Netgi harmoningiausiose šeimose neapsieinama be konfliktinių situacijų: pamiršta svarbi data, pereikvotas šeimos biudžetas ar neišplautas puodelis gali tapti žiežirba ginčams. Teigiama, kad pinigai, seksas, darbas, vaikai ir namų ruoša – dažniausios konfliktų priežastys. Ginčai ir konfliktai – natūrali santykių dalis, kurią vienaip ar kitaip stengiamės išspręsti. Vis dėlto greta užkietėjusių skandalistų egzistuoja ir kita kategorija žmonių, paniškai bijančių bei vengiančių net menkiausių ginčų ar konfliktų.
© Corbis/Scanpix

Bet kokie emociškai „nuspalvinti“ pokalbiai jiems kelia baimę, todėl jie visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi jų išvengti.

Atrodytų, saugiausia pasitraukti iš karo mūšio. Tačiau tokia strategija ne tik neefektyvi, bet ir kenksminga.

Nekalbadieniai ir nelovadieniai - dažnas konfliktų vengimo padarinys. Viena internetinio forumo dalyvė rašo, kad nekalbadieniai žudo romantinius jausmus, tačiau, deja, pati būna tokių dienų iniciatorė, nes neranda jėgų ar būdų spręsti kilusias problemas. Jei reikėtų, ji galėtų ir kelis mėnesius nekalbėti. Kita pašnekovė vyrą taip pat „pamoko“ nekalbėdama. Jam – tai didžiausia bausmė. „Geriau ji iš karto rėktų ant manęs, nei kankintų tyla“, – skundžiasi vyras. Ir jis yra teisus…

Prisimenu vieną seminarą, kuriame mokėmės konfliktų sprendimo būdų. Iš pradžių turėjome ramiai išklausyti kaltinimus, vėliau – išsakyti savo nuomonę. Nemaža dalyvių dalis suklupo būtent ties antruoju žingsniu… Kodėl kai kuriems būna sunku apsiginti?

Kodėl bėgame nuo konfliktų?

Skirtingos psichologijos teorijos pateikia skirtingas konfliktų vengimo priežastis. Remiantis bihevioristinė teorija, konfliktų vengimas yra neigiamo pastiprinimo padarinys – kažkada patyręs skausmingą atstūmimą, atmetimą, žmogus išmoksta vengti konfliktų (jei ginčysies – nukentėsi).

Psichodinaminės teorijos požiūriu, žmonės, kurie auga emociškai saugioje aplinkoje, tikėdami, kad jų poreikių bus paisoma, vėliau būna atsparesni ir kūrybiškesni konfliktų metu. Tačiau žmonės, kurie netiki, kad į juos bus atsižvelgta, nepasitiki savimi, bijos konfliktų padarinių ir jų vengs kaip įmanydami.

Interpersonalinė teorija teigia, kad žmogus, vadovaudamasis savo konfliktiškų santykių patirtimi, daro prielaidą, kad su kitu žmogumi laukia toks pat konfliktas arba konfliktiniai santykiai (tėvai išklausydavo vienas kitą, vadinasi, toks santykių modelis yra teisingas). Šių teorijų bendras pagrindas – baimė veltis į konfliktus. Daugumai ginčai atrodo tarsi didelis gąsdinantis monstras, nes tik tokį regėjo vaikystėje. Tačiau pažvelgus iš arčiau šis monstras nėra toks jau baisus ir bauginantis.

Pasak rusų psichologo Antono Nesvitskio, konfliktų dažnai vengia asmenys, vaikystėje turėję tėvus skandalistus arba regėję nuolatinius tėvų ginčus. Į psichologą kreipėsi viena jauna moteris. Ji skundėsi, kad šeimoje jautėsi tik darbų atlikėja, tačiau nemokėjo išsakyti ir išreikšti nepasitenkinimo savo vyrui. Individualios terapijos metu paaiškėjo, kad nemokėjimo apsiginti priežastis buvo… vaikystėje sudaužytas puodelis. Tiksliau, ne jis, o giliai nusėdę jausmai jį sudaužius.

