“Jau apie dešimtmetį vyrų psichologija moteriškėja”, — tvirtina JAV gyvenanti profesorė Judy Kleinfeld, dėstanti vaikinams sėkmės ir savo vertės suvokimo kursą.
Vaikinų elgesio pokyčių turbūt pastebėjai ir pati: lyginant su vyresniais vyrais, tavo bendraamžiai šaunuoliai atrodo it avinėliai prieš liūtus. Dauguma jų nedemonstruoja ryžto siekdami karjeros, tuokiasi daug vėliau ir svajoja ne uždirbti, bet laimėti milijoną. Sėkmę manai galinti pasiekti tik savo pastangomis?
Tokių pat tiesų besilaikančio vaikino teks paieškoti. Gera žinia: vyrai savo branda moteris pasiveja maždaug trisdešimties, kai nusprendžia rimtai gyventi. Skaičiuojant vyrų raidos metus neprošal išsiaiškinti, kodėl tavo bendraamžiams patinka gyventi sau. Ar jie visiškai susimovę, ar mes tiesiog jų nesuprantame? Pateikiame mokslininkų ir psichologų argumentų.
Berniukų lavinimu rūpinamasi mažiau
Visiems žinomas faktas: vyrai geriau nei moterys kremta tiksliuosius mokslus. Mokslininkų nuomone, šį skirtumą pedagogai net nenorėdami nuo pradinių klasių lygina, kol išlygina.
Berniukai geba greitai rasti užduoties sprendimą, bet nemoka taip sklandžiai kaip mergaitės jo paaiškinti, ir mokytojai tą negebėjimą pagrįsti sprendimo žodžiais dažnai tapatina su... nemokšiškumu.
Vaikinų nenaudai krypsta ne tik tiksliųjų mokslų ir kalbų pamokos. Prisimink mokyklos metus: kas dažniausiai lėkdavo iš klasės dėl triukšmavimo? Gabus, bet neramus berniukas mokykloje retai tampa mokytojų favoritu, nes krečia eibes ir jaukia klasės gyvenimą.
“Besiliejanti per kraštus berniukų energija, garsus juokas ir mokyklos koridoriuose keliamas triukšmas laikomi chuliganišku elgesiu, — sako psichologė Justė Nagevičienė. — Per keletą metų vaikinai, kuriems mokslai sekėsi sunkiau ir kurie buvo nuolat mokytojų baudžiami dėl elgesio, ima nebetikėti, jog gali pasiekti gerų rezultatų.”
Dalis tokių vaikinų nusprendžia palikti mokyklą ir kuo greičiau įsidarbinti. Faktą patvirtina Lietuvos statistika: pagrindinėse mokyklose berniukų mokosi daugiau nei mergaičių, o vidurinėse mergaitės įgyja ryškią persvarą.
Merginos sudaro ir apie 60 proc. aukštųjų mokyklų studentų. Be to, vyriškoji universitetų mažuma vis tiek lieka ištikima savo požiūriui: nevertinti studijų taip rimtai, kaip į jas įsijaučia merginos.
“Prieš dešimt metų universitetą baigusiam vaikinui apsigyventi su tėvais atrodė visiškas nesusipratimas, netgi gėda, bet šiuolaikiniai vyrai dėl tokių aplinkybių neišgyvena”, — daro išvadą psichologė J. Nagevičienė.
“Kodėl turėčiau atsisakyti lengvesnio gyvenimo?” — mąsto šių dienų herojai. Gyventi su tėvais juk patogu: kol bandai kompiuterinį žaidimą, tėtis taiso automobilį, o mama pietų troškina kiaulieną.
“Daugelį buitinių darbų galima suversti tėvams. Tuo įsitikinau su savo naujuoju draugu išvažiavusi pailsėti, — pasakoja COSMO skaitytoja Neringa. — Nešvarius drabužius jis kišdavo į maišelį, nors viešbutyje buvo skalbyklė. Kai jo paklausiau, kodėl marškinėliai grūdami į lagaminą, jis atsakė, kad mama namuose išskalbs.”
