Mano pirmoje santuokoje seksas visada reikalavo pastangų, o mano buvęs sutuoktinis mane kaltino žemu lytiniu potraukiu. Tačiau kai pradėjau susitikinėti su Keithu, suvokiau, kad aš nesu „problema“. Mes daug kartu keliavome ir mylėdavomės kaskart, kai turėdavome progą: ant draugų lovos per vakarėlį, restoranų tualetuose, netgi parke!
Susituokėme per nedidelę ceremoniją, kurioje dalyvavo mūsų vaikai ir artimiausi draugai. Iš pat pradžių mūsų santykiuose netrūko aistros, tačiau kai abiem ėjo į pabaigą šešta dešimtis – man yra 56, o Keithui 59 metai – mūsų seksualinis gyvenimas sulėtėjo. To priežastis – Keitho erekcijos disfunkcija.
Niekada to nepasakyčiau girdint Keithui, net ir dabar, kai per dvejus pastaruosius metus pasiekėme tokią stadiją, kai galime kalbėtis apie tai, kas tarp mudviejų vyksta, nepavartočiau termino „erekcijos disfunkcija“. Manau, kad vyro ego labai susietas su tuo, ką jis gali nuveikti lovoje.
Iš pradžių Keithas nenorėjo pripažinti, kad tai problema. Kai mes mėgindavome mylėtis, o jam nepavykdavo, jis imdavo teisintis, kad yra įsitempęs ar pavargęs. Kadangi jis daug dirba, maniau, kad taip išties gali būti. Tačiau kai problema ir toliau nedingo, ėmiau abejoti, ar jam vis dar esu patraukli.
Žinoma, dabar jau žinau, kad erekcijos disfunkcija yra grynai fizinė problema: kažkas riboja kraujo patekimą į penį. Keitho atveju prie to prisideda ir tokie veiksniai kaip diabetas, ilgalaikis rūkymas (dabar jis jau metė), nesportavimas. Tačiau kai gulėdavau nuoga po juo ir jausdavau, kaip jis stengiasi išlikti vyriškas manyje, pradėjau nerimauti. Juk aš taip pat senau. Kas, jeigu jo galvoje kažkokia jaunesnė ir geriau atrodanti moteris? Kas, jeigu aš jam jau neatrodau karšta?
Keithas (ir visi mano draugai) mane užtikrino, kad taip nėra. Būdama 56 metų, tiesą sakant, esu geriausios formos savo gyvenime. Penkis kartus per savaitę sportuoju, labai rūpinuosi savo išvaizda ir dažniausiai jaučiuosi seksuali ir savimi pasitikinti. Tačiau kai negali su savo vyru mėgautis intymumu, tai skaudina.
Po vieno itin trikdančio incidento, kai Keitho paprašiau patenkinti mane iš nugaros, o jam nepavyko, jis piktai man atrėžė, kad turėčiau susirasti meilužį. Aš išgirdau tai taip: jam mūsų santykių jau gana. Kitą rytą mudu susėdome ir rimtai pasikalbėjome. Pasakiau jam, kad man nerimą kelia ne vien mūsų seksualinis gyvenimas, bet ir jo sveikata. Laimei, jis sutiko kreiptis į gydytoją.
Kai Keithas sutiko pasitikrinti, reikalai pagerėjo. Dabar jis kasdien vartoja vaistus ir, kai mudviem to norisi, gali pasiekti erekciją. Aš žinau, kad jis negali pakęsti to, kad jam reikia medikamentų, tačiau taip tiesiog jau yra. Laimei, nebuvo jokio šalutinio poveikio, išskyrus užgautą jo ego! Jo gydytojas paskatino jį sportuoti (dėl bendros sveikatos, bet tai taip pat padeda kraujui tekėti į penį), tačiau jis nenori prie manęs prisijungti sporto salėje, tik kartais lydi mane į ilgus pasivaikščiojimus.
Mes susitikome su savo santuokos konsultante ir ji pasakė, kad lytinis aktas nėra vienintelis būdas pasimėgauti su savo partneriu intymumu. Tai mums labai padėjo. Dabar, kai mes daug daugiau dėmesio sutelkiame į įžangą, Keithas patiria mažesnį spaudimą „užbaigti reikalą“. Be to, tai paskatino išsiaiškinti įvairius naujus metodus ir netgi susipažinti su sekso žaislais. Tikrai, tai kelia kur kas didesnį jaudulį nei standartinis seksas, prie kurio buvome įpratę ankstesnėje mūsų santykių fazėje.
Kitas, kurios susiduria su vyro erekcijos disfunkcija, patarčiau paraginti sutuoktinį kreiptis į medikus. Tam tikru metu labai svarbu parodyti jautrumą. Niekam nepatinka jaustis nevyrišku ir tai pripažinti žmogui, su kuriuo miegi, net jeigu juo labiausiai pasitiki, tai gali būti siaubinga patirtis.
Šiomis dienomis Keithas ir aš esame artimesni nei bet kada, planuojame savo naują kelionę po Europą. Esu dėkinga, kad padedant medikamentams ir su trupučiu kantrybės iš mūsų abiejų pusės, mes tikėtinai toliau mėgausimės savo karštu seksu viešbučiuose, kuris mus pirmiausia ir suartino!
*Ši istorija publikuota womenshealthmag.com. Visi vardai pakeisti.
