Lytinio gyvenimo pradžia

6 skyrius

- Vienu metu po Nepriklausomybės, kai atgavome ir vidinę laisvę, drąsiausias žurnalistų klausimas buvo – kada pradėti mylėtis? Dabar jis gal jau nieko nešokiruotų, o atsakymas vis dar įdomus. Taigi, kada pradėti mylėtis?

- Geriausia pradėti mylėtis, kai tam susiklosto daug palankių sąlygų, o svarbiausia, kad tai būtų daroma protingai ir patiriama laimė. Pirmiausia partneriui reikia jausti simpatiją, jį mylėti. Laimingiausias seksas yra tarp dvasiškai artimų žmonių.

- Dvasinį artumą dažniausiai pajunta jau suaugę, subrendę asmenys. O juk mylėtis pradedama dar paauglystėje...

- Mano patarimas būtų: mylėtis pradėti tik dvasiškai tam pasiruošus. Dabar padaugėjo žmonių, kurie tai pradeda daryti gerokai anksčiau. Tačiau visada yra ir bus asmenų, kurie seksualinį gyvenimą pradeda tik tada, kai jaučiasi tam subrendę. Jie patirs daugiau džiaugsmo nei skubantieji, kurių laukia tik trumpalaikis fizinis pasitenkinimas.

- Rodos, visuomenė eina dviem keliais – vieni pradeda mylėtis vis anksčiau, o kiti vis ilgiau laukia to tinkamo žmogaus ir tinkamų aplinkybių?

- Neabejotina, kad seksualinės revoliucijos sąlygomis lytinio gyvenimo pradžia yra ankstesnė. Tai nulėmė ir kontracepcijos pasiekimai. Taip pat ir pasikeitęs žmonių požiūris į lytinius santykius, į artumą. Jauni žmonės laisviau galvoja apie seksą.

Vyrai visą laiką jaučia fiziologinį poreikį pašalinti sėklą. Bet tam yra masturbacija. Net jei vyras ir turi partnerę, su kuria gali mylėtis kada nori, jis turi jausti atsakomybę ir už galimą pastojimą, kiek sugeba duoti partnerei šilumos, meilės, artumo? Fizinis lytinių organų kontaktas jaunuoliui suteikia trumpalaikį palengvėjimą. Jis patiria orgazmą, bet tai yra fizinis aktas, kuris be dvasinio artumo gerokai sumažina galimą pasitenkinimą.

Gal jaunuolis ir galvoja, kad jam nesvarbu, ar mergina pastos, ar ne, bet iš tiesų pasąmonėje slypi kaltės jausmas. Bet kuris lengvabūdis vyras išties turi atsakomybės jausmą ir žino, kas yra teisinga ir kas – ne.

Kartais pasąmonės balsą vyrai nutildo alkoholiu. Išgėrę jie tampa drąsesni, pamiršta ar nekreipia dėmesio į dvasines vertybes, teisingumo jausmą. Taip gimsta vidinė disharmonija, nepasitenkinimas, nesugebėjimas džiaugtis gyvenimu ir nesugebėjimas užmegzti artimą ryšį, nes išnaudojamas kitas žmogus. Nepakanka merginos kelis kartus pabučiuoti, kad ji gerai jaustųsi su vyru.

Jei mergina nejaučia fizinio poreikio mylėtis, vadinasi, jai dar per anksti pradėti lytinį gyvenimą. Žinoma, kartais merginos jaučia norą elgtis kaip kitos, nes galvoja, kad atsidavusios vaikinui patirs trokštamą artumą. Vaikinas ją spaudžia – „dabar tokie laikai, merginos ilgai nedelsia.“ Bet ar tai suteikia džiaugsmo?..

Mergina jaučia, kad vyksta tai, kam ji dar nėra pasiruošusi. Ji gali sutikti, kad „dabar toks laikotarpis, jau galima, o gal ir reikia“, bet ji pati tam nėra subrendusi, nes seksas jai pirmiausia turi teikti dvasinį džiaugsmą. Seksas neturi būti vienintelė artumo išraiška. Tai daug daugiau. Seksas turi reikšti pasitikėjimą, patikimumą, pagarbą – didžiulį artumą.

- Gal ankstyvi lytiniai santykiai gali tapti psichologinių problemų priežastimi?

- Labai tiksliai pataikėte. Jeigu nėra lytinio švietimo, tai seksualinės tematikos informacija paaugliui labai reikalinga, nes jo susijaudinimas viršija visas ribas. Bet kokia informacija apie seksą sukelia jaudulį, paaugliai skuba tai išbandyti.

