Visas pasaulis stebisi japonišku fenomenu - darboholizmu. Pasirodo, 70% japonų nežino, kas yra atostogos. Jeigu ir būna laisvų dienų, tai vyriškoji gyventojų pusė jas panaudoja kvalifikacijai kelti ir aplenkti konkurentą. Į psichologų klausimą: “Ką darytumėte, jei kelyje jus užkluptų žemės drebėjimas?”- 40 japonų iš 100 atsakė: “Paskambinčiau šefui”. Ir tik 9 - praneštume namiškiams. Nesvarbu, kad neapykanta šefui ir įtemptam darbo grafikui kartais juos nuvargina. Nes tik darbas suteikia reikalingumo ir pasitikėjimo pojūtį. Ir tai charakteringa ne tik japonams.
Nereikia būti didžiu psichologu, kad suprastum, kas atsitinka su mūsų stipriais vyrais, kurie netikėtai netenka šio branduolio. Amerikietiškuose psichologijos vadovėliuose pateikta vyriškų stresų skalė. Pagal ją netgi artimųjų mirtį vyrai išgyvena ramiau, nei asmeninę krizę darbe. Tikimybė prarasti darbą daugumai vyrų yra pagrindinis baimės šaltinis. Kai tai įvyksta, mūsų dideli ir stiprūs vyrai, panašiai, kaip pasakiškas Koščėjus, netekęs magiškos adatos, sugriūva tiesiogine to žodžio prasme.
Esant priverstiniam atleidimui, žmogus gauna ne tik moralinę traumą. Tai traukia paskui save visą “puokštę” nervinių, širdies, virškinimo, endokrininių sutrikimų. Opa, hipertonija, galvos skausmai, miego sutrikimas, impotencija - nuolatiniai panašių situacijų palydovai. Išsilavinimas, pareigos, profesija, pinigų sankaupa ir nekilnojamasis turtas šioje situacijoje neturi absoliučiai jokios reikšmės. Kenčia visi: ir turtingi, ir vargšai. Ir, kaip nekeista, netgi tie, kurie nelabai mėgo savo darbą.
Tirdami vyriškąją psichologiją, Čikagos Universiteto ir Nacionalinio psichiatrijos instituto mokslininkai išvedė 10 pagrindinių faktorių, galinčių stipriajai žmonijos pusei sukelti nervinius sutrikimus. Trys faktoriai susiję su santuokiniais ryšiais, du - su tėvyste, likę penki - vienaip ar kitaip susiję su darbu (pažeminimas pareigose, būtinumas palikti darbą dėl sveikatos, atleidimas…).
Tuo jie labai skiriasi nuo savo palydovių. Moterims atleidimas iš darbo niekada nebuvo asmenybės žlugimo sinonimu, nes jų gyvenime paraleliai egzistuoja daug vertybių ir interesų. Darbas - tik viena šios grandinės grandžių. Netekusi darbo, ji gal ir susierzins, tačiau greitai užpildys tuščią nišą užsiimdama su vaikais, rūpindamasi namais, gėlėmis, lankydama automobilio vairavimo ar kalbų kursus, sportuodama, galų gale - plepėdama su drauge. Kuo gi gali tuo metu užsiimti vyras? Klausimas beveik retorinis. Jis išsikvėps kaip sprogęs balionėlis. Tai bus jo žlugimas, bėda, katastrofa! Ir jokie vilties teikiantys patarimai negalės išvesti jo iš šios būklės.
Kaip parodė praktika, mūsų protingų suaugusių vyrų viduje iki šiol gyvena maži berniukai. Ir šie berniukai gali mirtinai išsigąsti nenumatytų aplinkybių arba įsižeisti. Jie jaučiasi nugalėti nevykėliai. Tačiau jie jokiu būdu nenorės užuojautos. Bet jūs nekreipkite į tai dėmesio. Ir tuo labiau neįsižeiskite.
