Na, bet pabandykim padėliot pliusiukus ir minusiukus - ar gi ne šitaip mus moko protingi dėdės sprendimų ieškot? Taigi kuo pirmiausia lietuvaites traukia užsieniečiai, o ypač iš šiltesnių kraštų - italai, ispanai, turkai ir t.t.
Atsakymas paprastas - dauguma tų šalių moterų yra šiek tiek tamsesnio gymio, rudų akių, tamsesnių plaukų, taigi blondinės, mėlynakės lietuvaitės jiems yra savotiška egzotika. Vyrai atkreipia dėmesį gatvėj, o kadangi jų temperamentas kiek kitoks nei lietuvių, tai jie savo susižavėjimą nepasikuklins ir išreikš.
Ir pripažinkim, dauguma tų šalių vyriškių labai jau gerai moka susižavėjimą reikšt - jei tik leisi, tai apsuks daugiau nei kilogramą makaronų apie ausis, užteks visam mėnesiui maitintis. O va lietuviai vyrai komplimentais nesižarsto, drėbtels kokį rimtesnį savaitėj kartą ir gana. Na, negi imsi ir kas penkias minutes sakysi, kaip labai myli, jau gi sakė prieš mėnesį... O moterys juk myli ausimis, norisi daugiau nei savaitėj kartą išgirst ir kad myli, ir kad ji gražiai atrodo.
Va šitoj vietoj, lietuviai vyrai gauna labai didelį ir riebų minusą, nes kartais tiesiog nelabai vertina tai, ką turi. Lietuvaitės taip jau išauklėtos ir pripratusios, kad reikia savimi rūpintis ir visada būt pasitempusiai. Turbūt tik pabuvoję kitur vyrai pamato, ką praranda...
Teko girdėti užsieniečius sakant, kad lietuvaitės yra labai šeimyniškos, rūpestingos ir dėmesingos. Dabar ir vėl akmenukas kris į lietuvių daržą, mat jie tai priima kaip natūralų dalyką - moteris turi pasirūpinti po darbo grįžusiu vyru, ant stalo turi garuoti šiltas valgis. O dar ir namai turi būt sutvarkyti, vaikai apiprausti ir pamaitinti..
Kažkaip vakariečiai vyrai jau ima suprast, kad ir moteris lygiai taip pačiai dirba ir kartais negali palaikyti visų keturių namo sienų.. Ir tikrai, apsižvalgius aplink ir palyginus lietuvaites su kitų šalių moteris, drįsčiau teigti, kad pas mus vis dar yra likęs sovietinis supratimas ir mes vis dar galvojame, kad yra darbų pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų.
Deja, lygiai taip pačiai galvoja ir lietuviai vyrai. Tai kas jiems yra natūralu, užsieniečiai priima, kaip labai teigiamą dalyką, taigi netgi turbūt patys to nenorėdami ir nelabai suprasdami, lietuviai verčia moteris neigiamai galvot apie juos. Prie to paties dar būtų galima priskirti ir lietuvių norą teisti. Oj kaip negražiai jie kalba apie lietuvaites, ištekančias už užsieniečių.. Kaži kam kilo mintis vos ne didžiąją dalį užsienio šalių atstovų vadinti babajais?
Sykį mano vienas draugas pradėjo kalbėti apie važiavimą atostogų į Lietuvą, na o kadangi aš ten vietinė, tai ir mane ėmė kalbint, kad už gidę pabūčiau. Jis žino kokie lietuviai, žino, kad dauguma vis dar yra rasistinių pažiūrų, jei kažkuo išsiskiri iš minios, tai tave būtinai apkalbės, nužiūrės, o jei labai nepatiksi tai nežinia kuo ir baigtis gali.
O mano draugas labai jau nepanašus į lietuvį, tai jis juokėsi, kad reikėtų padaryti eksperimentą, vaikščioti susikibus už rankų, o man užsidėti marškinėlius su užrašu "Because he makes me happy". Turbūt įsivaizduojate tautiečių reakciją.. Net neabejoju, kad ne vienas gatvėj būtų kumštelėjęs vienas kitą, būtų atskrieję nemažai "gražių" epitetų abiejų mūsų adresu. Ir galėčiau garantuoti, jog aš bučiau pati didžiausia pasileidėlė, parsidavėlė, barakuda... Dar tęst? Bet hey, vyrai, kas gi dėl to kaltas? Pagrindinės priežastys dažniausiai toli gražu juk ne materialinės.
Labai daug įtakos turi ir gyvenamoji vieta, gal tiksliau pasakius - šalis. Aš gyvenu Londone ir turbūt visi žinome, kokia didžioji dauguma čia atvažiavusių lietuvių. Nepykit už mano nuomonę, bet normalių, išsilavinusių žmonių, o juolab vyrų, lietuvių tarpe rasti sunku. Jų yra, bet jų anglų kalba jau tokio lygio, kad paprastai iš vos juntamo akcento nelabai nuspėsi iš kokios jie šalies, dauguma įsilieję į aukštesnius visuomenės sluoksnius ir lygiai taip pačiai - su lietuviais nepuola bičiuliautis.
