Atrodytų, dar vakar judu negalėjote atsižiūrėti vienas į kitą, gaudėte kiekvieną žodį ir troškimą, o šiandien sėdite lyg svetimi. Jei jums abiem tai buvo trumpalaikis romanas, tada, tiesą sakant, bala nematė. Nusipurtėte, pamiršote ir keliaujate toliau ieškoti naujos meilės. O jei kartu esate jau penkerius metus ir turite bendrų vaikų ir nekilnojamojo turto? Verta susimąstyti.
Vargu ar bus lengva viską mesti. Pats paprasčiausias būdas, žinoma, yra kentėti sukandus dantis, žvelgiant į pasaulį nelaimingomis akimis ir savo neveiklumą teisinti žodžiais: „Juk mes šeima...“ O gal vis dėlto vertėtų susiimti ir pasistengti ištaisyti susiklosčiusią situaciją?
Psichologai jau seniai suskirstė mus į skirtingas grupes pagal charakterius, temperamentus ir tipus. O šiandien vis didesnį populiarumą įgyja teorija apie tai, kad žmonija kaip po Babilono chaoso kalba skirtingomis meilės kalbomis. Tai yra, jei vyras ir žmona nemoka vienas kito meilės kalbos, jų santuoka pasmerkta.
Nemalonu ir tai, kad šis kalbų skirtumas pastebimas ne iš karto. Veikiant įsimylėjimo endorfinams, savo partnerį mes laikome tobulu, ir praregėti galime tik po poros bendro gyvenimo metų. Čia ir prasideda nesusikalbėjimai ir problemos.
Meilės kalbų klasifikaciją pirmą kartą pasauliui pristatė amerikiečių psichologas Gary Chapmanas. Pagal jo teoriją, meilę galima išreikšti penkiomis kalbomis: „Geri žodžiai“, „Laikas“, „Dovanos“, „Pagalba“ ir „Prisilietimai“. Ir žmogus, mokantis tik vieną meilės kalbą, niekada nesupras kito žmogaus, kuris meilę išreiškia kita kalba.
Jūsų partneris nuoširdžiai mano, kad iš tiesų parodo savo meilę, prisiimdamas dalį buities darbų ir kiekvieną sezoną keisdamas jūsų automobilio padangas. Panašios pagalbos jis ko gero laukia ir iš jūsų. O kai negauna, labai nusimena.
O jūs manote, kad visus išvardytus dalykus galite pasidaryti pati, jei tik jis paimtų už rankos ir, tarkim, nusivestų į teatrą arba tiesiog atsisėstų priešais ir pasikalbėtų apie tai, kas jus džiugina ir kelia nerimą, skirtų jums „Laiko“, ir taip parodytų, kokia jūs jam brangi. Bet jis nesupranta jūsų nepasitenkinimo, nes jis „taip daug dėl jūsų daro“. Ir galiausiai jūs abu jaučiate tuštumą.
Žmogui, kalbančiam kalba „Geri žodžiai“, nuolat reikia paskatinimo, pritarimo, padrąsinimo, dėkingumo ir švelnumo žodžių. Tas, kuris meilę mato „Dovanose“, iš partnerio laukia materialinių dėmesio ženklų – ir nebūtinai brangių. Žmogus, kuris myli, ir taip dovanoja pats save. Kalbančiajam šia kalba dažnai užtenka tiesiog gėlytės, nes tokiam žmogui svarbiausia, kad apie jį prisiminė ir juo pasirūpino, reiškia – myli!
Mums visiems sunku įsivaizduoti meilę be „Prisilietimų“. Įsimylėjėliai laikosi už rankų, draugai susitikę apsikabina, kai norime kažką paguosti, ištiesiame ranką, kad prisiliestume, paglostytume. Bet yra žmonių, kuriems ypač reikia glamonių – jiems visiškai nesvarbu, ar tai treti, ar trisdešimti bendro gyvenimo metai.
Taigi, turime kalbų sąrašą. Psichologai rekomenduoja visų pirma išsiaiškinti, kokia meilės kalba būdinga jums patiems.
Meilė gali kalbėti penkiomis kalbomis: „Geri žodžiai“, „Laikas“, „Dovanos“, „Pagalba“ ir „Prisilietimai“. Įsiklausykite į save ir savo partnerį.
Pagalvokite, ko jums trūksta santykiuose su partneriu. O jei nežinote (taip būna dažnai), pamėginkite galvoti atvirkščiai, prisiminkite, kas jus dažniausiai įskaudina ar įžeidžia. Taip galima bus įsivaizduoti: jei žmogus elgsis visiškai priešingai, tai jus nudžiugins. „Laikas“, „Pagalba“, „Prisilietimai“, „Geri žodžiai“ ar „Dovanos“? Tik būkite nuoširdūs su savimi: pavydas draugei, kuriai vyras padovanojo kailinius, o jūsiškis jums nepadovanojo, neturi nieko bendro su meile. Čia jau kitokio pobūdžio pretenzijos.
Tada, apsiginklavusios žiniomis, ko reikia mums pačioms, pereiname prie ne mažiau sudėtingos užduoties – atpažinti partnerio meilės kalbą. O jei jūs jau šimtą metų nepatenkinti vienas kitu, tai padaryti nebus labai paprasta... Psichologai sako: įsiklausykite į šalia esančio žmogaus priekaištus. Bent trumpam pamirškite įprastą susierzinimą, esą, „ir vėl...“ bei „sena dainelė...“
Partnerio bambėjime jūs galite išgirsti tai, ko jam trūksta, ko nori būtent jis. Galima pabandyti pasikalbėti tiesiai. Tik stenkitės neišprovokuoti tokios reakcijos, kaip: „Ir vėl dėl visko aš kaltas?!“ Iš anksto pasakykite, kad kaltų čia nėra, yra tik žmonės, kurie gali susigrąžinti meilę į savo gyvenimą. Jei tik panorės, žinoma.
Praneškite apie tai, ko reikia jums, paklauskite, ko norėtų jis. Bandykite kalbėtis ramiai, nereikalaukite ir nepriekaištaukite. Metodiškai, savaitė po savaitės rodykite žmogui savo meilę, išreikšdami ją jo kalba. Ilgainiui meilė jį pripildys, jis negalės likti abejingas ir būtinai žengs žingsnį link jūsų.
