"Prašau, pasakykite man, kad aš ne vienintelė taip besijaučianti moteris. Aš jau metus esu ištekėjusi ir niekuomet nebandžiau oralinio sekso. Mano vyras vis prašo, tačiau vien nuo minties, kad reikės burnoje laikyti jo varpą, mane pykina. Aš laisvai galiu jį liesti ir bučiuoti, tačiau apžioti ir liesti liežuviu – niekaip. Aš netgi vieno vakarėlio metu mėginau į burną įsidėti varpos formos čiulpinuką, tačiau ir nuo to man pasidarė bloga. Vien galvojimas apie oralinį seksą mane verčia jaustis fiziškai nesveika. Ar tai normalu?"
Atsakymas:
“Normalus” yra žodis, kurį išmesti į šiukšlių dėžę. Svarbu tai, kas normalu jums ir jūsų santykiams. Dauguma moterų ne tik patiria oralinį seksą, bet juo ir mėgaujasi.
Žiūrėkite drąsiau į visus klausimus, kuriuos iškėlėte, pradedant tuo, kad tai jūsų pirmasis seksualinis partneris. Kai kurioms moterims (ir vyrams) iš pradžių mintis apie oralinį seksą kelia šleikštulį. Tačiau dauguma, įgiję žinių ir patirties dalinantis šiuo seksualiniu malonumu, įtraukia į savo gyvenimą ir oralinį seksą.
Gali būti, kad praeityje patyrėte smurtą, kuriame galėjo būti arba nebūti prievartinis lytinis aktas –galbūt net varpos įkišimas į jūsų burną, kai buvote mergaitė. Jei yra galimybė, kad taip buvo, geriausia išeitis būtų kreiptis profesionalios pagalbos ir užgydyti šias žaizdas.
Dažnai kultūrinės, religinės ar šeimos vertybės išmoko, kad kūno lietimas “ten, apačioje”, yra gėdingas, purvinas ar blogas. Tačiau taip nėra. Žinojimas, kad tai nekelia žalos, yra gražu ir tarnauja kaip siejantis ryšys su mylimu žmogumi, gali jums padėti nugalėti neigiamus jausmus. Jei nuspręsite, kad nenorite oralinio sekso, turite apie tai atvirai pasišnekėti su savo vyru. Dalis santuokos yra atviras, sąžiningas bendravimas ir žinojimas, ko gali tikėtis iš kito ir ko laukti neverta.
