Vienatvė yra siaubingai sunkus jausmas. Ko gero, dauguma žmonių instinktyviai ginasi nuo vienatvės SMS, pobūviais ir netgi vedybomis.
Vienatvė
Mes kartais maišome tokius dalykus, kaip „būti vienam“ ir „vienišam“. Juk gerai pagalvojus, vieni mes niekuomet nebūname. Būnant Žemės paviršiuje, kažkur šiame paviršiuje yra ir kitų žmonių. Klausimas tik, kaip greitai mes galime su jais susisiekti.

Dažniausiai mes nelaikome savęs vienais, kai artimas žmogus yra mūsų regėjimo lauke. Tarkime, motinai nuolatos reikia matyti savo darželinio amžiaus vaiką, žaidžantį netoliese. Ir jam reikia matyti motiną. O štai kažkur penktoje klasėje vaikai jau gali ilgam - kelioms valandoms - dingti iš mūsų akiračio.

Kai jie mokosi universitetuose, mes leidžiame jiems išnykti kelioms savaitėms. O kai apsiveda - keliems mėnesiams. Ilgainiui mes leidžiame jiems susitikinėti su mumis kelis kartus metuose.

Normaliai augdami vaikai leidžia sau, o mes – jiems, matytis vis rečiau.

Žinoma, toks normalus laipsniškas vaikų „paleidimas“ įmanomas tik tuomet, kai tėvai nelabai bijo vienatvės.

Vadinasi, yra dar toks dalykas, kaip „vienatvė“. Ji sumaišo visas kortas, nes vieniši tėvai ar bijantys pasijusti vienišais linkę pririšti vaikus prie savęs. Tai reiškia, kad ir savo trisdešimtmetį vaiką motina, tarkime, turi matyti kasdien. Jis patenka į situaciją, būdingą paaugliui. Žinoma, iš jo pusės neretai irgi yra noras matyti savo mamą kasdien. Kitaip jis pats jausis labai vienišas...

Kaip atsiranda vienatvės jausmas?

Vienatvė

Jis atsiranda, kai mes imame izoliuoti save nuo aplinkui esančių žmonių. Tiksliau, mes jaučiamės izoliuoti. Juk niekas nevaikšto specialiai su spygliuota viela ir nežymi savo teritorijos ribas, kad pasijustų izoliuotas. Ir vis dėlto mes sakome „izoliuojasi“, tarsi žmogus tai darytų pats.

Izoliuojamės mes nuo aplinkos ja nepasitikėdami. Štai mažas žmogus atsikėlė į naują miestą. Žiūri jis į kieme žaidžiančius bendraamžius ir neina prie jų. Vienas prieina, sako: “koks tavo vardas? Eime žaisti“. Įsitraukia vaikas į žaidimus, pasijaučia „savas“.

Kitą dieną sako, kad jau turi naują draugą. O naujas draugas - tai juk fantastiškai daug. Tai ir tas, kas tavęs pasiilgsta, ir apsikeičia žinutėmis, ir į nuotykius įtraukia. Tai žmogus, kuriam tu rūpi. Ir nors mes ir anksčiau nebuvome vieni, nes šitas žmogus netoliese mūsų kieme žaidė,tik dabar pasijaučiame nebevieniši. Atsiranda emocinis ryšys, izoliacija tirpsta.

O jeigu neprieina prie mažo žmogaus būsimas draugas? Tuomet reikia paplildomų pastangų: iniciatyvos prieiti pačiam ir pasiūlyti kažką, tarkime, pradėti žaisti. Iniciatyvūs toli gražu ne visi vaikai. Todėl ne visi prieina, o laukia, kad juos kiti pakvies. Tačiau dėl savo būdo sąvybių ar tiesiog dėl baimės jie neišmoksta pasitikėti aplinkiniais. Jie gyvena tarsi ir ne vieni, bet vieniši, nes aplinkiniais nepasitiki ir save emociškai nuo jų izoliuoja. Tik kokias knygas skaito ar masturbuojasi. Ir viskas.

