Tyrinėtojai teigia, kad nuslopintas geismas yra dažniausiai pasitaikanti seksualinė disfunkcija, kuri paveikia kas trečią porą. Kas penkta sutuoktinių pora gyvena santuokoje be sekso (lytinį aktą turi rečiau nei dešimt kartų per metus). Trys iš dešimt nesusituokusių porų, kurių santykiai trunka daugiau nei dvejus metus, turi neseksualinius santykius.

Pasekmės

Nors daugelis vyrų nenori kalbėti apie tai, kad jų libido yra žemas, tai jų žmonoms sukelia daug rūpesčių ir širdies skausmo. Seksualinio geismo laipsnio nesutapimas gali sukelti milžinišką nusivylimą. Jeigu ši problema nebus sprendžiama, ji gali sugriauti santuoką.

Vieninteliai atvejai, kai girdime kalbant apie seksualinį nepasitenkinimą santuokoje yra tokie, kai moters seksualinis susidomėjimas sumažėja, o vyras nori vis daugiau sekso. Masinės informacijos priemonės, spauda nuolat akcentuoja didesnius vyro, o ne moters poreikius. Vieninteliai atvejai, kai girdime apie sumažėjusį vyrų potraukį seksui, yra tuomet, kai kalbama apie impotenciją.

Šie moterų, atsidūrusių tokioje situacijoje, komentarai rodo kenksmingas tokios situacijos santuokoje pasekmes.

“Aš jaučiausi taip, lyg turėčiau jo maldauti, iš tikrųjų maldauti bent menkiausio prisilietimo, ženklo, kad jis parodytų man bent kiek prieraišumo… Aš jaučiausi kaip tikra nevykėlė, tokia mulkė.”

“Aš jaučiau, kad vyras mane atstumia, kad manęs nepriima ir, kaip kažkas jau sakė, jaučiuosi “nepatraukli, nemylima, nesvarbi ir t.t.”

“Yra labai sudėtinga gyventi santuokoje su nuostabiu vyru, kurį aš myliu ir gerbiu, tačiau kuris turi labai mažai susidomėjimo intymiais reikalais. 15 iš 16 savo santuokinio gyvenimo metų mes miegojome atskirai ir mylėdavomės tik labai retais atvejais. Mes puikiai sutariame, dalinamės tais pačiais pomėgiais, retai kada pykstamės. Tačiau miegamajame tas gilus liūdesys tampa nebepakeliamas. Visi mano, kad mes esame tobula pora, nors tai yra tikrų tikriausia apgaulė.

Mes keletą kartų nuoširdžiai kalbėjomės apie mano poreikius, o aš sulaukdavau tik mylinčio ir mandagaus atsakymo “mes tai išspręsime”. Tačiau mūsų santykiuose niekas nesikeitė. Būti ignoruojamai tokiu būdu yra tikras siaubas ir aš neturiu kur išlieti savo nusivylimo.

Aš galiausiai susitaikiau su faktu, kad aš ir mano vyras tiesiog esame skirtingai sukurti. Tai nereiškia, kad jis blogas žmogus, tai nereiškia, kad jis manęs nemyli. Tai tiesiog reiškia, kad jis kitaip išreiškia savo meilę ir kad jo poreikiai yra kitokie nei mano. Nors aš tai ir sakau, tai nereiškia, kad taip galėsiu gyventi dar 15 metų. Būtent dėl to ir kyla liūdesys. Aš nenoriu jo palikti ir atsisakyti gyvenimo, kurį mes drauge sukūrėme, tačiau seksas yra didelė gyvenimo dalis ir jo neturėjimas yra labai didelė kaina.”

“Daugelį metų aš maniau, kad tai mano kaltė, kad vyras nesidomi intymiais dalykais taip, kaip jais domiuosi aš. Galbūt aš nebuvau pakankamai graži ar seksuali. Galbūt aš nebuvau gera žmona. Tačiau aš stengiausi ir mėginau tapti tobula būtybe ir idealia žmona. Mano savigarba ir pasitikėjimas savimi vis mažėjo, o aš buvau užsiėmusi savo reikalais ir verslu.