Vaikų darželyje mergaitei sudaužius puodelį močiutė sukėlė didžiulį skandalą ir prigrasino apie tai papasakoti jos tėvams. Vaikui giliai įstrigo gėdos, kaltės, bejėgiškumo ir susikaustymo jausmai. Užaugusi moteris taip ir neišmoko gintis situacijose, kai ant jos pradeda šaukti arba ją kaltina. Tais momentais jos kūnas sustingdavo taip kaip ir vaikystėje dėl sudaužyto puodelio.

Kitas pavyzdys – vyras, negalintis užmegzti ilgalaikių santykių su moterimis. Vaikinas paniškai bijojo bet kokio santykių aiškinimosi ir bėgdavo nuo problemų: stengdavosi jų nematyti, meluodavo sau ir savo partnerei, kad tik situacija neperaugtų į konfliktą. Kai tik moteris mėgindavo išprovokuoti kokį nors konfliktą, jis tuoj pat ją palikdavo, nes nesugebėjo atlaikyti bet kokio emocionalaus pokalbio.

Terapijos metu paaiškėjo, kad tėvai, būdami maksimalistai ir idealistai, kėlė nerealius reikalavimus sau ir kitiems, kurie pasireikšdavo priekaištais ir susierzinimu, o šie peraugdavo į riksmus ir šauksmus, lėkščių daužymą. Sūnus dažnai tapdavo šių šeimyninių dramų liudininku. Tėvų santuoka iširo, o užaugęs vaikinas kartu su psichologu dabar mokosi įveikti traumą, susiformavusią dėl tėvų konfliktų.

Konfliktų vengimo priežastimi gali tapti ir emocinis šaltumas tėvų šeimoje. Milda, būdama dar mergaitė, girdėjo nuolatinius tėvų reikalavimus ir priekabius. Kad įsiteiktų tėvams, ji išmoko meluoti. Ištrūkti iš tokios atmosferos galėjo tik ištekėjusi. Ji šaltakraujiškai viską apgalvojo, išsirinko turtingesnį jaunikį ir už jo ištekėjo. Žinoma, jis buvo jai simpatiškas ir ji stengėsi sukurti kuo geresnę atmosferą šeimoje, tačiau vieno dalyko ji taip ir nemokėjo – ginčytis.

Veikiami tokių tėvų šeimos scenarijų žmonės užauga jautrūs, labai pažeidžiami, uždari. Bet koks santykių aiškinimasis jiems reiškia emocijų protrūkį, kuriam jie negali ryžtis metų metus. Viena kalbinta moteris teigia, kad dėl vyro vengimo aiškintis iškilusius konfliktus iširo jų santykiai, nors jie abu vis dar myli vienas kitą.

Moterį erzino ir skaudino tai, kad jos mylimasis labai šaltai elgėsi iškilus tarpusavio problemoms. Jo tyla jai reiškė nepagarbą ir nemeilę. Kita pašnekovė teigia, kad bendraudama su tėvais arba kolegomis ji gali pasiginčyti ir nevengia bet kokių aštresnių kampų, o štai bendraudama su vyru tarsi užsiblokuoja: bėga nuo bet kokios sudėtingesnės situacijos, o nuo to pačiai būna tik blogiau.

Žmogus, visais įmanomais būdais vengiantis konflikto, visada jį pernelyg sureikšmina. Jis nepriima konflikto kaip dar vienos gyvenimiškos patirties, iš kurios galima pasimokyti, jo sąmonėje konfliktas susijęs su fatališkais padariniais, pavyzdžiui, atleidimu iš darbo arba santykių sugriovimu.

Tiek šeimoje, tiek darbe neišvengiamai kyla ginčų ir konfliktų, kuriuos, norint, kad situacija pagerėtų, reikia išspręsti, o ne slopinti. Nespręsdamas kilusių problemų, žmogus įsivaro nuolatinį stresą – jam gali atrodyti, kad egzistuoja nesibaigianti grėsmė jo santuokai arba karjerai. O sutuoktinis ar kolega tokioje situacijoje galbūt visai nesiruošia nieko griauti, o tiesiog nori „išleisti garą“ arba sudėlioti taškus.

