Tokie mes esame - dažnai skaudiname kitus ir patys būname skaudinami... Verkiame ir keikiame savo skriaudėjus, mūsų nesuprantančius. Ir vis kartojame: gal čia ir smulkmena, bet kaip išmokti nekreipti į tai dėmesio? Kaip būti, kad tau skirtas neapgalvotas žodis nesužeistų? Užsiauginti šarvus? Bet kaip? Ir ar tai yra vienintelė išeitis? Psichoterapeuto Olego Lapino komentaras.
1. LEGENDA
Konfliktas

Yra tokia legenda. Vienas karalius labai bijojo savo priešų . Todėl jis įsakė aplinkui savo pilį pastatyti ne dvigubą, kaip įprasta, o keturgubą apsauginę sieną. Tarp sienų turėjo būti pripiltas vanduo. Pats karalius gyveno storame bokšte, kurį iš visų pusių supdavo kareiviai. Vakarais karalius asmeniškai apžiūrėdavo visus postus ir užrakindavo visus užraktus.

Buvo vienas iš vakarų. Kruopščiai patikrinęs baigtą darbą karalius nuėjo miegoti. Ir… staiga išvydo, kaip sujudo jo miegamojo kilimas. “Sargyba !”- sušuko apimtas siaubo karalius. –“Priešas lenda iš po žemės!” Atskubėjusi sargyba apsupo kilimą. Iš po jo išbėgo maža pelytė. Negalėdamas prarasti veido, karalius tarė: ”Tai priešas. Priešas pavirto pele. Įsakau išnaikinti visas peles karalystėje”. Karaliaus šaukliai pranešė valdovo įsakymą. Prasidėjo daugiametis karas, įėjęs į istoriją kaip “didysis pelių karas”.

2. ATRADIMAI

Tėvų konfliktas

Kaip ironiškai kartais gyvenimas perstato svarbius ir nesvarbius dalykus. Mes kažką pamatome , išgirstame- ir štai jau esame pasiruošę kautis su nematomais vaiduokliais, kurių vardas - mes patys. Aš manau, kad dauguma žmogiškų baimių gimsta pačių bijančiųjų psichikoje ir tiesiog yra išprojektuojami į išorinį pasaulį.

Būdamas labai jaunas, aš jausdavausi labai įsitempęs, kai eidamas vienas tamsioje gatvėje, sutikdavau kompaniją triukšmingų bendraamžių. Aš tiesiog visu savo kūnu jausdavau, kad jie nusiteikę prieš mane agresyviai.

Ir štai einant jaunystei aš pakliuvau į tokius sluoksnius, kur kalbama atvirai apie save. Ir sužinojau, kad dauguma mano bendraamžių panašiai bijo priešų. Ir, kas įdomiausia, dalis šių bendraamžių ir sudarydavo tas grėsmingas kompanijas, t.y. jie patys bijodavo ką nors sutikti tamsioje gatvėje.Tik saviškių kompanijose jausdavosi saugiau.

Tuo pačiu metu aš savo draugų pagalba padariau atradimą, kad nepastebiu savo paties agresyvumo ir kartais elgiuosi gan iššaukiančiai. Aš pastebėjau, kad važiuodamas su draugais troleibuse, kalbu garsiau, nei paprastai, ir kad mes kažkiek provokuojame ir erziname aplinkinius. Taigi, kartais aš ir mano draugai keldavome kitiems nerimo jausmą.

Darydamas šiuos atradimus aš pastebėjau, kad sykį ėmęs jaustis potencialia agresorių auka, nuo priešų nepasislėpsi. O štai keisdamas savo nuotaiką aš keičiu ir savo pasaulio suvokimą. Aš atradau, kad susitvarkęs su savo paties agresija, aš stebuklingu būdu nustoju bijoti aplinkinių. Ir kad imdamas suprasti kitus, aš taip smarkiai nebetrokštu būti kitų suprastas. Aš labai džiaugiuosi, kad supratau tai laiku.

3. KAIP UŽSIAUGINTI NEPASITIKĖJIMĄ (receptas)

Konfliktas

Paprastumo dėlei pasakysiu, kad nepasitikėjimas, nesaugumas ir baimė yra labai stipri to paties dalyko išraiška. Pradžia - “manęs nesupranta”. Bet kodėl žmonės nesupranta vienas kito? Katinai, šuniukai, vabalai - visi supranta vienas kitą. Apsiuosto, pamosuoja uodegomis ir supranta. Iš pradžių jie, žinoma, nepasitiki. Bet po truputį ima pasitikėti. Žmonės - nelabai. Jie net augina savyje nepasitikėjimą ir jaučiasi nesaugiai. Ir užsideda šarvus ilgam. Žmonės vadina tai “gyvenimo patirtimi”.