Ar jiems gera vieniems?

Vienatvė

Nejuokaukite. Vienatvė - nemaloniausias iš visų įmanomų jausmų. Dėl to jauni vieniši žmonės sukuria sau pakaitalus: fantazijas apgyvendina išgalvotais herojais ir kuria apie save fantastines istorijas. Siužetus apie save: o kas būtų, jei paaiškėtų, kad aš - ateivis? Arba kas būtų, jei aš būčiau Britney Spears netikra sesuo? Vaidina žmonės kažką. Piešia. Anonimiškai siunčia SMS žinutes ir „čatina“.

Kada nors toks vienišas žmogus pabando savo vienatvę peržengti. Jis suranda giminingą sielą ir su ja tuokiasi. Atsiranda nauja sąjunga. Joje vienas ar abu yra potencialiai vieniši. Todėl jiems reikia garantuoto savo kąsnio, kuris neišduos. Tarkime, vaiko. Arba sutuoktinis turi būti garantuotas vaistas nuo vienatvės. Dėl to jis tūri būti nuolatos po ranka. Nuolatos matomas.

Taip gimsta nerimastingai bijantys pamesti savo vaikus tėvai. Visą savo gyvenimą jie nori matyti vaikus šalia savęs, nesvarbu, ar vaikams dvidešimt, ar keturiasdešimt. Taip pat taip atsiranda pavydūs sutuoktiniai, niekur neleidžiantys dingti savo antroms pusėms.

Supraskime: juk čia kalba eina apie tai, ką šitie sutuoktiniai pasiekė tokiomis sunkiomis pastangomis - surado žmogų, su kuriuo peržengė savo izoliacijos ir vienatvės jausmą. Ir ką jiems reikia pasiūlyti, kad jie atsisakytų savo savininkiškų pretenzijų į vaikus ar sutuoktinį? Nėra tokių pinigų, už kuriuos jie sutiktų atsisakyti. Jūs jiems galite metus į ausį šaukti „paleiskite vakus! Paleiskite sutuoktinius! Leiskite jiems kvėpuoti!“ Jie gal ir sutiks iš mandagumo, o paleisti- nepaleis. Vaistas juk.

Ir svarbiausia, kad jie įsitikinę: kadangi aš tą žmogų turiu - aš jau savo izoliaciją peržengiau.

Ar iš tikrųjų peržengė?

Vienatvė

Vieną mes galime pasakyti: šis žmogus bando save įtikinti: jei aš ne vienas, tai ir ne vienišas. Tačiau gyvenimas nepatvirtina tos tezės. Juk iš tikrųjų toks žmogus ir toliau pasauliu nepasitiki. Jis nori sunaikinti savo izoliaciją, sunaikindamas kito žmogaus laisvę ir autonomiją, nes šio nepatikimo pasaulio bijo. Ir jam, suprantate, reikia atstatyti virkštelę, simbiozę su kuo nors ir „gimti atgal“. Prie Matricos save prijungti. Embrionu tapti.

O kaip tai padaryti realybėje? Juk jis mato, kad jokių gelbstinčių mašinų, prijungiančių žmones prie Matricos, nėra. Tai tik broliai Vachovskiai jas kine sukūrė, ir viskas. Ir iš tiesų niekad mes nebūname visiškai susieti su kitais. Na, nebent motinos įsčiose. O po to, kai akušerė mus atkerpa žirklėmis - viskas. Tarp mūsų ir kitų žmonių visuomet lieka atstumas. Netgi jei jūs miegate šalia savo mylimo žmogaus, tai dažnai matote jo nugarą, tiesa?

