Kur baigiasi fetišizmo norma?

Ką daryti, jeigu jūsų draugas turi fetišizmui būdingų bruožų? Kada reiktų susirūpinti? Kur baigiasi normos? Čia rasite atsakymus į šiuos klausimus ir psichologo patarimus.
“Iš pradžių man siaubingai patiko, kad Džordžas mylėjo mane “visą”, kaip aš tai vadinau,- prisipažįsta Žana.- Mes nuomojome labai mažą butelį, ir daiktams ten buvo mažoka vietos. Todėl mano drabužiai, tame tarpe ir apatiniai baltiniai, mėtėsi visur. Jam tai patiko. Man irgi. Tai sukurdavo kažkokią ypatingą intymumo, pasitikėjimo atmosferą. Mes neturėjome ko slėpti vienas nuo kito. Kai išeidavau į darbą, jis likdavo namie visai dienai (jis vienai leidyklai vertė tekstus).

Kartą mane privertė nusipirkti moterišką natūralios odos rankinuką, kuris jam patiko, ir retkarčiais, tai pastebėdavau, jį uostė. Neteikiau tam reikšmės. Lovoje jis bučiuodavo ne mane, o mano naktinius marškinius. Mėgo iš manęs atimti lūpų dažus ir perbraukti jais savo lūpas. Nemaniau, kad Džordžo meilėje mano daiktams yra kažko keliančio nerimą. Vyrui tai normalu, sakiau sau.

Iš tikrųjų išsigandau, kai kartą, grįžusi namo iš darbo, kampe pamačiau moterišką manekeną, aprengtą… mano kelnaitėmis ir liemenėle! Džordžas sėdėjo prieš jį ir žiūrėjo neatitraukdamas žvilgsnio. Ant manekeno peties kabojo mano odinis rankinukas, ant galvos puikavosi mano skrybėlaitė. Man iš tikrųjų pasidarė baisu”.

Ši istorija pasibaigė nelinksmai. Džordžas vis labiau tolo nuo Žanos. Kai ji pasakojo jam apie savo reikalus darbe, jis mįslingai glostė jos džinsų nutrintą dalį ant klubų. “Netrukus jo stale aptikau dėžutę su savo nukirptais plaukais, kuriuos buvau išmetusi į šiukšles…” (Žaną namie kirpdavo jos draugė kirpėja). Galų gale Žana turėjo palikti Džordžą, nes pasak jos, “su juo prarado paskutinį kontaktą”.

Šioje istorijoje mes matome sekančius nerimą keliančius momentus: vyras gyvena atsiskyrėlišką gyvenimą, vengia žmonių, visą laiką sėdi namie. Šioje dirvoje jo fantazijos išsikeroja, išstumdamos realybę, o ne egzistuodamos lygiavertiškai (kas yra norma).

Jeigu Tina, mūsų pirmojo pasakojimo herojė turėjo reikalą su normaliu vyriško instinkto pasireiškimu (ir jai nereikėjo prieš jį kovoti), tai šiuo atveju potraukis moteriškiems daiktams okupavo beveik visą vyro asmenybę. Tikėtina, kad laikui bėgant Džordžui prireiks psichiatro pagalbos. Palikdama tokį žmogų, Žana pasielgė teisingai.

Atsargumas tikrai nesutrukdys dažniausiai sutinkamais atvejais, kai jūs tampate nepažįstamo jums vyro “fetišizmo” auka. Štai ką pasakoja Klara, kuri šiemet ilsėjosi viename Bulgarijos kurorte: “Tai tiesiog kažkoks siaubas. Reikėdavo tik man padžiauti savo apatinius baltinius, kai jie tuojau pat dingdavo iš balkono. Mano draugė, su kuria gyvenau, paprasčiausiai juokėsi sakydama, kad ji man pavydi - pas mane “atsirado kavalierius”. Tačiau man nebuvo juokinga. Daugiau niekieno baltiniai nedingdavo, tik mano. Ėmiau bijoti grįžti namo viena. O jeigu kalbama apie kokį nors maniaką?”

Nors Klarai nieko blogo neatsitiko, bet apsidraudusi ji taip pat pasielgė protingai. Tokios rūšies fetišizmas dažniausiai būna nekaltas, tačiau kartais jis būna tik didelio plano dalimi “atakuojant auką”.

O moteriškasis fetišizmas?

Jis egzistuoja! Argi ne moteris dievina savo drabužius, mažyčius “brangius niekučius”, argi ne ji aplink save sukuria “mažytę betvarkę”kosmetikos, segtukų, papuošalų? O dovanos- gimimo dienai, Kalėdoms, kurias ji taip mėgsta.

Tačiau suprantama, kad tokios rūšies fetišizmas neturi nieko bendro su vyrišku: jis tik nuosaviems daiktams ir mažai susijęs su seksualiniu instinktu. Visai kas kita - švelnūs jausmai, kurie kartais yra vyro šalikui, jo odinei striukei… “Kai jis išvažiavo, šalia pasidėjau jo paltą ir taip užmigau,- pasakoja Meri.- Man iškart palengvėjo. Jis buvo toli, bet jo paltas, kuris išsaugojo jo kvepalų kvapą, kvepėjo juo. Šalia manęs buvo jo dalelė”.

