Vietos gyventojai vos metę žvilgsnį iškart atskiria ištekėjusią damą nuo netekėjusios merginos. Savo šeiminę padėtį moterys demonstruoja pasitelkusios kosmetiką, drabužius ir papuošalus.
Taigi, kaip atskirti ištekėjusią moterį skirtingose pasaulio šalyse?
Raudonas taškas Indijoje
Indijoje ištekėjusios moterys plaukų skyrimą barstosi raudonais milteliais – sinduru. Tai gali būti arba nedidelis štrichas, arba plati raudona linija, einanti beveik per visą galvą. Pirmąjį sindurą nuotakai piešia jaunikis vestuvių ceremonijos metu, taip parodydamas, kad tampa moters gynėju. Jei kas išdrįstų ją nuskriausti, užmokėtų krauju – todėl sinduras ir raudonas.
Jis piešiamas arba milteliais, panašiais į akių šešėlius, arba skystu tirpalu. Tirpalas parduodamas tūbelėse, primenančiose blakstienų tušą. Šiandien tradicija puoštis sinduru po truputį nyksta dideliuose miestuose. Modernioms indėms šis ritualas atrodo nepatogus. Tačiau net ir šiais laikais dideliuose megapoliuose galima sutikti moteris, kurių skyrimą puošia raudona juosta – ypač per tradicines šventes, kai indės stengiasi laikytis visų tautinių apeigų.
Moters kvapas Sudane
Sudane ištekėjusią moterį galima atpažinti tiesiogine prasme pagal kvapą. Po vestuvių jaunoji žmona pasikeičia visus kvepalus. Lengvi, neįkyrūs kvapai skirti jaunoms merginoms, o ištekėjusiai moteriai dera kvėpintis sodriais, saldesniais ir sunkesniais aromatais.
Beje, kai tik mergina tampa šeimos moterimi, pasikeičia ir visas jos garderobas. Dabar ji turi teisę dėvėti tobą gražų tautinį drabužį – didelę šilko ar medvilnės atraižą, kuria tam tikru būdu apsivynioja kūną. Toks apdaras kažkuo primena indišką sarį, tik tobas kiek griežtesnis – jis pridengia ir rankas bei galvą. Vis dėlto Sudanas yra musulmoniška šalis.
Nors lyginant su kai kuriomis kitomis musulmoniškomis šalimis, Sudane požiūris į moters drabužius yra gana demokratiškas. Pavyzdžiui, ištekėjusios moterys avi įvairiaspalves basutes aukšta pakulne – būtent tam, kad kuo geriau matytųsi socialinio statuso ženklai.
Vienas iš ryškių ištekėjusių moterų skiriamųjų bruožų – chna piešiniai ant delnų ir pėdų. Būtent norėdamos pademonstruoti šiuos piešinius, moterys ir aunasi basutes.
Kimono Japonijoje
Kimono Japonijoje ne tik tradicinis drabužis. Jis gali daug papasakoti apie moters socialinį statusą ir šeiminę padėtį. Kimono skiriasi pagal spalvą ir audinio kokybę, rankovės ilgį ir piešinio išdėstymą. Kiekviena tradicinio japonų drabužio atmaina net turi atskirą pavadinimą. Pavyzdžiui, netekėjusios merginos dėvi furisode – kimono ilgomis, kone žemę siekiančiomis rankovėmis.
Tokiais kimono puošiasi nuotakos draugės per vestuves. Ištekėjusios moterys vilki tomesode – kimono, kurį piešinys arba raštas puošia tik apačioje. Šis kimono būna dviejų rūšių – kurotomesode ir irotomesode. Pirmuoju dažniausiai puošiamasi per oficialias ceremonijas.
Pavyzdžiui, kurotomesode dažniausiai vestuvėse vilki jaunikio ar nuotakos motinos. Irotomesode – ne toks griežtas ištekėjusių moterų kimono variantas. Audinys turi būti vienspalvis, bet spalvą galima rinktis pagal skonį. Tokio kimono piešinys taip pat išsidėstęs žemiau juosmens.
Ryškūs drabužiai Vietname
Vietname, atvirkščiai, ryškiausiais drabužiais pasipuošusios būtent ištekėjusios moterys. Iki šiol čia labai populiarus nacionalinis aozaj rūbas. Tai suknelė su dviem skyrimais šonuose nuo pat juosmens, kuri yra dėvima su laisvo kirpimo kelnėmis.
Jaunutės mergaitės-studentės paprastai dėvi baltą aozaj, kuris simbolizuoja jaunystę ir tyrumą. O kai šiek tiek suauga, gali puoštis ir spalvotu aozaj – tik iš pradžių jis turi būti prislopintų, pastelinių spalvų. O ištekėjusios moterys demonstruoja pačius ryškiausius drabužius. Joms siuvami sodrių spalvų aozaj (nuo ryškiai raudono iki auksinio) su ryškiais raštais.
Karoliai ir sijonas Etiopijoje
Etiopijoje gyvena daugybė įvairių genčių su savo tradicijomis ir kultūra. Iš jų visų išsiskiria njangatom – viena iš didžiausių ir turtingiausių genčių regione. Šios genties moteris atskirti nesunku – jų kaklą puošia daugybė ryškių karolių.
Karolius iš plastikinių karoliukų merginos nešioja nuo ankstyvos jaunystės, juos joms pradeda dovanoti tėvai. O kai mergina išteka, ji gauna privilegiją puoštis dar ir mediniais karoliais.
Tokį papuošalą padovanoti gali tik teisėtas vyras. Taip pat ištekėjusią moterį nuo netekėjusios galima lengvai atskirti pagal sijono audinį ir papuošimus. Jaunos merginos dėvi sijonus iš išdirbtos ožkenos be kailio, šie sijonai išsiuvinėjami ryškiais karoliukais. Ištekėjusių moterų apdarai griežtesni – sijonai visada su kailiu ir be karoliukų. Užtat ant kaklo jos turi daugiau karolių.