Kaip atsiranda nesaugumo jausmas? Pirma sąlyga - izoliacija. Aš turiu jaustis kitoks, atskirtas nuo kažko kito.Tuomet tarp mūsų nusistovės nepasitikėjimo santykis. Juk su kuo mes jaučiamės saugiai? Su savais: artimaisiais, šeimos nariais, draugais, komanda ir t.t.

Mes jaučiamės nesaugiai, kai patenkame į “nesavų” tarpą. Kai būname svetimame kieme, kai pas mus į namus ateina svetimi žmonės. Mūsų smegenys “dėl visa ko“ įjungia mumyse nepasitikėjimo būseną. Kam jie taip daro, galima ilgai teoretikuoti, tik panašu, kad taip mes geriau pajaučiame savo ribas. Taigi, norėdami nepasitikėti, apibrėžkime, kad “aš - tai ne jie”. Štai šiame etape dar galima susidraugauti. Reikia tik smalsumo ir geranoriško intereso kitam, kitokiam

Tačiau yra antra sąlyga - mūsų agresija. Taip, ta pati mūsų pačių potenciali agresija, kurią mes savyje neigiame ir sėkmingai priskiriame “kitiems”, t.y. projektuojame. Dėl to mes pradedame jausti, kad ne mes, o tie kiti yra mūsų atžvilgiu priešiškai nusiteikę, t.y. kad jie agresyvūs mūsų atžvilgiu.

Tai fantazija, sėkmingai atstojanti mums realybę. “Taip yra”- mes sakome. Arba dar geriau: ”tokie jau jie yra”. O dar gražiau - : ”O ko gi iš tokių dar galima laukti?” Kad įtvirtintumėme šį nepasitikėjimą palikuoniuose ir drauguose, pridėkime žodį “vaikelis”. “Taip jau, vaikeli, yra su tais…” ( skustagalviais, komunistais, musulmonais, žydais, fašistais, laukiniais žvėrimis, ateiviais, kaimynais, girtuokliais, psichopatais, narkomanais…” ) Aha. Šarvai jau uždėti.

Trečia sąlyga - nenoras sueiti į kontaktą su tais “agresyviais svetimais” ir atsisakymas patikrinti savo fantazijų pagrįstumą. O ko dar su jais šnekėtis? O apie ką dar su jais galima šnekėtis? Su tokiais? Juk jie tik vieną kalbą suprantą - jėgą.

Stop. Čia prasideda ketvirta svarbi sąlyga - po truputį provokuoti kitą pusę agresyviems veiksmams. Tuomet jie patvirtins mūsų teisumą. Ir čia ilgai stengtis nereikia. Na kuris iš mūsų negali išprovokuoti kito žmogaus? Ir ne tik žmogaus.

LYRINIS NUKRYPIMAS

Konfliktas

Per televiziją rodo dokumentinę laidą .Rodo pagyvenusią ledi, kuri apžiūri Australijos zoologijos sode aligatorių. Ledi perlipa per tvorelę ir prieina prie didžiulio seno aligatoriaus. Jis nereaguoja. Ponia trenkia jam su skėčiu per galvą. Tas išsižioja. Dantų jis, pasirodo, neturi. Ponia trenkia dar kartą. Aligatorius švelniai suglaudžia nasrus ir ima tempti ponią už kojos į pelkę. Klyksmas, policija, fotoreporteriai…

Antras reportažas. Du mėgėjai kino operatoriai Afrikoje filmuoja dramblių šeimyną. Drambliai su mažais drambliukais kažkur eina savo reikalais. Du vyrai seka iš paskos su kameromis. Vietiniai žinovai aiškina, kad drambliai šito nemėgsta.

Operatoriai atkakliai seka iš paskos dramblių šeimynai. Patelė ima jaudintis. Ji atsisuka ir perspėjamai trimituoja. Operatoriai neatstoja. Tai pasikartoja kelis kartus. Patelė neišlaiko, apsisuka ir ima vytis vieną iš jų. Tas bėga, po to nugriūna, ir patelė užmina ant jo su koja. Klyksmai, kraujas. Po kelių mėnesių pasveikęs operatorius kalba apie dramblių pavojingumą.

Laida vadinasi “Žvėrys puola”.

5. GALIMAS KELIAS PASIJUSTI SAUGIAU

Konfliktas

Sugalvota aibė būdų pasijusti saugiau. Tai ir savitaiga, ir meditacija ir tabletės. Tai ilgalaikė ir trumpalaikė psichoterapija. Tai draugai ir artimi žmonės. Tai vedybos ir skyrybos. Ir dar daug kitokių.