Žmogų, vengiantį konflikto, galima būtų sulyginti su vulkanu, galinčiu bet kada išsiveržti. Esant dideliam spaudimui, įkaitus atmosferai staiga išlaisvinami visi nuslopinti jausmai. Kaip teigia viena pašnekovė, kuri ilgą laiką stengėsi išvengti bet kokių aštresnių santykių aiškinimosi, ji vieną kartą tarsi „sprogo“ ir išsakė aplinkiniams tai, kas buvo susikaupę ilgus metus. Jos didžiai nuostabai, niekas nuo jos nenusisuko, kolegos darbe pareiškė, kad emocijos jai tinka, jos išrinktasis ir draugės pradėjo ją kur kas labiau gerbti.

Neverta vengti konfliktų ir slopinti neigiamų emocijų. Visi esame gyvi žmonės, ne tobuli automatai ir turim teisę tiek į šypseną, tiek į pyktį.

Kad konfliktai nevirstų monstru. Teisingas požiūris į ginčus

1. Raskite tinkamą laiką ir vietą pokalbiui. Niekada nerekomenduojama bandyti spręsti konfliktus, jei esate alkani, pikti, vieniši, pavargę, liūdni ar apimti streso.

2. Apibrėžkite problemą. Kas konkrečiai sukėlė konfliktą? 

3. Kokių buvo nesėkmingų bandymų išspręsti problemą? Sutelkite dėmesį į problemą, o ne kaltinkite dėl padarytų klaidų praeityje, nes tokie kaltinimai tik švaisto jūsų laiką ir energiją.

4. Ieškokite naujų problemos sprendimo būdų. Būkite kūrybiški ir galvokite apie tai, ką norite pakeisti.

5. Aptarkite galimybes. Ką galima būtų įgyvendinti ir kas iš tiesų galėtų padėti?

6. Nuspręskite, kurį sprendimą jūs norite išbandyti.

7. Susitarkite, kaip kiekvienas iš jūsų įgyvendins šį sprendimą, ir dirbkite.

8. Skirkite laiką ir vietą aptarti, kaip jums sekasi. Ar pasistūmėjote į priekį, ar ši problema vis dar aktuali, ar ji vis dar neišspręsta?

9. Paskatinkite save už rastą bendrą sprendimą. Jei pasirinktas sprendimo būdas nepasiteisino, išbandykite kitą, kol rasite tą, kuris padės išspręsti problemą.

10. Nesiginčykite dėl smulkmenų. Nesvarbu, ar indų nesuplovėte trečiadienį, ar ketvirtadienį. Problema yra ta, kad jūs nesilaikėte įsipareigojimų, ir data tam nėra svarbi. 

11. Sakinius pradėkite žodžiu „aš“. Pavyzdžiui: „Aš jaučiausi įskaudinta, kad tu man nepaskambinai“, o ne: „Tu mane įskaudinai, nes…“

12. Sakykite, ką pats manote. Į ginčą neįtraukite kitų asmenų nuomonės ar požiūrio į jūsų problemą. Pavyzdžiui: „Mano mama mano, kad tu esi…“ 

13. Neįžeidinėkite. Kito asmens išvadinimas tinginiu, nevykėliu ir pan. vargu ar padės pamatyti situaciją jūsų akimis.

14. Įvardykite emocijas. Išsakykite partneriui, ką tuo metu jaučiate. Pavyzdžiui: „Aš pykstu, nes…“

15. Nepertraukinėkite pokalbio. Leiskite partneriui viską išsakyti iki galo ir tik tada pasakykite savo nuomonę.

Naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje skaitykite:

Kada aš nekenčiu savo mielojo
Žuvelei paliepus, man panorėjus
Testas. Kada esate produktyviausias?
Vestuvės – didžiausia gyvenimo šventė ar galvos skausmas?
Vyrų ir moterų vertybės: bendrų nerasta
Ką žinome apie senatvės spindesį

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (148)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (60)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (30)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1229)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (7)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (341)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (6)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (20)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...