Savo antrųjų pusių žmonės ieško kaip beišmanydami. Štai visai neseniai per radiją teko girdėti keistoką sklebimą: "Iki rugpjūčio 8-osios pageidaučiau vesti. Norinčios atsiliepkite." Neįprastas būdas susirasti žmoną, tiesa? Tačiau gal žmogus jau visiškai prarado viltį ir ieško tokios pat likimo draugės?
Nuotaka, vestuvės, vedybos
© Corbis/Scanpix
Mes instinktyviai tikime pasakymu: “ieškok ir rasi, belskis ir tau bus atidaryta”. Tačiau pasitaiko, kad paieškos ir beldimasis per daug užsitęsia, ir tuomet mes puolame į neviltį. Mes nustojame tikėti savo laiminga žvaigžde. Ir mums ima atrodyti, kad dangus nuo mūsų nusisuko. Jeigu miške ilgai nerandame grybo, tai tokių plačių išvadų apie save nedarome. Na, pagalvojame, miškas negrybingas pasitaikė. Tačiau jei ilgai nepavyksta rasti partnerio, mūsų išvados pesimistiškesnės: kažkas su manimi ne tvarkoje.

Ilgainiui ši nuomonė apie save patį ima kauptis ir stabdyti tolesnes paieškas. Mes imame savimi nepasitikėti, talpinti save į senbernių ir senmergių kategoriją, ieškoti ir atrasti savyje “tipiškus požymius” ir pro padidinamą stiklą žvelgti į kiekvieną savo poelgį ar nuotaikos pliūpsnį... Ar tik neprasideda man “senmergės“ ar “senbernio“ sindromas? Todėl ieškoti savo antrosios pusės nėra tiesiog kantrybės reikalas. Ieškant reikia įsigudrinti neprarasti geros nuomonės apie save ir apie savo gyvenimo prasmingumą.

Lengva pasakyti - o kaip tai padaryti praktiškai?

Atkreipkite dėmesį: užduotį nuo “surasti partnerį” mes paslapčia pakeitėme užduotimi “atstatyti savigarbą”. Ir tai nėra koks nors psichologinių kortų triukas. Tai yra tiesa, slypinti užduotyje “susirasti partnerį”. Nes iš tiesų mums reikia ne partnerio, o ryšio, meilės ir savigarbos. Velniams mums reikalingas tas partneris, jei jis nepalaiko savigarbos - pažiūrėkite, kiek moterų, gavusių tuos partnerius, keikiasi. Kiek vyrų, radusių žmonas, spjaudosi? O vis todėl, kad susiradus partnerį paaiškėja: su juo blogai jaučiamės.

Kaip blogai - fiziškai? Ne, psichologiškai blogai - ne tiek jau tos varpos įvairių vyrų ir tos vaginos įvairių moterų fiziškai skiriasi. Skiriasi, bet ne tiek. Ne, mums svarbu, kad psichologiškai žmogus netinka, mes jaučiamės arba nemylimi, arba negerbiami, arba iš vis be žmogaus liekame - štai kur bėdų bėda... Vadinasi, ko mums reikia? Mums reikia ne jo kaip fakto, mums reikia nesijausti vienišais, o dar reikia savigarbos ir meilės.

Todėl žmogus, ilgai nerandantis savo antrosios pusės, greičiausiai pasąmoningai yra tiesiog per daug atsargus , jis “nudegė“ kažkada su savo tėvais, broliais, seserimis, draugais ir pirmomis meilėmis. Tiesa, vis dėlto ne pro šalį prisiminti, kad tos pačios pirmučiausios meilės - tėtis ir mama, aš labai atsiprašau, bet tai yra gyvenimo faktas.

Vadinasi, ką? Vadinasi, jis instinktyviai saugo save nuo tolimesnių galimų praradimų: jis išmoko, kad pasaulyje žmonės išduoda jį, kad pasaulis - nepatikima, nesaugi, nerami vieta. Nes artimą žmogų galima prarasti, savigarbą galima pamesti, meilę galima numarinti. Tad kam dar viso to reikia? To nereikia niekam. Mes greitai mokomės. Ir išmokę vaikystėje, kad nelabai kam rūpime, nelabai tikime, kad rūpėsime ir ateityje. O išmokę su kai kuriomis savo meilėmis, kad nelabai jos mums patikimos ir kartais išduoda, vengiame naujų artimų ryšių. Patys išmokstame palikinėti, menkinti, nemylėti. Tegul žino visas pasaulis. Gamofobija - vedybų baimė - atvira šio reiškinio išraiška. Ilgas negalėjimas rasti partnerį užmaskuotas kaip didelis noras jį rasti - vienišo nelaimingai ieškančio žmogaus pasąmoninga gamofobija. Špyga už špygą. Špyga, virtusi pirštų spazmu. Vaginizmas, tik dvasinis.

