Jau esame kalbėję, kaip jaučiasi moteris, kurios vyras neištikimas. Tačiau beveik niekas nekalba apie tai, kaip jaučiasi pats neištikimasis.
Pora, vyras ir moteris, flirtas, neištikimybė
© Corbis/Scanpix
Neištikimybė – visuomet sąmoningas, suvokiamas dalykas. Tai reiškia, kad mes beveik nemokame jos prieš patį save pateisinti. Na, štai prisiminkime vaikišką neištikimybę - kai išduodame draugą, tarkime, imame draugauti su kitu vaiku. Po to susitikę su savo senu draugu jaučiamės nesmagiai. Į akis žiūrėti nesinori arba net norisi susitikimo su juo išvengti ir pabėgti.

Aš nežinau, gal jums būdavo kitaip. Tačiau manau, kad ne vienas toks esu. Šis jausmas - paslaptingas. Ta prasme, kad bet kokį kitą savo nusižengimą - melą, egoizmą ir t.t. - mes mokame pateisinti. Sakome, “kitos išeities nebuvo” arba “jis pats kaltas”. O štai išdavus draugą taip pasakyti neišeina. Matyt todėl, kad draugo nenumenkinsi, draugystė - per brangus ir svarbus dalykas, o kad buvai susidėjęs su kitu - nenuneigsi.

Gal jums norisi prieštarauti? Gal jūs žinote daug atvejų, kada jus išdavę žmonės elgėsi su jumis lyg niekur nieko? Žiūrėjo į akis, šypsojosi, prisiekinėjo, kad nieko panašaus nebuvo? Taip, tačiau tai visuomet būdavo, kai jie jus išduodavo. O štai jei jūs prisiminsite, kaip patys jautėtės išdavę - pamatysite, kad nemalonus jausmas vis dėlto buvo. Ne, ne visą laiką.

Neištikimybė prasideda potraukiu. Vargiai ar kada ji būna kruopščiai suplanuota. Mes neplanuojame alkio ar troškulio - mes tik juos pajaučiame. Post Factum. Taip, būna gyvenime tokių atveju, kai moteris ryškiau pasidažo, užsivelka trumpą sijoną ir eina vakare į kavinę, turėdama tikslą ką nors sugundyti. Ji, tarkime, nori atkeršyti savo vyrui. Arba pasiduoda nežinia iš kur atėjusiam impulsui. Arba ji tiesiog taip užsidirba pragyvenimui. Atkreipkime dėmesį: tikslas - atkeršyti, užsidirbti, o ne būti neištikimai. Tokio tikslo tikslų sąraše žmonės dažniausiai neturi. Jei gali kartais pasvajoti apie tai, tačiau vargiai ar tai tampa elgesio motyvu.

Dažniausiai neištikimybė atsitinka. Tai yra - jos motyvai lieka nežinomi. Tiesiog kažkoks žmogus patraukia. Sužadina viduje geismą. Ir pasidaro geidžiamas. O po to seka gana malonūs ir labai gerai pažįstami signalai - flirtas, atsako ieškojimas. Iš kažkur atsiranda ir kūno gracija, ir malonios manieros. Atsiriša liežuvis. Sublizga akys. Dažniau norisi juoktis ir atsiranda humoro jausmas. Alkoholis kartais šį reikalą pagreitina. Toliau ir be jo – jei kitas žmogus irgi ne prieš ir “užsiveda”- viskas vyksta beveik automatiškai.

Vidinis pasiruošimas neištikimybei vyksta už sąmonės ribų.

Nuskriaustoji pusė niekad šito nežino. Jos akimis, neištikimas partneris tiesiog tyčia ją kankina, keršija. Arba bejėgiškai pasiduoda pagundai. Tarkime, moteris mano, kad vyras yra labai naivus, ir moterys jį apvynioja aplink pirštą. O kad jam šis apvyniojimas malonus, ji nemąsto - būtų per daug nemaloni mintis. Vadinasi, kitos apvyniojimams jis pasiduoda, o mano - ne... Hmm…

Arba vyras, priešingai, dažnai mano, kad jo mieloji pati nuolat svetimus vyrus gundo, o po to apsimeta, kad nieko nebuvo. Tai, kad ji bando išsiginti, tiesiog siutina.

Tačiau iš tikrųjų būna nei taip, nei kitaip. Šis procesas – apžavėjimo, žavėjimosi, flirto, asistavimo - yra mumyse toks gilus, toks senas, toks automatiškas... Jam maždaug milijonas metų. Mes dar tuomet kalbėti žmoniškai nemokėjome, o štai žavėtis ir apžavėti - mokėjome. Nes nuo to priklausė giminės išlikimas.

Taigi, neištikimybė prasideda labai instinktyviu, labai gražiu ir maloniu procesu. Savotišku apsvaigimu.

Tai ką - mes visi potencialiai esame neištikimi? Mūsų mylimieji ir mūsų mylimosios – tai visiškai nepatikimi ir visai nepakaltinami gamtos vaikai? Ir dabar aš tiesiog advokatauju neištikimiems?

Taip. Tačiau darau tai remdamasis tuo, kad neištikimybė yra gana paplitusi. Nors ir neabsoliuti. Kodėl ji vis dėlto neabsoliuti? Kodėl yra ištikimų partnerių?

O tai jau priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia, nuo mūsų su juo ryšio. Jei ryšyje yra fantazijos, atvirumo, žaismingumo - vargiai ar kils noras eiti pas kitą. Tačiau būna.