Manau, kad pirmas žingsnis į saugumą - panaikinti savo izoliaciją. Pasijausti tarp saviškių. Pasijausti taip, lyg mes visi saviškiai. Taip, ir fašistai, ir žydai, ir musulmonai, ir skustagalviai banditai. Mes visi iš vieno kiemo.

Antras žingsnis – suvokti savo agresyvumą. Mes potencialūs agresoriai. Visi įskaitant ir motiną Teresę ir Budą. Esant palankiai situacijai mes negailestingai naikiname viską, kas “ne mūsų”. O esant nepalankiai situacijai mes tik turime pusiau sąmoningas fantazijas apie tai. Atsimenate Naująjį Testamentą? Kaip negailestingai šluoja Jėzus bažnyčioje prekes nuo prekystalių ir kaip laužo stalus? Tai - jam svetima. Tai - ne jo.

Trečias žingsnis – kontaktas su svetimais. Tegul pasidalina savo baimėmis ir prietarais, o mes – savo. Pamenate, kaip baigėsi šaltasis karas? Jis baigėsi, kai prasidėjo televizijos tiltai. Ir kai žmonės abipus ekranų pamatė, kuo jie panašūs.

Ketvirtas žingsnis… O jis jau nebereikalingas. Kažkaip savaime nepasitikėjimo atmosfera ištirpo ir mes vėl jaučiamės taip, kaip namuose.

MES TURĖTUMĖME JAUSTIS ŽEMĖJE KAIP SAVO NAMUOSE

6. KAIP MAN NESENIAI ATSITIKO

Konfliktas

Žinote, einu aš dešimtą ryto Neries pakrante. Kažkodėl tuščia. Šalta, šerkšnas, man koją skauda. Atlyginimų valdiškame darbe nemokėjo tris mėnesius. O pas mane trys vaikai ir žmona nedirba. Ir tik staiga man kažkaip ramu apsidarė. Ko gi ?- galvoju. Tik staiga jaučiu, kad esu didelė Lietuvos gyventojų sielos dalis. O ta siela tiesiog dabar keliasi iš miego. Žiovauja, keikiasi, šypsosi.

Organizmas pradeda dieną, o pats jis panašus į nematomą aštuonkojį. Jis pyksta ant valdžios, jis nori gerai gyventi. Jis vis tikisi, kad jam pasiseks. Ir vis jis nusivilia. Jis depresuoja žiemos depresija ir džiaugiasi, kaip moka. Kartais jis apšaukia pati save, o kartais net kandžioja pats save ( ir ko gi?) . Kartais jis švelniai glosto pati save, o kartais žaidžia.

Labai įdomi buvo ta fantazija. Gaila, kad trumpa. Bet kažkas man nuo to ryto liko. Pastebėjau, kad šarvų kažkaip vis mažiau prireikia.

Olegas Lapinas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Teroristinis išpuolis Barselonoje: mažiausiai 13 žuvo sunkvežimiui įsirėžus į minią, praneša apie įkaitų dramą nuolat pildoma (232)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

V. Adamkus: mes buvome matomi, o dabar tos lyderystės nebejaučiu (116)

Tarpusavio ginčai, smulkių, nereikšmingų skirtumų pabrėžimas, vienybės ir lyderystės stoka....

Siūbuojantis Vilniaus tiltas įvarė siaubo: manė, kad jis sugrius (23)

Vingio parko tiltas ne juokais išgąsdino žmones, kai po didžiulio Robbie Williamso koncerto...

Vilniaus centre ant vejos nakvoja nuo sekmadienio: užsienio darbininkai pateko į nepavydėtiną padėtį (109)

Jau kelias dienas vilniečiai parkelyje prie Prancūzijos ambasados atkreipė į neįprastą...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (312)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

Kelionė po Lenkijos pilis, kuriose buvo rezgami planai prieš Lietuvos kunigaikščius (3)

Kas gali būtų romantiškiau už pilis ? Ir kas gali būti įdomiau už kryžiuočių pilis? Pilis,...

Amerikiečių gydytojai: Kim Jong Uno elgesys rodo jo ligą (33)

Amerikiečių gydytojai, remdamiesi Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno elgesio analize,...

Prezidentas V. Adamkus įveikė vėžį (2)

Netrukus 91 metų sulauksiantis prezidentas Valdas Adamkus įveikė vėžį, sako medikai.

Dviejų vaikų mama mirė dėl to, kad laikėsi jai netikusios dietos (4)

Liepos 19 d. savo namuose Mandūroje, Vakarų Australijoje, buvo rasta be sąmonės parkritusi...

Kauno oro uosto direktorius: liūdime (98)

Po mėnesį trukusių rekonstrukcijos darbų atsidarius Vilniaus oro uostui, Kauno oro uosto...