Vienišiai ne nenori, jie dėl pasąmoningos apsaugos negali susirasti sau partnerio. Negali taip stipriai, kaip jūs negalite važiuoti su mašina per geležinkelį, kai rieda bėgiais traukinys. Tik jie nežiūri į tą traukinį, dėl to jiems ir kitiems atrodo, kad jie ten labai nori.

“Bet kad ne!”- pasigirs tūkstančiai prieštaraujančių balsų. Nesąmonė, sakys, mes labai norime, norime bet ko - štai iki rugpjūčio aštuonioliktos aš sutikčiau bet ką vesti”.

Netikiu. Netikiu, kad vedęs bet ką toks žmogus daugiau nieko nenorės. Jis jau antrą dieną pareikš, ko jam iš tiesų reikia. Jis, pavyzdžiui, pasakys savo skubiai atsiradusiai žmonai: ”Nevaikščiok su kitais, būk namuose, ruošk man valgyti, būk aktyvi lovoje ir t.t. “, tačiau iš esmės jis pasakys tik tiek:

mylėk mane taip, kaip man reikia, gerbk mane tokį, koks esu ir nepalik manęs, kaip palieka visos tos...

Ir moteris analogiškai pasakys, tik pabaigoje pridės “nepalik manęs, kaip visi tie niekšai”.

Na, gerai, o aš, tarkime, visa tai supratau ir suvokiau, kad bijau antros nesėkmės, trečios išdavystės, ir apskritai, mama mane savaitiniame darželyje palikdavo. Na, ir kas po to?

O dabar performuluokime uždavinį.

Ar aš moku gerbti, mylėti ir priimti kitą žmogų taip, kaip norėčiau, kad mane gerbtų, mylėtų ir priimtų? Ne “ar mane gerbia ir myli”, suprantate? O “ar aš moku tai daryti”?

Jei jūs mokate ar mokotės daryti tai geriau, problemos nebelieka. Saulė - ji visus myli, šildo ir šviečia, ir nereikia jai mūsų šilumos ir mūsų šviesos. Jai to ir be mūsų užtenka. Tad kodėl jūs nesimokote iš saulės? Ką, taip sunku ją pamatyti? Na, gerai, pusę metų jos mūsų kraštuose nesimatė, mums dėl to buvo žiemos depresija. Bet dabar jos kiek nori. Tad kokių dar gali būti klausimų?

Jūs ką, nežinote, kiek aplinkui tokių alkanų sielų, kokia jūs buvote dar taip neseniai? A? Aha, jūs neduodate labdaros. Jums ne tas galvoje. Žinoma, jūs gi nelaiminga alkstanti siela... Kur jums galvoti apie kažkokius strazdanotus, kreivanosius, pašalpas gaunančius, ne visuomet gerai kvepiančius... Jums savigarba neleidžia prasidėti su alkoholikais, narkomanais, benamiais ir vagimis. Tai visiškai suprantama, yra gi kažkokios higieninės normos. Gerai, bet kodėl jūs manote, kad nenusipelnėte dvasios neturčių meilės? Ką? Jūs drįstate reikalauti dvasios turtuolių dėmesio? Pasigedote vaikščiojančių saulių? Mylinčių besąlygiškai alkstate?

Ir nereikia jų toli ieškoti - jie jau seniai jus myli, nes jiems tas pats, ką mylėti. Meilė juk- tai potencialas, kaip saulės energija. Jūs tik nepastebite jų meilės, “brokijate”, kaip kaimuose sakoma. Kartais būna naudinga sumažinti reikalavimus. Galbūt Jūs kažkada matėte rusų filmą “ Jūsų laukia pilietė Nikanorova”? Tuomet gerai suprantate, ką tai reiškia. Ne koks pasirodo, buvo jos “princas” išoriškai. Uždaras, žemaūgis, spuoguotas vyrukas zootechnikas. Tik gerai savo darbą išmanė. Ir į pilietę Nikanorovą pažvelgė kaip į moterį. Štai ir viskas. Ir tada, kai pilietė pamatė, kad šiame ne kokiame vyre gyvena princas, atėjo ir jos laimė.

Gaila, nerodo pas mus senų gerų filmų. Holivudą rodo ir realybės šou. Kuriuose jei kas ką ir myli, tai labai išvaizdžius svajonių vaikinus ir fantastiškas paneles. O mums reikia po svajonių ir fantastikos pamilti realius žmones - kurie myli, gerbia ir būna su mumis tiek, kiek gali. Atleiskite jūs tiems seniems jūsų išdavikams, ką? Juk įdomių žmonių aplinkui pilna, tik jie slepiasi nuo jūsų, o tiksliau, jūs nuo jų slepiatės. Išlįskime iš savo kiauto. Pašvieskime, kam reikia, pašildykime savo artimą. Saulė taip kasdien daro.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (148)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (60)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (30)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1229)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (7)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (341)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (6)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (20)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...