14
Kitas

Malonumo anatomija

„Mano skalbimo mašinoje yra spyna. Norint ją aktyvuoti, reikia tam tikrą laiką tam tikru intensyvumu spausti paleidimo mygtuką – spaudžiant per silpnai, nieko neįvyks, o jei per stipriai – skalbyklė piktai pypsės. Įvaldžius techniką, spyną aktyvuoti lengva, įsijungia lemputė, viskas ima judėti, ir skalbimo ciklas galiausiai pasiekia kulminaciją, skalbyklei virpant ir riaumojant. Viską įjungus tinkamai, galiausiai pavyksta ištraukti drėgną, bet švarų susipynusių drabužių gniutulą, o metodikos neįvaldžiusiems tai atrodo neįmenama mįslė“, - panašiai yra ir su moters orgazmu, mano L. Geddes.

Paslaptingasis Jerome‘as D. Salingeris kartą rašė, kad „moters kūnas yra lyg smuikas, juo groti sugeba tik labai geras muzikantas“.

Tinkamai spustelėjus ar paglosčius, moteris gali pajusti tokią ekstazę, kad kelias sekundes jai nustoja egzistuoti aplinkinis pasaulis. Bet tai darant nemokšiškai, moteris jaučia tik skausmą, nusivylimą arba abejingumą. Tai visiškai nepanašu į vyrų orgazmą, nes erekciją patyręs vyras po kelių minučių intensyvios stimuliacijos praktiškai visada patiria ejakuliaciją.

Kodėl orgazmas yra tokia intensyvi ir maloni patirtis? Kodėl moterys gali patirti kartitonį orgazmą? Ir ar mitais apipintas G taškas iš tiesų egzistuoja? Tai vienos iš ilgiausiai neįmenamų medicinos paslapčių. „Mes sugebėjome nuskristi į Mėnulį, bet iki šiol ne viską suprantame apie savo kūną“, – sako Emmanuele Jannini iš Romos Tor Vergata universiteto – jis yra vienas iš tų, kurie visą savo karjerą paskyrė įminti šiai mįslei. Pastaruoju metu itin padaugėjo vadinamųjų sekso meistrų tyrimų, ir pagaliau kristalizuojasi kai kurie atsakymai.

Degančios smegenys

Vienas iš didžiausių mokslininkų pasiekimų buvo įtikinti moteris atmesti drovumą ir suvaržymus ir mokslinių tyrimų metu masturbuotis ar net mylėtis, nepaisant ne itin romantiškos aplinkos (pavyzdžiui, smegenų magnetinio rezonanso aparate). Vienas šio tyrimo lyderių – Barry Komisarukas iš Ratdžerso universiteto Naujajame Džersyje, kuris pamėgino išsiaiškinti, ar skirtingiems vyrų ir moterų seksualiniams pojūčiams turi įtakos jų smegenų skirtumai.

Paaiškėjo, kad nepaisant to, kad vyrų ir moterų pojūčiai skiriasi, orgazmo metu nervų aktyvumas yra praktiškai vienodas. „Orgazmo metu vyrų ir moterų smegenų aktyvumas turi daug daugiau panašumų nei skirtumų, – sako B. Komisarukas. – Fiksuojamas visų smegenų sričių aktyvumas, iš esmės orgazmo metu tarsi įsijungia visos sistemos.“

Tai gali paaiškinti faktą, kodėl orgazmas yra tokia visaapimanti patirtis – kai dega visas miškas, sunku atskirti, nuo kokio laužo viskas prasidėjo. Orgazmo metu, kai viskas aktyvuojama vienu metu, išnyksta subtilios veiklų ribos, priduria B. Komisarukas. Būtent todėl, jo manymu, orgazmo metu sunkiu galvoti apie ką nors kitą. Tačiau ši krosnis turi ir karštųjų taškų. Vienas jų – sutelktinis branduolys (lot. nucleus accumbens) – smegenų sritis, atsakinga už malonumą ir atlygį, kai išskiriamas neuromediatorius dopaminas. Bandymų su gyvūnais metu laboratorinės žiurkės rinkosi ne maistą, bet šios smegenų srities stimuliavimą – šis potraukis buvo toks stiprus, kad gyvūnai net gaišdavo badu. Be sekso, šią sritį aktyvuoja kokainas, amfetaminas, kofeinas, nikotinas ir šokoladas. Nieko nuostabaus, kad patyrus vieną orgazmą, norisi daugiau.

Apie 30–50 procentų moterų prisipažįsta niekada nejutusios orgazmo esant vien vaginaliniam stimuliavimui, o esant vien klitoriniam stimuliavimui, orgazmą patiria daug daugiau moterų.

Tačiau po orgazmo išryškėja labai svarbūs skirtumai, kurie gali būti užuomina į aiškinimą, kodėl vyrai ir moterys po kulminacijos elgiasi skirtingai. B. Komisarukas su kolege Kachina Allen rado preliminarius įrodymus, kad iškart po orgazmo konkrečios vyrų smegenų sritys tampa nejautrios tolesniam jutiminiam genitalijų stimuliavimui, o moterų smegenys ir toliau aktyvuojasi: tai gali paaiškinti, kodėl kai kurios moterys patiria multiorgazmą, o vyrai nepatiria.

14
Kitas

Malonumo anatomija

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (188)