Neringa tūždama išvadino vaikiną ištižusiu mamytės sūneliu ir tokio jo elgesio priežasčių nesiaiškino. Bet gal pernelyg paprasta jas nurašyti mamai. Nemanyk, kad vaikinai — visiški kvaileliai: nemoka įjungti skalbyklės ar susirasti darbo... Beje, tai nereiškia, kad jie ir jokių ambicijų nepuoselėja.
“Priešingai — vaikinai kuria grandiozinius planus: siekti karjeros, pastatyti namą, sukurti šeimą, bet... ne dabar. Jie nedaro beveik nieko, kad pasiektų tikslą, dėl svajonės nesiverčia per galvą. Šiuolaikiniai vyrai nori peršokti nevykusių darbų ir pasimatymų etapą, nes jie mąsto aukščiausiomis kategorijomis”, — vienoje savo knygų teigia rašytojas Michaelas Kimmelas.
Dvidešimt pirmojo amžiaus vyrai nori tik geriausio darbo (vadovo pos-tas, mersedesas, komandiruotės į užsienį), dailiausios pupytės ir naujausio dizaino daiktų. Psichologų teigimu, reikli kitiems, bet ne sau asmenybė gali susiformuoti dar vaikystėje.
Tėvai kemša vaikams į galvą, kad šie gali turėti viską, tik reikia labai norėti. Tiesmukai supratus tą teiginį nelabai ir žavi perspektyva stengtis dėl sėkmės. Jos norisi iškart. Štai kodėl šiuolaikinio vaikino meniu nėra laiko sunkiam darbui — kur kas patogiau kurti ir šlifuoti šlovės strategijas drybsant ant sofos.
Prancūzų rašytojas Fredericas Beigbederis vienoje savo knygų tikino, kad moterys skaito vyrų mintis. Tiesa, merginos, apdovanotos ta nepaprasta savybe, nelabai džiūgauja, nes ko nors ypatinga, kas paglostytų jų širdis, vaikinai nesugalvoja. Skamba beviltiškai? Bet juk nusivylusios vyrais ir pačios juos vanojame.
“Liurbiai, skudurai”, — tokių ir dar drastiškesnių apibūdinimų vyrijai ne kartą teko girdėti iš merginų lūpų.
“Plūsti vyrų padermę nemandagu ir neišmintinga. Net jei šie žodžiai taikomi ne greta sėdinčiam vaikinui. Visas pokalbio nuotrupas mylimasis susidės į galvą, o vieną dieną pritaikys sau. Santykiai bus sugadinti”, — teigia psichologė J. Nagevičienė.
Moterys puola vyrus, šie nesidrovi rėžti atgal. Kai kurie vyrų žurnalai Amerikoje atvirai kaltina feministinį judėjimą, kuris neva užgožė vyrų problemas ir verčia juos jaustis diskriminuojamus. Klysti, jei manai, jog nevykėliais vadinami vaikinai puls dėl kritikos keistis.
Dauguma jų ima protestuoti tyliai: jeigu viską darau blogai, kam stengtis? Mums atrodo, kad vaikinai vengia įsipareigojimų, o jie, pasirodo, tiesiog nenori būti kvailių vietoje ir įrodinėti, jog yra šaunesni nei merginos!
“Visi vaikinai, kuriuos tik buvau sutikusi, — savimylos. Klaikiai išdidūs tipai, kurie leidžia suprasti, jog pati turiu prašyti jų telefono numerių arba vaišinti kokteiliais, jeigu jų draugija man maloni”, — piktinasi Sandra.
Nepanikuokime, vyrų giminė dar tiek nenukvako, kad jos nebedomintų pasimatymai. Vaikinai mąsto kitaip. Jie ramstosi ta pačia vaikystėje girdėta jei tik norėsi, tai ir turėsi teorija, kurios, beje, realiai taip ir neišbandė.
Nesusipratimas įvyksta, kai vaikinas iš merginos tikisi, jog ji elgsis pagal minėtąją teoriją: pati užkalbins, o jei šis muistysis, puls siūlyti bacardi ir persekios po klubą. Vaikinai iniciatyvos susipažinti nesiima ir iš baimės suklysti.
