Iš tiesų paskutiniu metu moterys mėgina vis labiau diktuoti taisykles santykiams su vyrais, o iš kitos pusės pasirinkdamos silpnesnius vyrus arba nuolat silpnindamos stipresnius skųstis, kad nėra tikrų vyrų, kad jos abejoja, ar esamas šalia žmogus yra tinkamas, o tuomet taip pasimetusios nubėga ir „į kairę”.
Išmintis byloja, jog antrą pusę pirmiausia renkasi moterys, o ne vyrai. Joks vyras „nepaims” moters, jeigu ji neleis to jam padaryti. Tad ar neištikimybės palaikytojos nėra ir pačios moterys? Taip, šis straipsnis yra vyro pozicijos pristatymas. Ir žinoma, kaip ir kiekviena stipresnė vyriška nuomonė šioji sulauks gausios moterų kritikos.
Nevertinga kol dvidešimties
Ištikimybė yra vertinga tik tiems, kurie neturi pasirinkimo arba turi itin ribotą pasirinkimą. Statistiškai moterys turi didesnį pasirinkimą tol, kol yra dvidešimties. Dvidešimtmetėms ištikimybė nėra didelė vertybė, tačiau ji vertinga tampa sulaukus trisdešimties, nes sumažėja pasirinkimas. Paprasčiausias dvidešimtmetės neištikimybės pavyzdys yra flirtas su daugybe vyrų. Moterys linkusios flirtuoti daug labiau negu vyrai. Moterų prigimtis verčia jas nuolat flirtuoti, nes tokiu būdu jos padidina galimybę susirasti tinkamą vyrą. Kiekvieną dieną flirtuodamos su kolegomis/draugais jos sukuria galimybę atsirasti naujiems santykiams. Ir ar jas galima pavadinti ištikimomis ir turinčioms teisę kritikuoti vyro susirašinėjimą su kitomis moterims, kai jos pačios nuolat flirtuoja? Moterys nori flirtuoti, nori sulaukti vyriško dėmesio, nebent būtų pilkos pelytės.
Ištikimybės samprata pagal moteris
Šiuolaikinėje visuomenėje priimta ištikimybės samprata yra iš esmės primesta moterų, t. y. plačiai paplitęs ištikimybės supratimas pagal moteris. Ištikimybė suprantama kaip neturėjimas daugiau negu vieno partnerio vienu metu, tačiau tokia samprata atitinka patelės biologiją evoliucijoje. Per vieną poravimosi sezoną patelė gali susilaukti palikuonių tik iš vieno partnerio, todėl vieno sezono metu poruojasi tiktai su vienu partneriu, nes fiziologiškai nebegali daugiau, o ir palikuonimis, kol paaugs, reikia pasirūpinti. Tai yra tas pats, kas tam tikrą baigtinį laikotarpį arba sezoną turimas tiktai vienas partneris - tai ir yra ištikimybės supratimas pagal moterišką biologiją. Pagal vyriškąją biologiją ištikimybės supratimas yra visai kitoks, nes vyras kaip patinas turi potencialą apvaisinti kelias pateles per vieną sezoną ir jam nėra toks supratimas priimtinas ir evoliuciškai naudingas.
O ar egzistuoja ištikimybė pagal vyriškąjį pradą? Taip, egzistuoja, tačiau yra kitokia. Patino evoliucinis tikslas yra konkurencija, jo tikslas yra užtikrinti, kad patelė augins palikuonis tik su jo genais, o ne kito patino, o tai pasiektina tik tuo atveju, jeigu patelė nėra poravusisi su kitais patinais. Iš esmės tai atsispindi ir vyro psichologijoje. Retas vyras palieka moterį, kuriai jis yra pirmas ir vienintelis kol kas, greičiau tokių skyrybų iniciatorės būna moterys. Tačiau kai jo moteris susiranda kitą partnerį po jo, tai jau tampa neištikimybe pagal vyrą. Tad šiuolaikinėje visuomenėje skatinamas ištikimybės pagal moterį modelis, kai keičiami partneriai, tačiau vienu metu leistina būti tiktai su vienu, o ne vyriškasis - kai moteris lieka su vienu vyru visą gyvenimą.
