Tyrimai rodo, kad heteroseksualūs vyrai labiau nei heteroseksualios moterys yra linkę apgaudinėti save ir susikurti iliuziją, kad domėjimasis jais yra romantiško pobūdžio, nors iš tiesų taip nėra, rašo Nymag.com. Kas nulemia šį lyčių skirtumą?
Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto psichologas Monsas Bendixenas savo tyrime, kuris neseniai buvo paskelbtas leidinyje „Evolutionary Psychology“ ti nagrinėdamas visų pirma pristato dvi pagrindines teorijas: klaidų valdymo teoriją ir socialinių vaidmenų teoriją.
Klaidų valdymo teorija teigia, jog evoliucija nulėmė, kad vyrai linkę per daug palankiai vertinti moterų, su jais nesusijusių šeimyniniais ryšiais, draugiškumo ženklus kaip seksualinę iniciatyvą, kad nepraleistų progos pratęsti giminę – geriausiu atveju, jie gauna galimybę perduoti savo genus, blogiausiu – moteris pasako „Ne“, ir jie gali tęsti paieškas.
O moterys, atvirkščiai, dažniau linkusios abejoti tuo, kad vyro domėjimasis jomis yra seksualinio pobūdžio, nes užmegzdamos seksualinį ryšį su netinkamu partneriu jos rizikuoja nepageidaujamu nėštumu ir perspektyva auginti vaiką vienai be vyro pagalbos, jau nekalbant apie prarastą galimybę susilaukti vaikų su kitu, tinkamesniu partneriu.
Kitaip tariant, lyčių santykiuose moterims iškyla didesnė rizika, arba bent jau taip buvo tolimoje praeityje, kai evoliucija suformavo lytims būdingą elgesį, kurį išsaugojome iki šiol.
Socialinių vaidmenų teorija teigia, kad vyrai ir moterys skirtingai suvokia priešingos lyties siunčiamus signalus – jau nekalbant apie kitus skirtumus – dėl skirtingų jiems taikomų visuomenės normų ir lūkesčių. Todėl šalyse, kuriose vyrauja lyčių nelygybė, turėtų būti pastebimas didelis atotrūkis tarp to, kaip vyrai ir moterys interpretuoja signalus. Ir atvirkščiai, kultūrose, kuriose lyčių lygybė didesnė, šis skirtumas turėtų būti mažesnis.
M. Bendixeno teigimu, jei socialinių vaidmenų teorija yra teisinga, ji ko gero turėtų išryškėti tiriant neteisingai suvokiamų signalų koeficientą skirtingose šalyse. Vadovaujantis šia teorija, šalyse, kuriose vyrauja didesnė lyčių lygybė, ir vyrai, ir moterys daugmaž vienodai klystų, interpretuodami priešingos lyties siunčiamus signalus. Kita vertus, jei klaidų valdymo teorija yra teisinga, vyrai dažniau neteisingai interpretuotų signalus visose kultūrose, nes tai nulemta evoliucijos.
Tad M. Bendixenas nusprendė pakartoti įžymųjį, 2003 metais JAV atliktą tyrimą apie tai, kaip vyrai ir moterys interpretuoja priešingos lyties siunčiamus signalus, Norvegijoje, kurioje labai didelė lyčių lygybė. Tuo metu, kai buvo atliekamas pakartotinis tyrimas, Norvegija buvo pirmajame JT Lyčių lygybės indekso penketuke, o JAV – viso labo 42 vietoje.
Šie skirtumai pasireiškia ir pasimatymų sferoje, aiškina M. Bendixenas. „Norvegija, lyginant su JAV, yra labai liberali vyrų ir moterų santykių prasme, – sako jis. – Norvegė dažniau nei amerikietė gali imtis iniciatyvos ir būti labai aktyvi santykiuose su priešinga lytimi, nebijodama būti pasmerkta.“ M. Bendixeno tyrime dalyvavo 308 heteroseksualūs universiteto studentai, kurių amžius nuo 18 iki 30 m.
Jis jiems uždavė tuos pačius klausimus, kurie buvo pateikti Amerikoje atliktame tyrime. Rezultatai nustebino: 88 proc. moterų pranešė, kad yra patyrusios bent vieną incidentą, kai vyrai neteisingai suprato jų draugišką elgesį. Vidutiniškai tai prilygo 3,5 atvejams vien per praėjusius metus. Vyrai taip pat patyrė tokių incidentų, tačiau jų skaičius buvo gerokai mažesnis – 70,6 proc.
Šis koeficientas mažai skyrėsi nuo to, kuris buvo pateiktas originaliame, JAV atliktame tyrime. Pastarojo išvados teigė, kad apytikriai 90 proc. moterų pranešė, kad jų draugiškumas buvo neteisingai interpretuotas bent kartą gyvenime, taigi vidutiniškai 2,7 karto per metus. Su tokia pačia problema susidūrė apie 70 proc. vyrų.
M. Bendixeno teigimu, šie rezultatai parodo, kad vyrų polinkis neteisingai interpretuoti moterų siunčiamus signalus nėra nulemtas mizoginiškos kultūros ar nelygių galimybių. Jo manymu, didesnis vyrų polinkis neteisingai vertinti priešingos lyties siunčiamus signalus pastebimas skirtingose demografinėse grupėse ir kultūrose, nes tai universalus, evoliucijos nulemtas prisitaikymo mechanizmas.
„Lyginant šių tyrimų išvadas akivaizdu, kad nepaisant kultūrinių JAV ir Norvegijos skirtumų, vyrai ir moterys daro sistemingas klaidas, bandydami suprasti vieni kitų ketinimus romantiškų ir seksualinių santykių kontekste, – sako jis. – Tai labiau panašu į klaidų valdymo teoriją.“
Be abejo, nė vienas iš šių tyrimų negali iki galo paaiškinti šio dėsningumo. Reikėtų atlikti daugiau tyrimų ir išsiaiškinti, kokią įtaką neteisingam signalų interpretavimui turi prigimtis ir auklėjimas, ypač šalyse, kurios, skirtingai nei JAV ir Norvegija, nepriklauso Vakarų pasauliui, kuriose išsilavinimo ir pramonės lygis mažesnis, kurios nėra nei demokratinės, nei tokios turtingos. Vis dėlto M. Bendixeno tyrimas yra dar vienas įrodymas, kad giluminiai lyčių skirtumai gali turėti didelės įtakos elgesiui.
Tad, mielos moterys, jei ir jums taip nutiktų – jei jūsų draugišką šypseną koks vyrukas suprastų kaip seksualinės iniciatyvos ženklą – nepamirškite, kad giliai viduje jis taip ir liko urvinis žmogus.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