“Šiuolaikinis vyras neketina demonstruoti atviros simpatijos moteriai, kol įsitikina, ar ją bent šiek tiek domina, — aiškina psichologas Liudvikas Glodenis. — Pasirenkama neutrali stebėtojo pozicija.”
O kaipgi seksas? Merginos vėl abejoja vaikinais: “Jiems trūksta iniciatyvos”. Moterų psichologijos tyrinėtojų žodžiais, dailioji lytis linkusi analizuoti ir pažinti save daugiau nei vyrai. Jos greičiau randa atsakymus į klausimą ko noriu iš gyvenimo. Nenuostabu, kad merginos tapo reiklesnės intymiam gyvenimui ir tiksliai įvardija pageidavimus. Jei vaikiną tai glumina, jis iniciatyvą mielai perleidžia merginai.
“Reikia ne koneveikti vaikinus, o jiems padėti, — pataria L. Glodenis. — Jeigu simpatija į pasimatymą kviečia elektroniniais laiškais, paprašyk jo paskambinti telefonu. Tikri, o ne virtualūs kontaktai suartina žmones. Įsidėmėk: vaikinas laukia iš tavęs patvirtinimo, kad yra vyras. Kuo dažniau jam priminsi jo teisingus poelgius, tuo ryžtingiau jis elgsis.”
Tačiau praradusiųjų viltį, kad vaikinai taps tikrais vyrais, daugėja.
“Ar apskritai įmanoma pasikliauti vaikinu, dalytis su juo atsakomybe?” — kelia klausimą COSMO skaitytoja Inga.
Nusivylusiosioms psichologai pataria daugiau kalbėtis, kol antroji pusė pagaliau suvoks, kad niekas neketina jos pulti. Teks vyrui pasakyti pastabų, pabaksnoti, kad nuveiktų naudingą namams darbą. Ir dar — atkreipk dėmesį į save. Kol dėl sėkmės stengiesi lyg pakvaišusi, iš vyro gali sulaukti ne vien susižavėjimo šūksnių.
Dvidešimt aštuonerių Rimas štai kaip atremia moteriškus priekaištus apie vyrų menką savivertės suvokimą: “Kodėl merginos viską aukoja dėl karjeros? Nejaugi jos mano, kad nebūdamos geriausios darbuotojos gyvenime bus neįvertintos? Veržimasis lyderiauti kartais atskleidžia, jog moteris savimi labai nepatenkinta”.
Šiuolaikinė visuomenė negali apsispręsti, koks vaidmuo dera jaunam vyrui: tėvystės atostogos ar arimas iki išnaktų biure. Viena vertus, moterys skatinamos siekti karjeros bei uždirbti pinigų šeimai. Joms ir pačioms nepatinka finansiškai priklausyti nuo vyrų.
Vadinasi, šiems nėra ko globėjiška mina aiškinti: privalau išlaikyti šeimą ir nervintis, kad spaudimas dirbti bei uždirbti didėja. Kita vertus, moteris karjeristą vyrą, į namų biudžetą įnešantį daug pinigų, garbins labiau nei finansinį vidutinioką.
Nei vienas, nei kitas pasirinkimas nepalengvina vyrui gyvenimo, nes nėra idealaus varianto. Moteris nori, kad vyras siektų karjeros, išgyventų drauge kiekvieną sielos krustelėjimą ir jai skirtų daug laiko. Tačiau tikintis atsakingų pareigų šiam tenka padirbėti viršvalandžių biure. Tada namie jis būna apkaltintas nejautrumu bei abejingumu aplinkai.
Na, o jeigu vyras darbe nesistengia, moteris jaučia, kad nebus finansiškai aprūpinta, tarkim, gimus vaikams. Nieko keista, kad šie išvedžiojimai bet kokius gerus ketinimus tiesiog paralyžiuoja.
