Karjerizmas

 (159)
Pradėkime nuo tradicinio požiūrio.

“Jis karjeristas”. Taip dar vaikystėje įprasta vadinti negerus žmones. Karjeristais mokykloje vadina gerai besimokančius ir dėl to mokytojams patinkančius mokinius. Jie, kai visi bėga iš pamokos, su kitais nebėga. Vadinasi, išduoda saviškius. Juos skriaudžia už tai, o jie skundžiasi. Vadinasi, jie skundikai - vėl išduoda saviškius.

Prasideda studijų metas. Karjeristai stengiasi gerai mokytis, užimti vadovaujančius postus aukštose mokyklose: profsąjungoje, bendrabučio taryboje, mokslinėje draugijoje. O kur vadovavimas, ten konkurencija. Vadinasi, reikia kažką apeiti. Pastumti. “Nugalėtojas gauna viską”; “Nugalėtojų neteisia”... Be to, karjeros siekiantys studentai nelabai geria ir linksminasi su kitais studentais. Arba geria, bet budrumo nepraranda ir į paskaitas kitą rytą nevėluoja. Na, ir kodėl juos turi mėgti kursiokai?

Ir, žinoma, suaugę jie tarnauja valdiškoje tarnyboje ir gauna paaukštinimus. Jie nelabai tinginiauja ir nelabai puotauja su kitais.

Darbe

Išoriškai žiūrint, karjeristai kai kam atrodo apgailėtinai. Jie dažnai nusižemina , paklūsta aukščiau stovintiems; kalba ne tai, ką galvoja. Jie dirba uoliau ir daugiau už kitus. Jie gauna garbės raštus dar nuo vidurinės mokyklos laikų. Vadinasi, jie įpranta prie savo svarbos ir išskirtinio dėmesio. Jie yra giriami ir jų portretai anksčiau puošdavo garbės lentas.

Tuo tarpu karjeristo silpnomis vietomis priimta laikyti šeimą ir draugus. Nes jie šeimą paaukoja darbui. Dėl to karjeristo sutuoktinis būtinai apleistas ir nelaimingas, o vaikai iš vis jo nemato. Draugus karjeristas tradiciškai išduoda, “kopdamas per jų lavonus”.

Toks tradicinis požiūris į karjerą ir karjerizmą egzistuoja nuo labai senų laikų. Įdomu, kad nemaloniau užsitarnauti karjeristo vardą yra vyrui. Verslininką vargiai ar pavadins karjeristu. Verslininkas pats suka galvą, ką jam daryti. O uolus tarnautojas tiesiog stengiasi gerai vykdyti. Tarnauti. Ką reiškia žodis “tarnyba”? Juk tarnauja šunys. Jie vizgina uodega už kaulą. O tikras vyras tradiciškai turi būti orus ir išdidus.

Moteriai, kuri daug dėmesio skiria karjerai, taip pat nėra labai malonu išgirsti, kad ji karjeristė. Nes tai reiškia, kad ji yra nemoteriška. Asociacijos: trumpa šukuosena , racionalus protas, cigaretė, kelnės, automobilis ir gyvenimas be šeimos arba beveik be šeimos… Tradiciški vyriški bruožai.

Tik štai ateina mintis.

Kai žmogus daro karjerą, mes nieko negalime pasakyti, ar tai gerai, ar ne. Kieno akimis gerai? Kieno akimis blogai?

Iš vidaus karjeristas nėra toks jau smarkiai apgailėtinas. Apskritai jis gali būti netgi patenkintas. Nes, tiesą sakant, jokių karjeristų pasaulyje nėra. Jie tiesiog neegzistuoja. O kas gi egzistuoja?

Darbas

O egzistuoja labai skirtingi vyrai ir moterys. Panašumų nebent gali būti vertybių srityje- panašioje vietoje yra pasiekimai , pagarba ir profesinis augimas. Tarkime, sveikata ir šeima yra šeštoje vietoje, o pasiekimai ir žmonių pagarba - penktoje. Kokia tai pagarba? Juk mes sakėme, kad karjeristus nelabai gerbia jaunystėje. O čia kitokia pagarba - visuomeninis svoris. Tai vertinimas nematomos ir konkrečiu pavidalu neegzistuojančios visuomenės, kuri kritiškai žiūri į tave ir vertina: kas tu toks esi?

Kur yra tie kritiški vertintojai?

Niekur jų nėra, išskyrus vieną vietą - mūsų psichiką. Tą jos vietą, kurią Froidas pavadino “super ego”. Arba, tiksliau ,”ego idealu”. Ta vieta mes save nuolat lyginame su idealu. Smerkiame ir stimuliuojame. Giriame ir baudžiame. Jos elementai, tiesa, pasitaiko apkalbose ir tėvų užuominose ( “Labas, tai kur dirbi ? “Nokijoje”. "Oho! Šaunuolė. O žinai, Marija baigė teisę” … “Dukrele, mes su tėveliu išsilavinimo negavome, nors tu mūsų neapvilk”) .

Tokiuose žodžiuose mes jautriai surandame pavydą , palaikymą , smerkimą, atsakomybę… Tačiau realiai tokių kritiškų figūrų, iš kaulų ir mėsos, rašančių mums pažymius, niekur nėra. Bet mes dėl jų stengiamės. Būti kažkuo kitu akyse. Kas tie kiti? Niekas nežino.

