Monogamija: mitas ir realybė

 (354)
Dauguma iš mūsų yra šventai įsitikinę, kad du susituokę žmonės turi ir privalo būti vienas kitam ištikimi. Tuokdamiesi jie prisiekia meilę "kol mirtis išskirs". Tačiau ar esame tokie toliaregiai, kad galėtume užbėgti įvykiams už akių - dešimt, dvidešimt, trisdešimt metų? Ar galime garantuoti, kad mūsų jausmai laikui bėgant nepasikeis? Juk gyvenime keičiasi viskas...
Išgyventi partnerio neištikimybę kaip įvykusį faktą su tokia pasaulėžiūra yra tikrai labai sunku. Tačiau problema egzistuoja, ji niekur neišnyksta. Ar ne paprasčiau būtų pakeisti savo požiūrį ir priimti tai kaip nemalonų, tačiau normalų reiškinį, iššauktą tam tikrų neišspręstų problemų šeimoje. Ir, žinant galimas problemas, stengtis jų išvengti, taisyti santykius, o ne aikčioti, išaiškėjus faktui: "niekad nemaniau, kad su manimi tai gali atsitikti".

Nes iš tiesų tai gali atsitikti su kiekvienu iš mūsų. Nes realiai pati priesaika verčia mus meluoti: žmogus negali numatyti taip toli į priekį, paprasčiausiai jis negali žinoti. Kaip gali prisiekti tai, ko nežinai? Gali prisiekti tik dėl to, ką jauti dabar, šiuo metu. Gal tai skamba nemaloniai, nepriimtinai, net žiauriai, tačiau tai yra tiesa.

Monogamijos mitas yra įsitikinimas, tikėjimas, kad monogamija yra norma mūsų visuomenėje ir kad ją visuomenė visumoje remia. Tikėjimo, kad dauguma santuokų ar santykių, kuriuose partneriai yra vienas kitam įsipareigoję, yra monogamiški, poveikis yra tas, kad neištikimybė vertinama griežtai kaip asmeninis į romaną įtrauktų žmonių paklydimas, nesėkmė. Tai veda prie asmeninių kaltinimų, asmeninės gėdos, sužeisto išdidumo ir beveik universalaus sunykimo jausmų.

Jis ir ji

Realybė yra tokia, kad monogamija nėra norma, bent jau ne pagal šiandieninius standartus. Konservatyviais vertinimais 60 procentų vyrų ir 40 procentų moterų turi nesantuokinių ryšių. Šie skaičiai bus dar reikšmingesni, jei suskaičiuosime visas su tuo susijusias santuokas, nes neįtikėtina, kad visi romanus turintys vyrai būtų susituokę su romanus turinčiomis moterimis.

Jei bent pusė romanus turinčių moterų (20 procentų) yra susituokę su vyrais, kurie neįskaičiuoti į 60 procentų, turinčių romanus, taigi mažiausiai vienas partneris 80 procentų visų santuokų turi nesantuokinių ryšių.

Kadangi tai liečia tiek daug santuokų, yra neprotinga manyti, kad romanai yra vien dėl atskirų vyrų ar žmonų asmeninių nesėkmių ir trūkumų.

Pagal Monogamijos mitą visuomenė kaip visuma remia monogamiją ir žmonių pastangas išlikti monogamiškais, o tai veda prie to, kad žmonės tikisi, kad jų santuoka bus monogamiška. Tai sustiprina asmeninės nesėkmės idėją tiems žmonėms, kuriems nepasiseka įgyvendinti monogamijos.

Realybėje, kol visuomenė monogamijai daro meškos paslaugą, egzistuoja svarbūs visuomeniniai faktoriai, kurie faktiškai palaiko ir skatina nesantuokinius romanus. Tai nereiškia, kad visa kaltė turi būti suversta visuomenei. Tai būtų taip pat trumparegiška, kaip ir kaltinti tik į romaną įtrauktus žmones. Tačiau mes galime pamatyti ryškų skirtumą, plačiau pažiūrėdami į visuomeninę struktūrą, kurioje romanai ir įvyksta.

Žiūrėjimas į problemas visuomeniniame kontekste padeda daugelyje kitų sričių. Juk mes pradedame įžvelgti glūdinčias problemas, kurios veda prie smurto, kai nebežiūrime į smurtą taip, lyg visas dėmesys būtų sutelktas tik į atskirus prievartos veiksmus. Mes pradedame žiūrėti į gyvenimo būdo įpročius, kurie veda prie ligų, o ne tik į individualų ligos paplitimą. Tokiu pat būdu mums reikia pamatyti visuomeninius faktorius, kurie prisideda prie romanų, o ne tik sutelkti visą dėmesį į individą, kuris turi romaną.

Mums reikia atmesti Monogamijos mitą, ne pateisinti tuos, kurie turi romanus, o išsivaduoti nuo gėdos jausmo, kurį jaučia jų partneriai. Kadangi jie laiko savo gėdą ir pyktį paslėptus, jie retai gauna pakankamai galimybių pilnai pasiveikti nuo šių jausmų, nepriklausomai nuo to, ar pora lieka susituokusi, ar išsiskiria. Šios patirties išgyvenimo, jei tai jau atsitiko (arba vengimo, jeigu ne) siekimas būna sėkmingiausias susitaikant su realybe, o ne laikantis mito.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Myli nemyli

Sėkmingus santykius gali lemti ir tėvų teiginiai, girdėti vaikystėje

Kai sakoma, kad berniukai neverkia, o geros mergaitės nepyksta, tai suprantama kaip nurodymai neturėti negatyvių jausmų – dėl tokio tėvų elgesio vaikas neišmoksta susitvarkyti su emocijomis.

Skyrybų istorijos: ką iš tiesų tenka patirti ir kaip nepalūžti? (40)

Statistika sukelia šoką: 40-50 proc. pirmų ir 60 proc. antrų santuokų baigiasi skyrybomis, o tai reiškia, kad kas antra prie altoriaus su išrinktuoju žengianti moteris išsiskirs.

Savo mylimajai vaikinas pasipiršo labai originaliu būdu (7)

Daugelis vaikinų suka galvą, kaip kuo originaliau pasipiršti savo širdies damai. Vitalijus nusprendė tai padaryti ore.

Dingo seksualinė trauka? Štai priežastys, kodėl taip nutiko (100)

Tenka pripažinti, kad kartais nepadeda nei jauki žvakių skleidžiama šviesa, nei romantiškai nuteikti turinti muzika, paprasčiausiai fiziniam artumui nėra nuotaikos. Svarbu suvokti, kad tai nėra blogai: aiškėja, kad yra normalu neturėti nuolatinio seksualinio geismo.

Išsiskyrė ir vėl ištekėjo už buvusio vyro: 4 moterų istorijos (35)

Pasitaiko atvejų, kai po išsiskyrimo ir vėl suartėjama. Būna ir taip, kad metų metus trunkanka sugrįžimų vienas pas kitą ir po jų sekančių išsiskyrimų virtinė. Kur kas rečiau pasitaiko variantų, kai santuokai suteikiamas antras šansas jau po įvykusių skyrybų.