Nes, antra, tai priklauso nuo asmenybės savybių. Jei gyvenime svarbiausia - malonumai, valios mažai ir sąžinės nerasta - kas gi gali sustabdyti gerai išgėrus ir pasitaikius sukalbamai partnerei? Ypač jei šeimoje malonumų pristigo?

Trečias veiksnys - situacija. Aš nenoriu minėti savo pacientų situacijų, nes jie mane perspėja, jog aš jų netyčia neišduočiau. Todėl pakalbėkime apie kiną. Ar jūs matėte filmą “Širdžių ėdikės”? Kur motina su dukra suvilioja turtingus vyrus? Kai moteris gundo vyrus daug metų, jos technika tobulėja. Don Žuanų technika - taip pat.

Bet grįžkime prie kino. Ar žiūrint šį filmą jums nepasirodė, kad vyrų atsakomybė tokiais atvejais krenta iki minimumo? Sugundyti vyrą dailia figūrą, šarmu, moterišku silpnumu, netgi “netyčiniu” paslydimu ant parketo - juk visa tai taip paprasta ir taip veikia... Galbūt būtent dėl to veikia, kad viskas čia suvaidinta: “kuo mažiau moterį mes mylime, tuo lengviau jai patinkame”- rašė Puškinas, tik čia atvirkščias, moteriškas variantas.

O štai dar vienas filmas- “Šventas dūmas”. Apie jauną moterį, kurią bando gydyti nuo atsidavimo Satja Sai Babai “kietas“ psichoterapeutas. O pacientė jį patį galų gale sugundo ir net į savo tikėjimą pervilioja. Ir jo asmenybė, ir visi jo principai, profesinė etika, žmonos baimė - niekas neatlaiko prieš pacientės kerus.

O štai jums dar vienas puikus filmas - S. Kubriko “Plačiai užmerktos akys”. Čia Tomo Cruz’o ir Nicole Cidman personažai – pavyzdingi ir mylintys sutuoktiniai - tik vaikšto ties neištikimybės riba. Vos vos jos neperžengdami. Ir tik atsitiktinumai juos sulaiko nuo realios išdavystės.

Ko gero, bet kurios neištikimybės varomoji grandis - pagunda, viltis patirti kažką naujo. Vyrui - naują kūną savo glėbyje. Moteriai - naujas savo pačios kūno pojūčius naujo vyriškio glėbyje. Viltis, kuris gali išsipildyti, o dažnai – ne. Tačiau kas sakė, kad mums reikia rezultatų? Didelė dalis žmonių tenkinasi pagunda. Ji - gyvenimas, o rezultatas - mirtis.

Pagunda žmogui malonesnė už rezultatą.

Bet mes vis kalbame apie maloniąją neištikimybės dalį.

Kaip ir mėgaujantis bet kokiu patiekalu, būna “stop” signalas - “nebenoriu”- taip ir neištikimybės metu. Ateina kažkoks impulsas ”ne, nenoriu”. Vieni sustoja prieš seksą. Kiti - po jo. Pabunda lovoje su žmogumi, su kuriuo toliau gulėti nenori. Ir bėga namo. Taip būna dažniau. Rečiau būna – rimti santykiai. Norisi susitikti vėl ir vėl. Norisi būti. Norisi gyventi.

Pasitaiko ir žmonių, kuriems darosi įdomu būti neištikimam. Jie kažką tikrina, kažką lygina. Kartais jie ieško, kada pagaliau jiems prabus orgazmas. Arba kada pagaliau įvyks erekcija. Čia ne pati neištikimybė – tikslas. Čia tikslas - savo patrauklumu ir seksualiniu pajėgumu įrodyti sau, kad esi šio bei to vertas. Tokie atvejai ypač dažni, jei nėra meilės sutuoktiniui. Tuomet ir sąžinė nelabai graužia. Ypač jei sutuoktinis labai atšalęs ar pats nusikaltęs.

Tačiau kalbėkime apie dažnesnį atvejį - norisi namo. Čia jau ateina naujas skonis - kartėlis, sąžinės graužimas. Ypač jei suvoki, kad savo partnerį vis dėlto myli. Tuomet nereikia, kad atskristų Jėzus Kristus su užrašu rankose “sakiau tau - nepaleistuvauk!” Ir neišlenda iš po žemių velniukas su geležinkelio bilietu “Žemė- pragaras”. Ne. Tiesiog viduje būna didesnis ar mažesnis pragaras. Kurį kažkaip reikia išgyventi ir kažką su juo padaryti. Skaistyklą ar ką nors panašaus.

Ir nereikia manyti, kad viskas labai paprasta. Viskas iš tiesų todėl ir nepaprasta, kad mes tuo pat metu norime ir malonumų, ir likti gerais savo pačių akyse. Ir dar artimųjų akyse. Ir nelabai bijome to pragaro. Ir nelabai tikimės Rojaus. Jau seniai mes tikime, kad jie abu - tai mūsų vidinės būsenos.

O gal viskas ir visai ne taip. Tačiau skonis būtent toks. Ne, ne visų, nusiraminkite: jums, žinoma, viskas kitaip: dėl skonių nesiginčijama.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (70)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (58)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (15)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1065)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (40)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (82)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (55)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Pavydėtinos Graikijos princesės gyvenimo akimirkos: 21-erių mergina jau turi viską (19)

Liepą Graikijos princesės Marios-Olympios 21-ojo gimtadienio proga surengtoje ištaigingoje puotoje...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (41)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...