Natūralu, kad dauguma lietuvaičių tiesiog ir neturi galimybės susipažinti su tautiečiais. Būna situacijų, jog pamačius gatvėj ir išgirdus kaip ir apie ką jie tarpusavy šneka - nusuki akis ir stengiesi neišsiduot, kad supranti, kad ir tu lietuvė.
Na, bet gal jau gana šitaip juodint savo vyrus, dabar pabandykim padėlioti pliusiukus mūsų vyrų naudai. Ir vien tai, kad ta pati kultūra, kalba, tas pats mentalitetas, ta pati religija - tai toks didžiulis pliusas, kad net neabejoju, jog iš karto nusvertų svarstykles jei tektų lyginti. O pagaliau, jei dar ateities planuose numatytas gyvenimas Lietuvoje - lietuvis vyras visą situaciją supaprastintų.
Mano draugė yra ištekėjusi už albano, bet nereikia iš karto pult teisti, jis toli gražu ne toks kaip albanai su kuriais Liam Neeson kovoja filme "Pagrobimas". Turėčiau pastebėti, kad visiškai atvirkščiai - idealus vyras ir tėvas. Tačiau mano draugė vis padejuoja, kad iškilę kultūriniai skirtumai ne kartą privedė iki ašarų. Manyčiau dar daugiau problemų kyla, jei pasirinktas gyvenimo partneris išpažįsta kitą religiją.
Kai aš dar gyvenau Lietuvoje, pati buvau labai nusistačiusi prieš musulmonus, bet taip buvo vien dėl to, kad trūko informacijos. Nors turbūt tiksliau būtų ne kaltinti informacijos trūkumą, o tiesiog žiniasklaidos įtaką ir gebėjimą sutirštinti spalvas, bei parodyti viską iš labai tamsios pusės. Ar teko skaityti bent vieną straipsnį apie tai, kad musulmonai yra labai šeimos žmonės, be proto gerbiantys savo moteris: mamą, žmoną, dukrą?
Jie padarytų viską, kad tik sugebėtų apsaugoti jas ir užtikrintų gerą gyvenimą. Deja, ką mes skaitome spaudoje ir girdime per radiją ar televiziją yra vien tik nelaimės, kai kažkas kažką pagrobė, kažkas kažką nužudė ar sumušė, bet apsižvalgykime aplink - argi ne tas pats darosi Lietuvoje? Vyrai muša žmonas, nesirūpina savo vaikais... Blogų žmonių yra visur ir kiekvienoje tautoje, nuo tokių dalykų, deja, nei viena šalis ar religija nėra apsaugota.
Kitas dalykas, už ką sakyčiau tik lietuvis - tai vyrų buvimas tikru vyru. Negaliu pakęsti, kai vyras ima inkšti ir verkti kaip mergaitė, nesugeba pats savimi pasirūpinti, o apie elementariausios vinies įkalimą namuose aš net nekalbu. Nors čia galbūt labiau šių laikų problema, turbūt ir visi feministiniai judėjimai įtakos tam turėjo, kad moterys tapo daug stipresnės ir savarankiškesnės.
Paprasčiausias pavyzdys: susitikinėjau su prancūzu - idealus pašnekovas. Buvo galima pradėti nuo lūpdažių, batų, rankinių ir baigti politika ar bet kuria kita tema. Labai išsilavinęs ir nuomonę kiekvienu klausimu turintis vyras. Kas man dar patikdavo - visada pastebėdavo naują šukuoseną, naują rūbą arba menkiausią kitą pasikeitimą. Nesupraskit klaidingai, jis tikrai nebuvo iš tų, kuris apipila komplimentais nuo galvos iki kojų, viskas buvo labai vietoje.
Bet... visada yra bet... Kai vyras nemoka namuose lemputės pakeisti ar pamatęs pelę šoka ant kėdės.. Nežinau, kažkaip tai labai jau krinta tokio vyro įvaizdis.. Lietuvės moterys yra pakankamai stipraus charakterio ir šalia savęs jos nori turėti tikrą vyrą, kuris prireikus galėtų ir mūru ir siena pabūt, o ką jau kalbėti apie vinuko įkalimą namuose. Ir būtent čia lietuviai dauguma atvejų yra daug pranašesni, nes jei kai kuriose situacijose sovietinis auklėjimas kiša koją, šiuo atveju netgi labai pagelbsti.
Galėčiau tęsti toliau, manau tikrai rastume nemažai pliusų tiek lietuvių, tiek užsieniečių naudai, bet argi tai padės? Niekada negali žinot iš kokios šalies bus tas, kuris privers tave šypsotis ir juoktis. Aš manau, kad yra sudėtinga kurti šeimą su kitos tautybės žmogumi, tikrai paprasčiau kai ta pati kalba ir ta pati kultūra.
Na, bet jei jau taip nutiko kad tavo žmogus yra iš kažkur kitur, reikia stengtis kuo daugiau sužinot apie jį ir jo šeimą, kaip jis buvo auklėtas ir tiesiog bandyt prisitaikyt. Ir svarbiausia, tiesiog nekreipti dėmesio, ką šneka aplinkiniai. Ne jie gyvena tavo gyvenimą, tik tu žinai, kas tau geriausia. Ne visi lietuviai geri, lygiai taip pačiai ne visi babajai blogi...
Lina L.
