus patirties (paauglystėje emociškai labiau susietas su motina nei bendraamžiais) vyras nesugeba atsiriboti nuo moters, su kuria išsiskyrė.

Emocinė priklausomybė gali „užsimaskuoti“ - pasireikšti nesugebėjimu savarankiškai tvarkyti savo buitį, atsakyti už save. Tada ieškoma ne mylimosios, o globėjos.

Su panašiomis problemomis susiduria visi išsituokę vyrai, tačiau, jei per pusantrų arba dvejus metus po ištuokos vyras vis dar aiškinasi, kodėl buvusi žmona pasakė taip, o ne kitaip, jei vis dar neranda laiko išpakuoti iš buvusių namų iškilmingai išsineštų daiktų, neišmetė raktų nuo buvusio buto, tai liudija, kad jo emociniai ryšiai su buvusia šeima ilgai nenutrūks, o naujo artimo ryšio perspektyva gana prasta.

Savikritiškai įvertinęs savo priklausomybę nuo buvusios šeimos toks vyras galėtų:

* pamėginti išsiaiškinti savo svajones ir fantazijas, atsakyti į klausimą, kokia tikimybė, kad jos taps realybe (kartais tokiam išsiaiškinimui su savimi prireikia ir psichologo pagalbos);

* nubrėžti sau aiškią ribą, nustatančią, kiek laiko ir pastangų skirs fantazijai, kurios nerealumą dažniausiai ir pats suvokia, įgyvendinti;

* apsispręsti, ar nori naujų įpareigojančių santykių, ar geriau jausis vienišas;

* kreiptis į internetinę pažinčių tarnybą ir sužinoti, ar iš 10-15 moterų, su kuriomis jam bus pasiūlyta susipažinti, nors viena bent iš dalies bus panaši į jo idealą.

Jeigu jis padarys tai, kas išvardinta, ar bet ką kitą, kad pakeistų savo emocinę būseną, veikiausiai pradės gyventi įdomiau ir visavertiškiau, įveiks skyrybų sukeltą emocinę traumą.