Galbūt tai mūsų artimieji? Šeimos nariai… Nebe tėvai, aišku, nes jie jau per seni. Šeimos iš vis nėra, nes “kam varžyti savo laisvę?” (moteriškas variantas). Arba “aš dar nesukūriau materialinės bazės santuokai”(vyriškas variantas).

Bet tai panašumai.

Žmonės, kurie daug dėmesio skiria karjerai, visais kitais atžvilgiais, išskyrus panašias vertybes, gali būti labai skirtingi - pavargę ir entuziastingi, laimingi ir nelaimingi. O taip pat adekvatūs ir ne. Ką reiškia “adekvatūs”?

Psichologams atrodo - tai tie, kurie, formaliai žiūrint, pasiekė daug ir jaučiasi tuo patenkinti. Tarkime, jus paaukštino pareigose ir jūs patenkinta. O štai “neadekvatu” jaustis nekaip, nors ir pasiekei nemažai. Tarkime, taip: ”kai mane pasveikino su paaukštinimu, jutau tuštumą ir pyktį".

Štai šitie žmonės neretai ir ateina pas psichoterapeutus ir pasakoja, kad nori jaustis adekvačiau. Tai yra, jaustis labiau savimi. Žingsnis po žingsnį aiškinantis gali pasirodyti, kad tokie žmonės turi prieštaraujančių požiūrių į pasiekimus. Tarkime, “aš nemoku vadovauti kitiems”, bet “jei aš nedarau karjeros, aš esu niekas”.

Arba iš viso toks neadekvatus žmogus laiko save ne tam skirtu. Pavyzdžiui, taip: ”aš esu kaimo mergina , o mane skiria vadove”. Arba “aš esu meno žmogus”. Arba “aš supratau, kad esu tiesiog motina”. Vien tokie išsiaiškinimai, nors ir apriboja žmogų, tačiau padeda susivokti savyje . Arba net susikurti sau naują tapatybę.

Rusai turi tam gerą posakį: ”Nado opredelitsia v žyzni”. O kaip “opredelitsia”- ar susivokti, kas esi, ar sukurti save kitokį - jau skonio ir turimų galimybių reikalas. Juk jeigu paaiškės, kad “aš - gimusi būti organizatore”, tai reiškia, pats dievas liepė padaryti karjerą ir tapti ta organizatore. O jei dar realizuoji savo kitokias asmenybės dalis - ne už kalnų gerai pragyvento gyvenimo jausmas.

Taigi, ar mes jaučiamės gerai, darydami karjerą, priklauso nuo mūsų pačių. Man asmeniškai atrodo, kad gyvenime svarbiau ne tapti kažkuo, o tapti savimi. Aš , pavyzdžiui, negaliu pasigirti, kad visiškai save suradau. Nors man patinka tai, ką aš darau.

Psichoterapeutė Virdžinija Satir rašė: “Žinote, kai mes ateiname į Dangų, mūsų neklausia, kas mes tokie buvome žemiškame gyvenime. Mūsų klausia, ką mes padarėme su tuo, kas mums buvo duota gyvenimo užuomazgoje ”.

Olegas Lapinas

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Myli nemyli

Ar lietuviai pradėtų romantinius santykius su kolegomis? (16)

Susitikinėti su bendradarbiais gali būti rizikinga. Jei santykiai susiklostys blogai, darbo aplinka gali tapti nepakeliama abiem pusėms, tačiau pažinčių svetainės tyrimas atskleidė, kad lietuviai vyrai tokios rizikos nebijo. Tačiau daugumai moterų ir merginų tarnybinis romanas visiškai nepriimtinas.

10 klausimų, kuriuos turėtumėte užduoti savo antrajai pusei (58)

Mūsų dienomis įprasta su antrąja puse per daug viduje kunkuliuojančiomis emocijomis nesidalinti. Apjungus šį veiksnį su faktu, kad daugybė porų santykių pradžioje nesugeba pažinti vienas kito pakankamai, nieko keisto kad santykių eigoje dažnokai lipama vienas kitam ant skaudulių to nė neįtariant.

Seksualinė laimė metų neskaičiuoja (145)

Pagyvenusių žmonių seksualumas – nepripažinta teritorija, juk seksas šiandien asocijuojasi su jaunyste. Ne vienam vis dar sunku patikėti, kad užsiimti seksu niekada nevėlu.

Karšti patarimai pakels į dar nepatirtas malonumo aukštumas (28)

Išgirdę terminą „ekologinės pusiausvyros netrikdantis seksas“ turbūt įsivaizduojame du jogos mėgėjus, panirusius į kūniškus malonumus miške. Tenka pripažinti, kad didelė dalis žmonių skiria dėmesio tam, ką sekso metu deda į savo kūną ir šalia jo.

Mitai apie seksą, kuriais neverta tikėti (55)

Kiekvieną dieną konsultacijose seksologai girdi klientų mintis ir įsitikinimus apie seksą, kurie ne tik klaidingi, bet tiesiog griauna jų intymų gyvenimą.