Santykių pradžioje tiek vyras, tiek moteris dažniausiai vaidina idealius partnerius, todėl gana sudėtinga suprasti, ko tikėtis vėliau, bet jeigu mes aptarsime kai kuriuos klausimus, tuomet bus aiškiau, ko tikėtis santuokoje, ar bus lengva rasti kompromisą.

Santuoka – tai vieta, kurioje mokomasi dosnumo, meilės ir valomasi nuo egoizmo. Santuokoje viskas turi būti aptariama. Santuoka reiškia, kad mes tobulėjame kartu, kadangi pavieniui keistis yra sudėtinga, o artimieji yra geriausi mūsų gydytojai ir pagalbininkai, nes jie geriausiai žino, kur mums „skauda“.

Gyvenimo partnerį mums siunčia likimas, tokį, kokio esame užsitarnavę. Ir jeigu praeityje užsitarnavome medalio, tai būtinai jį gausime, o jeigu praeityje prikrėtėme kvailysčių, tai gali tekti šiuose santykiuose dėti daugiau pastangų, kad taptume laimingi.

Išminčiai teigia, kad santykiai būtinai praeina atitinkas pakopas, todėl neverta stebėtis, kad kažkur bus lengviau, o kažkur galime užstrigti:

Įsimylėjimas – pirma santykių stadija ir ji dažniausiai pati maloniausia, nes tai pati pradžia.

Trūkumų matymas vienas kitame – kitas etapas. Tai metas kuomet tarsi nukrenta teatro dekoracijos ir pasimato tikrovė, kurią reikia irgi pergyventi.

Konfliktai. Nėra namų be dūmų, todėl pykčiai – tai gyvas santykių procesas. Svarbiausia šiame etape, kad vienas kito neskaudintumėte ir nežemintumėte.

Kantrybė. Jeigu mes ugdomės sąmoningumą ir mokomės santykių, tuomet atsiranda kantrybė. Tada mes galime pakęsti savo partnerio trūkumus suprasdami, kad idealų nebūna.

Pareigos. Tai viena iš svarbiausių sudėtinių santykių dalių. Jeigu mes jas atliekame nekreipdami dėmesio į išorinius pasikeitimus, pykčius ir savo ambicijas, taip mes lengviau išlaikysime vienas kitam pagarbą.

Pagarba ir nesavanaudiška meilė. Tai aukšta pakopa, kuomet mes atliekame pareigas ir nereikalaujame iš savo partnerio to paties. Tiesiog nesakome, kad aš padariau tą ir aną dėl tavęs, o tu..?

Taigi, kad praeitumėme šiuos etapus lengviau, mums būtina pažinti vienas kitą artimiau iki santuokos. Jeigu to nepadarysime iki santuokos, tai tapus vyru ir žmona gali tekti susidurti su problemomis, kurios pasireikš žymiai sudėtingiau.

Vertėtų išsiaiškinti visus su dvasingumu susijusius klausimus.

Išminčiai sako – kas sukelia nedideles problemas ir nerimą iki vestuvių, po vestuvių gali virsti neįveikiamomis kliūtimis ir netgi tapti skyrybų priežastimi ar net smurto priežastimi.

Vertėtų suprasti, kad sutuoktinis – tai ne paltas iš prekybos centro, kuris gali būti grąžinamas po 2 savaičių. Su juo teks gyventi visą likusį savo gyvenimą, todėl gyvenimas po santuokos neturėtų tapti kančia, o turėtų virsti į problemų sprendimo kartu pavyzdį.

Tam, kad geriau suprastume vienas kito lūkesčius ir norus rekomenduočiau aptarti šiuos klausimus. Konsultacijų metu dažnai išgirstu, kad vienas iš partnerių nori tobulėti, lankytis paskaitose, semtis išminties apie gyvenimą, o kitas dažnai tuo nesidomi. Todėl:

Pirmas klausimas, kurį vertėtų aptarti, yra savęs tobulinimas arba savirealizacija. Koks apskritai abiejų požiūris į tai? Iš pradžių tai nieko nejaudina, tačiau palaipsniui gali tapti problema. Santykių pradžioje viskas būna įdomu, bet kai prasideda problemos, prasideda tikrieji išbandymai. Vertėtų išsiaiškinti, kiek giliai kiekvienas nori eiti dvasiniu keliu, pažinti save ir t.t. Ar sutampa abiejų požiūris? Vertėtų kuo aiškiau išsiaiškinti visus su dvasingumu susijusius klausimus.

