Knygos „Spinster: Making a Life of One's Own“ („Senmergė: savarankiškas gyvenimas“) autorė Kate Bolick mano, kad didžiausias skirtumas yra susijęs visuomenės spaudimu vesti/ tekėti. Knygoje autorė nagrinėja vienišų moterų vietą ir statusą Amerikos istorijoje.
Visi mes augame tikėdamiesi, kad vieną dieną sukursime šeimą, tačiau, K. Bolick teigimu, moterys jaučia daug didesnį spaudimą ištekėti, ir daug didesnę baimę neatitikti visuomenės lūkesčių.
„Manau, moterys labiau jaučia, kad jos neturi didelio pasirinkimo, kad joms būtina ištekėti, ir pačios nelabai gali kontroliuoti, kada tai įvyks“, – pasakė ji portalui „Business Insider“.
Vyrų padėtis kiek kitokia.
„Kalbant apie vyrus, iš to, kiek mačiau, dauguma vyrų vesti ryžtasi sulaukę 30-ies ar kiek daugiau, jie tiesiog nusprendžia, kad jau laikas vesti, ir veda merginą, su kuria tuo metu susitikinėja, – sako K. Bolick. – Taigi jų požiūris į santuoką yra daug laisvesnis, ne toks įtemptas, jie jai ryžtasi, kai būna pasiruošę, ir kai jau to nori. Moterys jaučia daug didesnę įtampą šiuo klausimu.“
Tai, autorės teigimu, atsispindi žodžiuose, kurie anglų kalboje vartojami apibūdinti netekėjusias moteris – „spinster“, ir vyrus – „bachelor“.
Knygoje K. Bolick pateikia žodžio „bachelor“ istoriją.
„Žodžiu „bachelor“ iš pradžių buvo įvardijami žemesnio statuso vyrai, kurių profesija reikalavo likti nevedusiu. Trylikto amžiaus Prancūzijoje šis žodis reiškė, pavyzdžiui, teologijos kandidatą, turintį bakalauro, o ne magistro laipsnį.
Apie 1300-uosius metus šis žodis atsirado anglų kalboje ir reiškė žemesnio rango riterį. Gerokai vėliau, Viktorijos laikais, prie šio žodžio būdavo pridedamas žodis „eligible“ („tinkamas“). „Eligible bachelor“ apibūdindavo nevedusį vyrą, turintį finansinių pajamų ir socialinį statusą, o „confirmed bachelor“ („įsitikinęs, tvirtas, užkietėjęs“) – nevedusį vyrą, kuris norėdavo tokiu likti.
Devyniolikto amžiaus pabaigoje žodis „bachelor“ jau reiškė tiesiog „nevedusį vyrą“ – ši jo reikšmė nepakito iki šiol.
Žodžio „spinster“ istorija:
Žodžiu „spinster“ penkiolikto amžiaus Europoje būdavo apibūdinamos merginos, dauguma jų – netekėjusios, kurios pragyvenimui verpdavo siūlus (angl. „spin“ – verpti). Tai buvo viena iš nedaugelio padorių moteriškų profesijų. Septyniolikto amžiaus pabaigoje šiuo žodžiu jau apibūdinamos visos netekėjusios moterys, nepriklausomai nuo to, ar jos verpia siūlus, ar ne.
Amerikos kolonizavimo laikais žodis „spinster“ jau tapo britų žodžio „old maid“ (senmergė) sinonimu. „Old maid“ yra nepagarbus moters apibūdinimas (kai „maid“ yra nuoroda į „maiden“ – vaisinga nekalta mergelė), reiškiantis, kad ši subrendusi, peraugusi būtybė niekada nebeišaugs iš nekaltybės būsenos, nes nebeturi tinkamų savybių.
Tais laikais, kai gimdyti vaikus buvo būtina, kad augtų nauja populiacija, biblinis imperatyvas „būkite vaisingi ir dauginkitės“ tapo ypač aktualiu, o kadangi seksas, be abejo, buvo leidžiamas tik žmonoms, naujakuriai vienišas moteris laikė nuodėmingomis, keliančiomis grėsmę visuomenei.
Jei mergina neištekėdavo iki dvidešimt trejų, ji jau buvo laikoma „spinster“ – senmerge. O jei šio tikslo jai nepavykdavo pasiekti iki dvidešimt šešerių, ji buvo nurašoma kaip visiškai beviltiška, ir vadinta „thornback“ – plokščia dygliuotąja raja. Taip nelinksmai Amerikoje prasidėjo ilga autonomiško moters statuso priėmimo evoliucija.
Kitos kultūros dar žiauresnės vienišoms moterims. Pietų Korėjoje, pavyzdžiui, tikima, kad moterys, kurios miršta netekėjusios, tampa „Cheonyeo gwishin“ – mergelėmis vaiduokliais, nes neįvykdė savo gyvenimo paskirties – įgyti vyro prielankumą.
Nors Amerikoje šis istorinis palikimas ne toks intensyvus, kaip konfucianistinėse visuomenėse, vis dėlto ir čia tradiciniu moters vaidmeniu laikyta tarnystė tėvams, vyrui ir vaikams. Kolonijoms juk reikėjo užtektinai žmonių, kad galėtų egzistuoti toliau.
Dabar spaudimas sukurti šeimą jau nebe toks intensyvus kaip aštuonioliktame ir devynioliktame amžiuje, vis dėlto ir dvidešimt pirmame amžiuje moterys jaučia didesnį spaudimą nei vyrai. Laimei, vis daugiau vienišių sugeba sukurti prasmingą gyvenimą ir be šių pirminių santykių.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