Naujo darbo paieškos periodas ypatingai skausmingas atleistajam. Susidariusioje situacijoje “atstumtasis” specialistas bendrauja su “sėkmingais”, “nugalėtojais”, žmonėmis, kurie nežino pralaimėjimo skonio. Be to, kaip aiškina Fernando Bartolomė, prancūzų gydytojas ir specialistas darbo administravimo klausimais, vyrai niekada nepripažįsta priklausomybės nuo ko nors. Netgi priklausomybės nuo viršininko. Jie mano, kad bet kurią minutę gali išeiti trenkę durimis ir susirasti kitą darbą. Tačiau neišvengiama bedarbystė ir naujos vietos paieškos sunaikina šią teoriją. Samdomasis dabar atlieka nemalonų prašytojo vaidmenį. Tai jausti labai nemalonu, nes priklausomybė yra silpnumo požymis.
Kuo gali žmona padėti vyrui, atsidūrusiam tokioje situacijoje,? Pasirodo, dauguma mūsų psichologiškai nepasiruošusios netgi tam, kad su sutuoktiniu praleistumėme daugiau laiko, nei anksčiau. Suprantame, kad gerai būtų nedirbantį vyrą laikinai apkrauti ūkio darbais, tačiau, kai jie kartu susiruošia į parduotuvę, negalime nuslėpti susierzinimo. Ir pomidorus jis ne tuos nupirko, ir vaisių ne tokių paėmė, ir į krepšį viską ne taip sudėjo.
Nuolatinis dar vieno asmens buvimas namie “mūsų teritorijoje” išveda iš kantrybės netgi pačią kantriausią šeimininkę. Todėl tokioje subtilioje ir nervinėje situacijoje reikia saugoti ne tik sutuoktinio dvasinę būseną, bet ir savąją. Ar būtina į parduotuvę eiti dviese? Suteikite jam tą teisę, o pačios nusiteikite, kad iš tikrųjų bus nupirkta ne tai, ko jūs norėjote. Jūsų nepasitenkinimas ir pastabos tik pasunkins padėtį, o pagyrimas, tegul ir apgaulingas, truputį jį įkvėps. Galų gale, ar verta dėl kokių pomidorų ar sudžiuvusios duonos gadinti santykius? Tai tokia smulkmena palyginus su tuo, kas vyksta jo sieloje.
Tačiau būna ir kitas kraštutinumas: žmonos kaip įmanydamos stengiasi atitraukti vyro dėmesį nuo liūdnų minčių, jį pralinksminti, pasikviesti svečių, nupirkti bilietus į teatrą. Psichologų požiūriu, tai irgi neteisinga. Esmė tame, kad vyrai visus gentainius nesąmoningai skirsto į “nugalėtojus” ir “nugalėtuosius”. Jūsų svečių tarpe “nugalėtojai” ims slėgti jūsų bedarbį sutuoktinį. Be to, ir patys “nugalėtojai” gali jaustis truputį kaltais prieš draugą. O jeigu svečiai tokie pat nelaimingi, kaip ir jis, tai gali pasibaigti depresiniu girtuokliavimu bei keiksmais ant viso pasaulio.
Tokie pasisėdėjimai nieko, išskyrus žalą, neatneš. Na, o restoranai ar koncertai? Deja, gerbiantis save vyras gali vertinti tai kaip materialiai neužtarnautą dovaną. Netgi jei tai ir padovanota už jo anksčiau uždirbtus pinigus. Todėl geriausia priemonė - ištempti ištikimąjį į gryną orą. Dar geriau sudominti kokiu nors sportu, plaukiojimu baseine. Fiziniai krūviai prisotina organizmą deguonimi, ir, nori to jūsų sutuoktinis, ar ne, pakyla gyvenimo tonusas. Po tokių užsiėmimų norisi vėl stoti į kovą dėl vietos po saule. Ir pokalbyje dėl naujo darbo jūsų vyras turės daugiau šansų, nei tie, kurie vakarais “užlieja” savo sielvartą.
Meilė bei išmintis visada lieka ištikimais pagalbininkais. Kai išseks jėgos ir pasibaigs meilė tai rankas nuleidusiai didelei būtybei, įsimylėkite mažytį, bejėgį berniuką, kuris gyvena kiekviename jų. Tai padaryti nesudėtinga. Reikia tik sugebėti jį pamatyti.
