Susitikinėjau su vaikinu, su kuriuo buvo labai jauku, gera ir linksma leisti laiką. Atrodė, kad jam taip pat. Po beveik mėnesio susitikinėjimo taip gavosi, kad likom dviese pas jį namuose… Lemiamu momentu atsisakiau pasimylėti su juo, o kai dar po to paprašė oralinio sekso, taip pat atsakiau neigiamai (tiesa, bandžiau šiek tiek pajuokauti, kad nebūtų abiems nejauku ir neįsižeistų).
Nors neprašė pasiaiškinti, tačiau pasakiau, kad esu dar nepasiruošusi (nesitikėjau, kad taip greitai viskas įvyks. O juk tokiais atvejais reikalinga depiliacija, gražūs apatiniai ir kontraceptinės tabletės (tam, kad būčiau visiškai atsipalaidavusi, man reikalinga dviguba kontracepcija t.y., abu turi saugotis)).
Taip pat buvau netikra, kokie jo ketinimai ir jausmai. Kitą dieną jis išskrido atostogų. Kai grįžo iš kelionės, kelis kartus buvome susiskambinę ir parašę kelis sms vienas kitam, tačiau daugiau nebesusitikome. Dabar žiūrint į situaciją, man atrodo, kad jam norėjosi tik vieno.
Nors pradžioje tikrai taip negalvojau, nes buvo supažindinę su savo draugais, daug laiko leidom kartu, jis pradėjo domėtis tuo, kas man patinka ir pan. Aš prisiskaičiusi, kad jei jau vyras supažindina su draugais, tai ketinimai jo yra rimti. Tačiau ši situacija rodo ką kita.
Su visais vyrais pas mane labai panašiai. Jei ir prieinama iki intymių santykių, po kelių savaičių vis tiek išsiskiriame. Tiksliau, jokių žinių nesulaukiu, dingsta kaip į vandenį (šį kartą irgi, tiesiog vieną dieną nustojo skambinti, o santykių pradžioje kalbėdavomės kiekvieną dieną).
Šiuo atveju sekso nebuvo, tačiau skyrybos vis tiek įvyko. Ką aš darau ne taip, kur aš suklystu? Ir kodėl visi vyrai, kuriuos prisileidžiu, nesugeba žmoniškai pranešti, kad nebenori bendrauti ar yra kas jiems nepatinka? Juk galbūt tai galima išspręsti. Kas su manimi ne taip, kad aš pritraukiu tokius vyrus? Koks jūsų požiūris žiūrint iš šalies į tokią situaciją?
Indrė (vardas pakeistas)
Atsako psichologė Romualda Rimašiūtė-Knabikienė
Komentaras: Labas, Indre,
Ačiū už laišką. Pagrindiniai tavo klausimai, kiek supratau – „kaip suprasti, kad vyras nori tik sekso iš tavęs“ ir „Kas su manimi ne taip, kad aš pritraukiu tokius vyrus“. Išties šiuos klausimus labai atvirai užduočiau vyrams su kuriais bendrauji. Nes kai susitinki su vaikinu, pirmiausi klausimai ir gali būti apie tai, ko jis ieško: draugės, partnerės, žmonos… Tada bus aišku, su kokiu tikslu jis ateina į santykį.
Tai neturi būti puolimas, bet pokalbio eigoje, susipažįstant, galima atsargiai klausti apie norus ir poreikius. Klausimui „kas ne taip?“ reikėtų atskiro dėmesio – manau, jog čia puikiai pasitarnautų individualios psichologo konsultaciojos. Nes panašu, jog tavo nupasakotai situacijai reikia kažkiek daugiau laiko, dėmesio ir darbo su savimi nei paprastas komentaras raštu.
Toliau tiesiog pateiksiu savo asmeninę nuomonę ir tam tikras įžvalgas bei pastebėjimus iš to, ką dažnai girdžiu iš klienčių moterų (taip, tai tikrai nėra reti klausimai), galbūt tai padės kažkiek susigaudyti ir tau. Taigi, pabandykime per „kitokius akinius“ pažvelgti į visą šią istoriją.