Nekaltybė mainais už ištikimybę
Moterys reikalauja iš vyrų ištikimybės, tačiau vyrai turėtų tada reikalauti iš moterų nekaltybės. Ištikimybė turėtų būti apibrėžtina ne tik tam tikru momentu, bet ir istoriškai (diachroniškai). Ar moteris vadintina ištikima dėl to, kad turėjo kitų vyrų praeityje? Kiekvienas ankstesnis partneris įrašo tam tikrą psichinę ir emocinę informaciją moterims. Ir kas gali pasakyti, kad tam tikrais momentais ji yra mintimis/emocijomis ištikima šalia esančiam vyrui, nes galbūt tuo metu galvoja ir prisimena malonias akimirkas su buvusiais vyrais. Tikrų tikriausia emocinė neištikimybė retkarčiais. Kaip žinoma, moteris sekso metu gali galvoti apie daugybę veiklų. O ar ji nei karto nepagalvoja apie sekso akimirkas su kitais vyrais tuo metu, kai mylisi su savo dabartiniu vyru? Ar mintimis nepalygina esamo vyro su buvusiais?
Dar daugiau galimas dalykas ir tai, kad buvę sekso partneriai įrašo kiekvienai moteriai ir biologinę arba genetinę informaciją. Buvo atlikta tyrimų, kaip buvusių sekso partnerių DNR įtakoja palikuonių su kitu partneriu genetinį kodą. Visgi buvo pastebėta, kad tam tikra nedidelė įtaka egzistuoja. Aišku, pagal klasikinę sampratą, kurios moko mokykloje, naujo individo genetinis kodas nulemiamas dviejų tėvų DNR. Tačiau ne viskas taip jau ir paprasta kalbant apie naujos DNR susiformavimo mechanizmus.
Šiuolaikinė visuomenė rekomenduoja daug partnerių
Šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje rekomenduojama pirmiausia išsilakstyti prieš kuriant šeimą. Kitaip tariant sukurti daugybę santykių be parašo, o tada su vienu sukurti santykius su parašu. Vestuvės gi tėra tiktai parašų uždėjimas, o visi kiti įžadai priimami moraliniame lygmenyje, o ne popieriuje.
Kodėl reikia tiek sukurti santykių be parašo? Dvidešimtmečiai laikomi per jaunais kurti pastovius santykius, o juo labiau kurti šeimas. Deja, dvidešimtmečių fiziologija neleidžia jiems laikytis celibato ir tiktai koncentruotis į profesinę veiklą iki tol, kol sulauks trisdešimties, o tada imti ir vieną dieną nuspręsti, kad dabar atėjo metas sutikti savo sutuoktinį, kai anksčiau visi sutiktieji tokiais negalėjo tapti (per anksti gi).
Iš kitos pusės jeigu jie lauktų trisdešimties, tai kažin ar iš vis galėtų paskui užsiimti seksu. Nemažai potencijos problemų turi vyrai, kurie išsaugojo nekaltybę iki trisdešimties. Taigi, iš esmės rekomenduojama pasiekti trisdešimtmetį su patirtimi (pasilaksčius) arba visu buvusių partnerių bagažu ir tuomet kurti šeimą su vienu partneriu, nes tik tuomet asmenybė subręsta šeimai.
Sakoma, kad nesvarbu, kiek ir kas buvo iki manęs, tačiau kodėl tada svarbu, kas bus šalia ar po manęs? Ir ar smagu partneriui, su kuriuo kuriama šeima, žinoti, kad iki tol jo sutuoktinė mylėjosi su tokiu Jonu iš sostinės, ir dar su Antanu iš uostamiesčio? O gal ims ir sugrįš jausmai Antanui iš uostamiesčio kurią nors dieną, ypač kai krestels santykius su sutuoktiniu kokia nors ketverių metų krizė? Ko gero, neištikimybė yra dabartinės žmonijos natūrali būsena ir nereikėtų skųstis ja, o tiesiog ją priimti kaip tokią.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!