Kita vertus, žmonės retai kada sulaukia savo dvasinės brandos, kad pradėtų kokybišką lytinį gyvenimą. Jeigu paaugliai yra gana infantilūs, jeigu auga psichologiškai sunkiomis sąlygomis, jeigu jų namuose ne tik nebuvo kalbama apie seksualinį švietimą, bet dar ir sudėtingos išlikimo sąlygos dėl smurto, nesantaikos tarp tėvų, tada jie skuba išbandyti seksualinius santykius. Tokiu būdu jaunuoliai stengiasi išsivaduoti iš nerimo, nepripažinimo, juos taip elgtis skatina artumo nebuvimas, nesugebėjimas užmegzti artimų santykių. Tačiau tai lemia dar sudėtingesnius psichologinius santykius, ardo asmenybę.

Jei su vaikinu pradėjusi draugauti mergina yra savimi pasitikinti ir psichiškai adekvati, ji mokės vaikinui gražiai parodyti, kad yra dar nepasirengusi lytiniams santykiams, kad nėra reikalo skubėti. Šiais laikais nuo draugystės pradžios iki pirmo lytinio akto praeina gerokai mažiau laiko nei prieš 20 metų, maždaug apie mėnesį. Ir tai normalu. Kadaise tam, kad pora pradėtų mylėtis, reikėdavo vos ne metų.

Svarbiausia, kad fizinio artumo pageidautų abi pusės. Pirmieji lytiniai santykiai neturi būti šantažo ar spaudimo rezultatas. Kodėl mergina turėtų užsiimti tuo, kam ji dar nepasiruošusi?

- Penktadienio vakarais pasidažiusios ir provokuojamai apsirengusios merginos skuba ieškoti nuotykių. Matyti, kad jos labai jaunos, bet stengiasi patraukti vyrų dėmesį. Galvoju, galbūt jos visai nenori mylėtis, bet kažkodėl nusprendė, kad jeigu vyras pasakė komplimentą, apdovanojo dėmesiu, už tai reikia sumokėti aukščiausią kainą – pasimylėti. Kas vyksta merginų galvose?

- Tai pasąmoninis būdas pabėgti iš traumuojančios šeimos. Šioms merginoms reikia užuojautos ir pritarimo, dėmesio ir išklausymo. Tai yra viena iš dažnų psichologinės gynybos strategijų.

Tokiame elgesyje yra užkoduotas ir nepasitikėjimas savimi. Mergina negali savęs teigiamai vertinti, jai reikia, kad tai padarytų kiti – vaikinai, vyrai. Žinoma, moterys šiek tiek priklauso nuo vyrų žvilgsnių, vertinimų, bet tai neturi viršyti jos pačios pasitikėjimo savimi jausmo.

- Bet gal ji dar kol kas nepasitiki savimi?

- Šis jausmas ugdomas nuo gimimo. Normalu, kad asmenybė vystosi iki 22–25 metų. Tam reikia tam tikrų pamatų: šeimos palaikymo, gerų santykių su artimaisiais, sąlygų augti jaunai asmenybei ir t. t. Jeigu nėra pamatų, moteris savimi gali nepasitikėti ir sulaukusi 50 metų.

Anksti lytinius santykius pradėjusi mergina gali ne tik neplanuotai pastoti, jai bus sunku ir patirti orgazmą. Ji dažnai keičia partnerius, nes žino, kad turi jį patirti, bet jai nesiseka. Tačiau be dvasinio artumo, nebus ir orgazmo, nes moters orgazmas pirmiausia yra psichologinis, o tik paskui fiziologinis reiškinys.

- Matyt, dėl to daug vaikinų ir merginų iš socialiai pažeidžiamų šeimų pradeda anksti mylėtis. Kodėl jie tai daro?

- Patys to nesuvokdami jie eina savo tėvų keliais, ieško artumo, kurio nepatyrė šeimoje. Seksas ir artumas daugeliui žmonių yra labai susiję. Galvojama, kad seksas suteiks ir artumo pojūtį. Bet taip nėra. Geras seksas galimas tik tarp dvasiškai artimų žmonių. Jis ir yra artumo išraiška, o ne priežastis jai atsirasti.

Kitaip sakant, bedvasis seksas moters visai netenkins, o vyrą tik iš dalies. Fizinis seksas ilgainiui vyrui irgi pabosta ir moteris tampa nemiela. Nesvarbu, kad su ja galima dažnai mylėtis. Jei nėra artumo, nėra pasitikėjimo, meilės – tiek vyrui, tiek moteriai toks partneris ilgainiui tampa nemielas.

Sakyčiau, kad negebėjimas užmegzti artimų santykių yra viena dažniausių psichologinių problemų. Neretai daugeliui visai nesunku užmegzti paviršutiniškus ir trumpalaikius santykius, o kokybiški santykiai tarp šeimos narių, tarp sutuoktinių, tarp partnerių yra didelis iššūkis, tam reikia nemažai pastangų. Ypač jeigu kalbame apie pirmąsias bendravimo patirtis.

Tikras artumas – ilgalaikis, jis išlieka ir kai gera, ir kai bloga. Fizinis ir dvasinis buvimo su kitu žmogumi džiaugsmas, manau, ir yra vienintelė tikra vertybė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (732)