Tokie jausmai daugiausia identiški fetišistiniams vyrų jausmams. Tačiau skiriasi tuo, kad tiesioginio ryšio su libido juose nepastebima. Jie lyg “švaresni”, poetiškesni, nes erotinis elementas arba paslėptas, arba apskritai neegzistuoja. Kai kurios moterys prisiminimui apie vyrą saugo jo nosinę, papirosinę, kaklaraištį… Tačiau sunku įsivaizduoti moterį, jaučiančią potraukį intymiems vyro tualeto aksesuarams. Moteriškasis fetišizmas vyro atžvilgiu, jeigu ir sutinkamas, turi simbolinę reikšmę, vaidina rolę mylimojo žmogaus atminimui sustiprinti.

Psichologo patarimai

Jeigu jį užtikote netyčia…

Nepamirškite, kad jums nebūnant šalia mylimojo, tai gali būti švelnumo aktas daliai jūsų drabužių, asmeniniams daiktams, intymiems aksesuarams…

Pasistenkite nesijuokti (tai pažemins vyrą, ir jis dėl to ims jūsų nekęsti). Niekas labiau neįžeis vyriškos savigarbos, nei savęs matymas komiškoje rolėje (o vyras, bučiuojantis moters batelį , šiandien iš šalies atrodo komiškai!)

Pasistenkite neišsigąsti, jeigu kalbama apie jums gerai pažįstamą žmogų (tai gali būti suprasta, kaip užuomina jo “nenormalumui”, sužadinti jame nepilnavertiškumo kompleksą).

Nepasakokite apie tai draugei, tėvams, jie gali to nesuprasti. Tai pernelyg intymus dalykas.

Neišpūskite per didelio įvykio, jei tik vyro meilė jūsų daiktams netrukdo mylėti jus kaip žmogų.

Jeigu kalbama apie vyrą, kuris jums nėra brangus, vis tiek nerodykite savo neapykantos jam. Vyras nekaltas, kad reaguoja į dirgiklius, kurie jums atrodo juokingi. Raskite kitą priežastį jį palikti, jeigu jo fetišizmas jums sukelia pasibjaurėjimą.

Panikuoti verta tada, jeigu į akis krenta aiškūs beprotybės požymiai (žmogus praranda aistros, kuri išstumia jo asmenybę, savikontrolę, o tai visuomet matyti).

Visuomet atsargiai bendraukite su nepažįstamais vyrais, bandančiais pasisavinti jūsų intymius asmeninius daiktus. Jų tarpe gali būti psichiškai nesveikų žmonių.

Pagaliau, jei branginate žmogų ir tuo pačiu metu nesuprantate jo jausmų (nes jie jums nepažįstami!)- laikykitės tokios taktikos: ignoruokite faktus. Nekreipkite į juos dėmesio. Nepradėkite su vyru pokalbių ta tema (tai beprasmiška ir ardo santykius: vyro fetišizmas, nepriklausomai nuo mastelio, neišgydomas, jis nesukelia jokio pavojaus, jeigu yra tik kaip jausmų jums gamos papildymas!).

Jeigu vis tik jums sunku susitaikyti su vyro, gyvenimo draugo keistenybėmis, kuris visais kitais atžvilgiais jums suprantamas ir priimtinas, pasakykite sau: “Galų gale, jis juk ne alkoholikas, ne narkomanas, ne nusikaltėlis. Tegul lieka toks, koks yra”. Ir nustokite apie tai galvojusi!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Myli nemyli

Ar lietuviai pradėtų romantinius santykius su kolegomis? (16)

Susitikinėti su bendradarbiais gali būti rizikinga. Jei santykiai susiklostys blogai, darbo aplinka gali tapti nepakeliama abiem pusėms, tačiau pažinčių svetainės tyrimas atskleidė, kad lietuviai vyrai tokios rizikos nebijo. Tačiau daugumai moterų ir merginų tarnybinis romanas visiškai nepriimtinas.

10 klausimų, kuriuos turėtumėte užduoti savo antrajai pusei (58)

Mūsų dienomis įprasta su antrąja puse per daug viduje kunkuliuojančiomis emocijomis nesidalinti. Apjungus šį veiksnį su faktu, kad daugybė porų santykių pradžioje nesugeba pažinti vienas kito pakankamai, nieko keisto kad santykių eigoje dažnokai lipama vienas kitam ant skaudulių to nė neįtariant.

Seksualinė laimė metų neskaičiuoja (145)

Pagyvenusių žmonių seksualumas – nepripažinta teritorija, juk seksas šiandien asocijuojasi su jaunyste. Ne vienam vis dar sunku patikėti, kad užsiimti seksu niekada nevėlu.

Karšti patarimai pakels į dar nepatirtas malonumo aukštumas (28)

Išgirdę terminą „ekologinės pusiausvyros netrikdantis seksas“ turbūt įsivaizduojame du jogos mėgėjus, panirusius į kūniškus malonumus miške. Tenka pripažinti, kad didelė dalis žmonių skiria dėmesio tam, ką sekso metu deda į savo kūną ir šalia jo.

Mitai apie seksą, kuriais neverta tikėti (55)

Kiekvieną dieną konsultacijose seksologai girdi klientų mintis ir įsitikinimus apie seksą, kurie ne tik klaidingi, bet tiesiog griauna jų intymų gyvenimą.