Jeigu išgyveni, kad niekada nesutiksi savo princo, laikas atsimerkti: princai — pasakų herojai. Visi žmonės turi trūkumų, džeimsų bondų nėra. Tarkim, svajojai ištekėti už žavaus teisininko ar chirurgo.
Bet ar pagalvojai, kad tokie vaikinai dirba 24 valandas per parą? Gal geriau greta turėti žmogų, teikiantį emocinę paramą, o ne tokį kietą savo srities specialistą. Mama tau patvirtintų: emocinė vyro parama santuokoje neabejotinai svarbesnė nei jo uždirbami pinigai.
Be to, būk tolerantiškesnė “PlayStation” žaidžiantiems vyrams. Pakanka kai kurias žmonių silpnybes tik vertinti su trupučiu humoro, kad įsitikintum: aplinkui gyvena ne tokie nevykėliai, kaip atrodo.
Apie vaikinus mąstyk ne prestižo kategorijomis. Pabandyk suvokti, ar tavo išrinktasis turi veiklos nišą, kurioje gerai jaučiasi ir išnaudoja savo talentą. Jeigu taip, vadinasi, pasisekė ir jam, ir tau. Na, o jei savo bendraamžius vaikinus lygini su mažais vaikais, domėkis vyresniais. Kuo arčiau trisdešimties, tuo labiau ryškėja vyrų gebėjimas išlaikyti tvirtus santykius.
Kitaip tiksi jų biologinis laikrodis
Turbūt pažįstama situacija — draugauji su vaikinu ne vienus metus, bet vos tik užsimeni apie bendrą ateitį, jis traukiasi nuo tavęs atatupstas. Kas nutiko? Gal bijodamas amžinos meilės kančių nusprendė ją paversti nuoboduliu? Naujos kartos vaikinai santuokų nebeplanuoja.
“Prieš dešimtmetį vyras tikėjo, kad gyvenimą galima sukurti tik su partnere. Jie kartu siekė karjeros, kūrė finansinį šeimos stabilumą. Šių laikų vaikino psichologija kitokia: pats viską susikursiu, ir ji padarys tą pat. Tada susitiksime ir sudėsime viską į bendrą katilą”, — aiškina vyrų psichologiją profesorė Judy Kleinfeld. Bendro planavimo nebeliko.
Aplinkui byrančios šeimos — neįkvepiantis pavyzdys tuoktis.
“Aš nerizikuosiu”, — COSMO skaitytojai Loretai prabilus apie vestuves, atšovė jos vaikinas.
Vyrai niekur neskuba. Kodėl? Mokslininkai kaltina du skirtingus (moteriškąjį ir vyriškąjį) biologinius laikrodžius. Moterims skirta ne tiek jau ir daug laiko vaikams gimdyti, o vyrai tėvais gali tapti iki septyniasdešimties.
Būtent biologinio laikrodžio tiksėjimas moterį skatina dėlioti savo gyvenimą taip, kad pakaktų laiko karjerai ir motinystei. Dažniausi du scenarijai: arba moteris iki trisdešimties stengiasi pasirūpinti karjera, paskui kuria šeimą ir grįžta į darbą, arba dėl jo išvis atsisako vaikų.
Kadangi vyrams nebūtina taip skubėti, jie nejaučia tokio didelio spaudimo siekdami karjeros. Juolab kad šiuolaikinė visuomenė pratęsė investavimo į save ir savo ateitį terminus. Žmonės baigia po tris universitetus, nuolat tobulinasi ir darbo įgūdžius lavina skirtingose šalyse.
Vaikinui iki trisdešimties šios galimybės itin palankios, todėl apskaičiavęs jis suvokia: turiu laiko linksmintis, keliauti ir išbandyti daugybę sferų, kad sužinočiau, koks darbas man yra skirtas.
Kitais žodžiais tariant, tu įžengusi į biurą žinai, kad savo gebėjimus privalai demonstruoti dabar arba niekada, o jis tuo tarpu svarsto, kokiomis pramogomis užsiims po darbo. Ką daryti? Turime kantriai laukti, kol jis suaugs.
