Užversdama eilinį klasiko tomelį, tu ilgesingai atsidūsti: „O čia tai meilė! Kokios aistros, pasiaukojimas, kokie jausmai!“; ir čia pat įmaišai šaukštą deguto į savo egzistenciją: „O tarp mūsų su Valduku kas?“. Ir tikrai, kas sieja tave ir Valduką, Antanuką, Tomuką?
Bučinys
© Corbis
Klasikai su džiaugsmu mums pasakoja, kokia turi būti meilė, bet kas tai – niekas iki šiol ir nepasakė. Ką gi, teks išsiaiškinti pačioms. Pradėsime nuo fiziologijos.

Seksas

Intymumo akimirkomis gaminasi vadinamieji laimės hormonai – endorfinai, taigi taip seksas tampa kaip narkotikas, rašo shkolazhizni.ru. O narkotikai, kaip žinia, sukelia priklausomybę. Meilės ar įsimylėjimo būsenoje mūsų organizmas visada yra aktyvumo, laukimo ir pasirengimo eilinei endorfinų porcijai fazėje.

Čia būtinai reikia pasakyti, kad intymus artumas gali būti ir realus, ir įsivaizduojamas – iš čia ir mūsų nuolatinės mintys apie geismo objektą. O kur dar įvairūs jausmingumo lygiai – ne kiekvienas seksualinis partneris gali prisitaikyti prie mūsų organizmo fiziologijos.

Genetinis užsiprogramavimas meilei

Pagrindinė dviejų skirtingų lyčių asmenų užduotis – pratęsti giminę, todėl meilė yra būdas išlaikyti vyriškį šalia moters nėštumo metu, kol paūgės vaikas, t. y. iki trijų metų. Šiuo metu vaikas jau gali savarankiškai judėti, bendrauti su kitomis žmogiškomis būtybėmis, rasti maisto, kitais žodžiais, turi šansų išgyventi.

Smulkiau išsinagrinėti šį mechanizmą galima pažiūrėjus kelias programas „Gyvūnijos pasaulyje“ – schema ta pati.

Ciniškas-psichologinis požiūris

Jei tikėtume ponais psichologais, kiekvienas žmogus turi savo poreikius: nuo žemiausių (maistas, seksas, poilsis ir pan.) iki aukščiausių (savirealizacija, savęs pažinimas ir kt.). Be to, dabartinių mūsų poreikių rinkinys priklauso nuo dabar mus veikiančių aplinkybių.

Taigi meilė arba įsimylėjimas gali būti nukreiptas į tą žmogų, kuris dabartiniu metu labiausiai gali patenkinti mūsų poreikius. Kai tik pasikeičia išoriniai veiksniai, keičiasi ir mūsų poreikiai, taigi ir tai, ką tenkina mūsų išrinktasis. Kuo didesnis tas sąrašas, tuo stipresni mūsų jausmai ir atvirkščiai.

Filosofinis požiūris

„Meilė neatsiranda iš nieko, neateina pas visus. Tiksliau, mes visi galime mylėti, potencialiai turime šią savybę, bet nedaugelis ieško meilės, ją randa ir įgyvendina, nes gebėjimas mylėti auga kartu su asmenybės augimu.

Nei viena, nei kita neduodama kaip dovana, neatsiranda kaip netikėtas įvykis (...) Tik pažinę pačius save, galime pažinti meilę“. /V.Albisetti/

Taigi iš šios koncepcijos galima sakyti, kad įsimylėjimas susijęs su gyvuliškąja žmogaus prigimtimi, o meilė – su asmenybės branda. Įsimylėjimo požymiai: seksualinė trauka, realybės iškraipymas (rožiniai akiniai), priklausomybė nuo aistrų objekto, nuolatinio artumo ir susiliejimo siekis, praradimo baimė. Pasibaigus įsimylėjimo periodui, žmogus išgyvena tuštumą, skausmą, atstūmimą...

Meilėje seksas neužima pirmos vietos; realybė – neatsiejama santykių dalis; vidiniai abiejų partnerių pasauliai autonomiški; meilė valdoma. Tokiu būdu įsimylėjimas turi jausminį pagrindą, o meilė – racionalų.

Įsimylėjimas iš savo prigimties išimtinis, o meilė – universali. Įsimylėjus dingsta sveikas protas, o meilėje jis svarbus. Įsimylėjimas sukuria augimo iliuziją, o iš tikro yra tik stotelė. Meilė pati savaime jau žymi asmenybės augimą.

Už įsimylėjimo slypi didelė vidinė vienatvė, žmogus siekia būti kartu su partneriu, kad jaustųsi gyvas, o meilėje žmogus autonomiškas, nepriklausomas nuo partnerio.

Štai tokios mintys apie įsimylėjimą ir meilę. Darykite išvadas: ar jūs dabar patiriate meilę, ar įsimylėjimą. Ir ko jums reikia: jausmų ar proto?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Už mokesčių mokėtojų pinigus – kelias į niekur (40)

Kėdainių rajono pakraštyje esančiame Miegėnų kaime verda aistros – gyventojai nesuvokia, kam...

Smūgis A. Bosui: prabangų namą prašoma sulyginti su žeme (380)

Vilniaus pašonėje, miškų apsuptyje, prasidėjusias Lietuvoje žinomo verslininko Antano Boso...

Įspūdinga sulaikymo operacija Kaune: vyras įtariamas žmogžudyste (2)

Pirmadienį DELFI skaitytojas atsiuntė nuotraukas ir vaizdo įrašą iš įspūdingo sulaikymo. Kaune...

Kūdikį pražudęs Ramzis keliasi naujam gyvenimui: jau spėjo pasirodyti vestuvėse (5)

Po patirto šoko ir nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo kūdikis, dobermano Ramzio gyvenimas...

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (697)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Tomas Vosylius. Superkova ar cirkas už didelius pinigus? (14)

Interneto platformoje „Sporto namai“ kiekvieną dieną savo jausmais, mintimis ir rūpesčiais...

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (5)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris...

Lietuvoje įspėjama apie apgaulingą žinutę: neatidarykite „Facebook“ nuorodos (4)

Bendraujantys socialiniu tinklu „Facebook“ pastaruoju metu galėjo sulaukti žinutės, kuri neva...

5 patarimai, kaip supjaustyti svogūną be ašarų (16)

Be svogūnų neapsieina beveik nė vienas rimtesnis patiekalas, jie kaip niekas kitas papildo ir...

Darbdavys sugalvojo būdą tikrinti, kiek laiko darbuotojai praleidžia darbo vietoje (17)

Didžiosios Britanijos bankas „ Barclays “ įrengė įtaisus, per kuriuos stebi, kiek laiko...