Dažnoje šeimoje anksčiau ar vėliau atsiranda keistas reiškinys. Visiškai nesiklausydami sveiko proto, sutuoktiniai ima kažkaip iracionaliai elgtis. Šis elgesys kelia vienas kito pasipiktinimą, tačiau, nepaisant prašymų, maldavimų ir grasinimų, nenyksta.
Pora, meilė, konfliktas
© Corbis/Scanpix
Koks gali būti tas iracionalus elgesys?

Pats akivaizdžiausias pavyzdys - vienas iš sutuoktinių, kai kitas jį skubina, lyg tyčia sulėtina reakcijas ir ima „krapštytis”, ir kuo labiau jį skubini, tuo lėčiau juda.

Retesnis atvejis - paprašytas iš ryto kažko nedaryti, žmogus padaro tai vakare.

Atvejai su uždelsta pabaiga - kai vienas primena kitam, kad negali pakęsti kažkokio veiksmo, kitas po savaitės pasielgia būtent taip (prisivalgo česnakų, išeina vakare vaikščioti išjungęs mobilų, čepsi valgydamas, apšlapina unitazo dangtį, prisigeria alaus, įgnybia sutuoktiniui į užpakalį, trakši pirštų sąnarius, palieka naktį neišjungtą šviesą, pereina per kambarį su nešvariais batais ir t.t. ir pan.) . Esmė ta, kad elgesys atsiranda tarsi tyčia, nors sutuoktinis eilinį kartą prašė to nedaryti!

Šis elgesys atrodo neracionalus, nes racionaliam protui aišku - informaciją duodi tam, kad informuotum. O ne tam, kad provokuotum. Sutuoktinis tikisi, kad iš pirmo karto jo antroji pusė sužinos, ko jis nemėgsta. Ir sužinojęs niekada to nedarys. Nenorėjo moteriškė kad vyras gertų - jis ir negers. Na, nepatinka jam česnakų kvapas - kam gi jai juos valgyti? Na, negali ji toleruoti išjungto mobilaus - negi jam sunku įjungti? Ir valgyti galima tyliai. Ir į unitazą pataikyti... Kodėl reikia elgtis atvirkščiai? Ar tai neprieštarauja sveikam protui?

Įdomu yra tai, kad sveikas protas labiausiai veikia... kai mes dar neužtikrinti, jog žmogus - mūsų! T.y., perspėti, ko kitas pakęsti negali, mes iš tiesų taip nesielgiame tik tuo atveju, jei:

nepaprastai bijome žmogų prarasti, nes neužtikrinti jo meile mums (pirmasis pasimatymas, desperatiški bandymai patikti; maži vaikai ir tėvai);

priklausome nuo agresyvaus žmogaus (despotiškas viršininkas, teroristas ir įkaitai) .

Tačiau jei tai - savas, mielas ir patikimas sutuoktinis - viskas! Mes lyg tyčia imame prieštarauti sveikam protui. Ir tuo stipriau, kuo labiau jis mums aukojasi.

Šis reiškinys žinomas šeimos psichoterapeutams jau seniai - apie pusę amžiaus. Ir vadinasi jis „šeimos sąmokslas”. Jo esmė tame, kad sutuoktiniai, patys to nesuvokdami, laikosi nerašytų taisyklių. Jų tikslas - elgtis taip, kad kiekvienas poroje galėtų pasijausti stiprus arba bent pabūtų tokiu, kokiu save laiko. Taigi, abu palieka vienas kitam šansą atlikti jo geriausią vaidmenį. Tik „geriausias vaidmuo“ anaiptol ne visuomet reiškia „teigiamo herojus” vaidmenį. Kažkas turi pabūti ir drakonu, kad Herojus turėtų ką nugalėti, suprantate?

Tarkime, moteris jaučiasi tvirta kai tvarko butą, kritikuoja, garsiai šaukia. Tad vyras nesąmoningai jai ir suteikia galimybę tokiai pabūti: „netyčia“ apdergia kambarį, daro kažką su savo kūnu (riaugėja, čepsi ir t.t. ). Moteris turi galimybę eilinį kartą pademonstruoti savo stipriuosius sugebėjimus, o galų gale ir sukelti sau emocinę audrą. Be vyro ji juk neturėtų:

Dėl ko aukotis;
Kam pademonstruoti savo šeimininkės ir medicinos sesers sugebėjimus;
Be kaltės jausmo ir be pagrindo parėkti, paverkti ir apskritai išreikšti savo jausmus;
Išvengti sekso, kuris jai kelia nerimą.

Šalia vyro moteriškė eilinį kartą gali pasakyti sau: ”aš esu iš tų bepročių, kuri myli per stipriai”.

Dažnai tai geras pretekstas nesimylėti su vyru: ko tu iš manęs nori, kai aš tokia nusiminusi?

Žmona, šaukdama ant vyro dėl jo „neracionalaus elgesio“, padeda jam išlikti tokiu, kokiu jis save laiko. Būtent: jis jaučiasi stiprus, kai tyli, o žmona rėkia („ak jau tos moterys, mes, vyrai, kitokie”), be to, per konfliktus žmona nereikalauja iš jo dažnai mylėtis - per jos nuolatinį tvarkymąsi jie to ir nespėja. Ir, galų gale, jam patinka jaustis galinčiu taip paveikti moterį, kad ji šauktų.

Jis kaskart įsitikina: „taip, aš esu puikus vyras, o ji ant manęs rėkia, kuomet kitos mane, be abejo, įvertintų.”

Taigi sąmokslas padeda abiem pusėms išlaikyti savo tapatybę. „Aš esu toks ir nesu anoks”. Abu ne tik vaidina savo vaidmenis, bet ir padeda juos vaidinti vienas kitam.

Žinoma, tokie sąmokslai nėra geriausias būdas gyventi kartu. Ko gero, tam ir ateina žmonės pas šeimos psichoterapeutus, kad juos demaskuotų. Tiesa, kartais jie bando įtraukti į sąmokslą ir patį psichoterapeutą...

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Seimo socdemai su valstiečiais bando sudaryti slaptą paktą

DELFI duomenimis, antradienį Seimo Socialdemokratų frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (4)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (60)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (109)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (31)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (128)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (12)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

Beveik 20 metų japonus pažįstantis lietuvis papasakojo, kas jį stebina iki šiol

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro (ASC) vadovas dr. Aurelijus Zykas DELFI...

Barselonoje buvo planuojamas kur kas didesnis išpuolis (1)

Vienas iš įtariamų išpuolio Barselonoje rengėjų teisme pripažino, kad buvo planuojama įvykdyti...