Skaitant tavo laišką mąsčiau apie tai, kas tau galėtų būti svarbu gyvenime ir santykiuose. Nes kiekvienas žmogus turi tikslą. Svarstau, gal gyvenime ieškai tobulumo, t. y. santykių su vaikinu, kuriuos galbūt galėtume pavadinti tobulais: be pykčių, be konfliktų, „teisingai“ besivystančius, viskas palaipsniui ir kontroliuojant. Jeigu mano prielaida teisinga, vadinasi tiesiog ieškai idealaus vaikino ir santykių besivystančių kaip meilės romanuose (pvz., tik tinkamoje situacijoje galima mylėtis, tik su gražiais apatiniais, tik po tam tikro teisingo laiko ir pan.).
Kita mano spėlionė – galbūt tau svarbi kontrolė? Kartais įstringama uždarame rate: turiu būti gera ir tobula → ;turiu viską ir visada atlikti gerai ir tinkamai, tik tada būsiu tobula → turiu būti tobula bet kada, visose situacijose → jeigu situacija vyksta netinkamai, turiu pabėgti iš jos, nutolti ir sustabdyti → kai viską suvaldysiu (sukontroliuosiu), tada būsiu gera ir tobula → tada mane visi mylės ir vertins → noriu, kad mane mylėtų ir vertintų visi, noriu patikti → taigi, turiu būti būti gera ir tobula bet kokiose situacijose ir t.t. Ratas užsisuka.
Logika paprasta, rišli, tačiau, kaip matai, iš jo sunku pabėgti. Privati logika – labai stiprus mechanizmas, ją keisti gana sunku. Mano paminėtame rate, kaip ir nėra kažko blogo – iš esmės norai geri, poreikiai aiškūs, tačiau gyvenime ir elgesyje neveikia (t. y. nepadeda rasti tinkamo draugo, užmegzti santykių).
Kodėl? Nes tai neįmanoma, būti kiekvienam tobula ir gera. Neįmanoma visiems įtikti. Tarpusavio santykiai grindžiami ne taisyklėmis ir idealizmu, o nuoširdumu, buvimu savimi ir buvimu drauge, gyvenant savo gyvenimą, kuriame yra visko, tai tikrai ne vien taisyklės, kurios rodo, kada tu patinki vyrui, kada ir kaip reikia mylėtis …
Brandūs santykiai grindžiami noru būti drauge, pažįstant viens kitą. Žmonės siekia ne užpildyti save kitu ar to, kuris turi atitikti mane kaip konstruktoriaus detalė, kaip antra pusė, bet ieško santykio, kuris pripildo prasmės ir gyvenimiško džiaugsmo, dėl buvimo savimi ir kartu su kitu žmogumi.
Turi pasikartojančias situacijas su vaikinais. Gana nedaug apie jas rašai, tačiau įžvelgiau, kaip man atrodo, tam tikras iš anksto santykiams primetamas taisykles, keliamus reikalavimus… Iš patirties žinau, kad ten, kur taisyklės – ten noras joms nusižengti ir daug kontrolės. Ir, deja, mažai nuoširdumo, būnant pačia savimi. O be to, tiesą sakant, gilesnius santykius sunkiai įsivaizduoju…
Kviečiu pagalvoti, kas iš tikrųjų šiai dienai tau svarbu ir susidėlioti prioritetus. Galbūt santykiai vis tik ne pirmoje vietoje? O jei pirmoje, ar skiri jiems pakankamai dėmesio?
Iš esmės, geresniam savęs supratimui bei tavo aprašytos problemos analizei, būtų labai naudinga kreiptis pas psichologą bei atkurti ir giliau suprasti save pačią, patyrinėti kas ne taip susiklosto bendraujant su vaikinais. Tiktų tiek individuali, tiek grupinė terapija. Kiekvienas atvejis individualus, reikia laiko. Linkiu skirti jo sau.
Nuoširdžiai,
Psichologė Romualda Rimašiūtė-Knabikienė