Todėl toks žmogus nuolat jaučia kažkokį nepasitenkinimą, erzulį šiokį tokį - vis nepavyksta kažkas, vis trūksta kažko. Ir vis sutuoktinis ne tas, vis nepakankamai dėmesingas ar iš vis manęs nemyli…

Vienatvė dviese - ne todėl, kad sutuoktinis myli ar nemyli. O todėl, kad tokios nevienatvės, kokios šiam žmogui reikia, iš vis nebegali būti, jei tave žirklėmis jau atkirpo. Jau nebent kitam gyvenime. Arba, pasakysite jūs, šiame gyvenime, tik reikia patirti religinį potyrį.

Religiniai potyriai - tai ypatingos sąmonės būsenos, kurias sukelia mistiniai ritualiai ir kai kurie narkotikai. O taip pat visokie meditaciniai pratimai su mantromis, šokiais, giliu alsavimu, kolektyviniu transu ir maldomis.

Vienatvė

Ką galima pasakyti apie šiuos potyrius? Matyt, be jų neapseisi. Tai juk jau kelis tūkstantmečius atstoja suaugusiems žonėms simbiotinio ryšio su motina praradimą, ir sukuria nevienatvę su pasaulio dvasia, kosmosu ir gamta. O apie mamytę ir mamytės pakaitalo ieškojimą atrtimuosiuose žmonėse normalūs suaugę žmonės tarsi pamiršta - ne maži vaikai juk.

Tik man atrodo, jog vienišumo jausmą galima priimti. Jį galima iš pradžių išgyventi kaip sunkų išbandymą. Kaip tokį artimos sielos neturėjimą. O vėliau pripildyti šią tuščią vietą kažkuo gyvu. Kas tai yra?

Ot ir nesakysiu. Čia jau kievienas pats atranda. Galima pasakyti tik, kad tas kažkas, kas panaikina vienatvę dviese, išeina, pavyzdžiui, sumaišius ingredientus tokioje proporcijoje, rašykite:

Vienas arbat. šaukštas humoro jausmo;
Trys arb.šaukštai kūrybos (meninės, kulinarinės ar kitokios - nesvarbu);
Du arbat. šaukštai smalsumo;
Viską užpilti stikline meilės;
Virti maišant ant lėtos ugnies tris val.

Valgyti geriausiai pradėti vienam, o po to pasikviesti kitą žmogų.

Olegas Lapinas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Prastos naujienos planuojantiems uždirbti iš būsto nuomos (19)

Dar neseniai bankai ir įvairūs ekspertai buto įsigijimą nuomai įvardino kaip patrauklią...

Mokestis už mokyklos įnorius mamai atėmė žadą: išeitis – tik užsienis (268)

Naujiems mokslo metams besiruošiantys tėvai atakuoja ne tik parduotuves, bet ir siuvyklas. Tiesa,...

Meilės V. Putinui kaina: už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą? (412)

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį...

Krito naujų butų pardavimai (65)

Naujų butų pardavimo apimtys Lietuvos didmiesčiuose antrąjį šių metų ketvirtį buvo...

Lietuvė iki šiol sapnuoja Etiopijos moterų klyksmus: tai, ką pamatai čia, smegenys atsisako suprasti (62)

„Tai unikali šalis, daugiau tokių nėra likę, - apie paslaptingąją Etiopiją sako kelionių...

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto,...

Rizikingų bitkoinų vertė vilioja: ar gali pabrangti iki 25 tūkst. JAV dol.? (24)

Bitkoino vertė šią vasarą pasiekia vis naujas rekordines aukštumas, o analitikai žada ir...

Pavojų kelia ir nedidelė žaizda (4)

Iškylas į gamtą ir tolimesnes keliones neretai apkartina dėl neatsargaus elgesio atsiradę...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (221)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

A. Juškevičiui – bilietas į Europos čempionatą, L. Lekavičiui – du mėnesiai be krepšinio (19)

Negailestingą diagnozę išgirdęs Lukas Lekavičius ketvirtadienio rytą galėjo šiek tiek...