Jei vienas nuo kito slėps dvasinį progresą, tai iššauks įvairias problemas. Vienas gali meluoti, kad ir jam tai įdomu, bet po to tempti savo partnerį žemyn.

Idealu, kuomet abiejų požiūris panašus, arba partnerį tenkina kito partnerio padėtis. Jei dvasiniai tikslai sutampa, tai šeima tampa dvasinė. Neturėtų būti iliuzijos, kad partneris pasikeis savaime, jei tik gyvens su jumis, kur kas praktiškiau tokius klausimus aptarti iki santuokos.

Antras klausimas, kurį vertėtų aptarti iki santuokos, susijęs su paskaitų, saviugdos ar dvasinių centrų lankymu. Labai svarbu nuspręsti, kiek laiko tam planuojate skirti. Kaip dažnai planuojate tai daryti, kad vėliau nebūtų vienas kito stabdymo. Tai svarbu, kad būtų abipusis susitarimas be prievartos. Mes turime stengtis, kad būtume laimingi santuokoje, todėl visuomet turėtų būti abipusis susitarimas.

Prieš santuoką rekomenduojama išsiaiškinti abiejų pusių lūkesčius.

Trečias klausimas – vaikai. Jeigu šia tema pradžioje nėra daug kalbama, vėliau tai gali tapti konfliktų priežastimi. Vertėtų išsiaiškinti, ar abu norite vaikų, kadangi būna, kad vieni nori, o kitiems nebūtinai, todėl reikia apie tai pasikalbėti ir aiškiai suvokti kiekvieno požiūrį į tai. Vieni kuria santuoką tik dėl vaikų ir jiems be galo baisi frazė „vaikai gali palaukti“. Kai kurie partnerio nenorą turėti ar turėti tik tam atitinkamą kiekį vaikų gali pateisinti kaip skyrybų priežastį. Taigi, skirtingas požiūris į vaikus gali būti skyrybų priežastimi, todėl aptarti šį klausimą iki santuokos būtina.

Ketvirtas klausimas, kurį vertėtų aptarti – kaip mokinsime savo vaikus? Koks bus santykis su mūsų giminėmis, kiek jie galės kištis į auklėjimo procesą? Apie tai verta pasikalbėti, nes dažnai gali auklėjant gali kliudyti tėvų, senelių, močiučių nuomonė, o vėliau kilti konfliktinės situacijos. Geriausias požiūris į išsilavinimą – reikia pačiam nuolatos mokytis. Išminčiai sako, kad išsilavinęs vaikas gimsta pas tuos, kurie patys pastoviai siekia išminties.

Penktas klausimas kurį vertėtų aptarti – koks mūsų požiūris į darbą? Kas ir kiek šeimoje dirbs, kokios pajamos mus tenkins ir iš kur jas gausime? Pastovus pinigų nepriteklius gali sukelti šeimoje nerimą. Skirtingiems žmonėms reikia skirtingo kiekio pajamų, kad jie jaustųsi ramūs. Dažnai tenka vienam šeimos nariui atiduoti visas jėgas, kad kitas jaustųsi saugus. Todėl šį klausimą reikia spręsti kuo aiškiau, kadangi tai viena pačių konfliktiškiausių situacijų. Tas, kuris uždirba daugiau, neturi pastoviai priminti apie tai tam, kuris uždirba mažiau. Jeigu šį klausimą aptarsime iki santuokos, tai mums nereikės vėliau spėlioti, ką mano šiuo klausimu mano sutuoktinis.

Šeštas klausimas kurį vertėtų aptarti iki santuokos – susijęs su laiko planavimu. Labai svarbu aptarti, kaip mes poilsiausime, kur eisme kartu, o kur ne, kaip leisime vakarus. Kiek laiko leisime namuose ir kiek – ne namuose. Laisvalaikio klausimas turėtų būti aiškus ir abiem suprantamas. Viena iš skyrybų priežasčių – dažnas nesutarimas dėl laiko laisvalaikio. Standartiniai nusiskundimai: jo niekada nėra namuose, aš jo beveik nematau, arba atvirkščiai – jis pastoviai sėdi namuose, iš namų jo neišginsi…

Vertėtų suvokti, kad kartais kiekvienam reikia kažkiek laiko, kad pabūtų vienam su savimi. Tai normali sąmonės būsena ir ją reikia gerbti. Jeigu žmogui yra toks poreikis ir jis bus patenkintas, tai po to žmogus bus žymiai geresnis ir ramesnis.
Vyro jėga ne raumenyse, o ištikimybėje.

Septintas klausimas kurį vertėtų aptarti iki santuokos – bendravimas su aplinkiniais. Tai – santykių su aplinkiniais klausimas. Su kuo ir kaip dažnai mes norime bendrauti už šeimos ribų? Koks kieno santykis su draugais ir ką jiems tai reiškia? Kiek laiko skirsime draugams? Daugeliui namai – tai poilsio ir ramybės vieta, todėl reikia gerai suprasti vienas kito nuotaiką, prieš pasikviečiant svečių į namus.

Aštuntas ir gana svarbus klausimas kurį vertėtų aptarti iki santuokos tai – giminės. Vertėtų susipažinti su abiejų giminėmis, kadangi teks bendrauti, ne tik su partneriu, bet ir su jo šeima. Kiek artimai mes ruošiamės bendrauti su savo naujais giminėmis ir kiek mes jiems leisime kištis į mūsų šeimos santykius. Kaip dažnai su jais susitiksime? Skirtingose šeimose – skirtingos tradicijos. Vienose šeimose priimta visas šventes švęsti kartu, kiti susitinka ypač retai ir nesikiša vieni į kitų santykius. Taigi, visa tai reikia aptarti prieš kuriant santuoką, nes santuoka kuriama ne tik su partneriu, bet ir su jo giminėmis, ir artimaisiais.

Devintas klausimas, kurį vertėtų aptarti iki santuokos, tai – lūkesčių klausimas. Ko mes tikimės vienas iš kito ateityje? Ko mes tikimės pasiekti iš bendro gyvenimo kartu? Jei šie lūkesčiai nebus patenkinami, tai palaipsniui gali pradėti augti įtampos jausmas ir net apgaulės jausmas. Lūkesčius reikia išsiaiškinti, kadangi idealizacijos gali pradėti mus kankinti ir graužti iš vidaus (aš noriu didelio namo, o jam pakanka ir buto). Neretai santuoka yra kuriama ne su realiu partneriu, o su viltimi tolesnei jo raidai, koks jis taps ateityje. Tai labai pavojingas santykių kūrimo būdas. Geriau kurti šeimą su žmogumi, kuris dabar stovi prieš jus. Tai yra kur kas ramesnis ir perspektyvesnis būdas nei gyventi ateitimi.

Dešimtas klausimas susijęs su intymiais santykiais. Tai vienas iš svarbiausių klausimų, todėl nereikėtų vengti jo aptarti iki santuokos. Įprastai vyrai turi kur kas didesnį poreikį šiam reikalui, nei moteris, todėl jeigu vyras nesupranta moters prigimties, tai gali ir nesuprasti „kodėl ji nenori?“. Tai labai dažnas abipusis nesusipratimas ir skyrybų priežastis, todėl verta pasikalbėti apie šiuos poreikius.

Išminčiai teigia tam, kad santykiuose būtų harmonija vyrai turėtų ugdytis tokias savybes:

Dosnumas. Vyrams vertėtų žinoti, kad moterims reikia visko daugiau nei vyrams. Jeigu vyras skaičiuoja viską po lygiai, tai jau šykštumas.

Išmintis. Vyrui svarbu turėti norą semtis išminties. Jeigu vyras bus išmintingas, tai jam mažiau trukdys jo jausmai ir jis galės suvaldyti moters emocijas. Tokį vyrą moteris visada gerbs.

Ryžtas. Vyro jėga ne raumenyse, o ištikimybėje savo šeimai ir tikslui. Išminčiai teigia, kad stiprus vyras tas, kuris neturi žalingų įpročių ir svetimų moterų. Stiprus intelektas ir išmintis padeda vyrui atsikratyti žalingų įpročių ir kontroliuoti savo norus.

Jeigu vyras mokės nuraminti savo moterį, tuomet ji su juo jausis saugi. Vyrui santykiuose labai svarbu jaustis reikalingu. Jeigu vyras sieks išminties, tai moteris dažnai kreipsis į vyrą patarimo ir taip bus patenkintas jo noras būti jai svarbiu.

Žinokite, kad kai galvojate apie tą žmogų su kuriuo ruošiatės tuoktis, kad jūsų viduje būtų ramu ir nekiltų jokių abejonių dėl jūsų pasirinkimo – tai vienas iš ženklų, kad sutikote savo žmogų.

Linkiu ko geriausios kloties!