Prieš dvejus metus nebeliko nieko, į ką galėčiau pasinerti… Per šiuos dvejus metus aš turėjau kovoti su savo liūdnumu ir depresija. Kai kurie žmonės tai vadina gyvenimo vidurio krize, o aš tai vadinu realybės patikrinimu. Aš netgi keletą mėnesių lankiausi pas psichologą. Aš vis mėginau pataisyti SAVE, aš maniau, kad tai MANO problema.”

“Atstūmimas yra blogiausias dalykas. O galbūt blogiausia dalis yra gerumas? Kartais aš trokštu, kad jis padarytų ką nors, kas mane supykdytų, o ne tik skaudintų atstumdamas. Viską taip stipriai apsunkina tas malonumas, mandagumas ir sąžininga meilė, kurią man rodo mano vyras. Kai jis padaro ką nors nuostabaus, aš jaučiuosi kalta, kad noriu kažko daugiau.”

“Mano vyras būtų be galo laimingas, jeigu aš niekuomet jo neprašyčiau sekso, jam nepatinka kalbėtis apie tai, kaip ši problema mane jaudina. Jis tiesiog atsiprašo arba sako, kad apgailestauja! Aš labai myliu savo vyrą ir jaučiu, kad kitoje situacijoje galėčiau padaryti bet ką, kas mano jėgose, kad viskas tarp mūsų išsispręstų. Aš niekuomet nenorėčiau, kad jis pasijustų taip, kaip dabar jaučiuosi aš. Man atrodo, kad, jeigu jis iš tikrųjų mane mylėtų, jis pasistengtų išspręsti šią problemą, nes man būna labai skaudu, kai jis mane atstumia!”

“Daugelis vyrų nenori pripažinti, kad jie turi problemų. Aš manau, kad jie jų arba turi, arba neturi. Gali šaukti per visą pasaulį, kad taip nėra, tačiau kai libido dingsta, tai jis dingsta. Tačiau manau, kad, prieš imantis drastiškų žingsnių, reikia išmėginti kitas alternatyvas.”

“Kai aš išreiškiu savo meilę taip, kaip noriu tai padaryti, po kurio laiko pradedu jausti tuštumą ir atstūmimą. Kai aš pastebiu, kad ta meilė nesugrįžta, mane apima liūdnumas, sumaišties ir atstūmimo jausmai, tuomet ateina gilus juodumas ir tuščia vienatvė. Aš atsidūriau tokioje situacijoje, kai daugiau nebegaliu pakęsti skausmo.

Dar baisiau pasijutau tuomet, kai supratau, kad greičiausiai aš nebuvau tokia puiki lovoje, kad jis to daugiau nebenori, arba kad jis manęs iš tikrųjų nemyli, arba kad aš esu per stora, per plona, nepakankamai graži, skleidžiu nemalonų kvapą, blogai atrodau. Kažkas yra blogai su manimi. Kitais žodžiais tariant, aš pradėjau pati savęs nemėgti, pradėjau jausti, kad kažkas yra blogai su manimi. Tačiau su manimi viskas gerai. Aš tai žinau. Būdama su juo, aš pradėjau pati savęs nemėgti. Kai aš tai suvokiau, turėjau nuspręsti, ar santuoka yra to verta.”

“Man trūksta didelės gyvenimo dalies. Aš suprantu mūsų skirtumus, tačiau tai yra taip skaudu, taip liūdna, nes aš jį labai myliu ir žinau, kad jis taip pat mane myli. Aš žinau, kad jis mane myli, tačiau taip gyventi tiesiog negaliu. Man per daug skaudu. Tai per daug liūdna. Tai pradėjo tiesiog nuodyti kitas gerąsias mūsų santykių sritis. Dabar nebeliko beveik nieko. Aš nieko nejaučiu. Tačiau vis dar myliu save. Aš vis dar turiu save.”

“Aš nuolat jaučiu emocinę įtampą, kuri kyla dėl “seksualiai nejautraus” partnerio. Net jeigu problema yra medicininė, hormoninė ar dar kokia nors, jūs vis tiek pradedate abejoti savimi, pradedate jaustis nesaugios ir vis galvojate, kodėl nesate jam patraukli ir t.t. Tai gali tiesiog suėsti jus ir jūsų santuoką!”

“Gydytojai teigia, kad kiekvieną kartą, kai sutuoktinis nesuteikia savo partnerei kažko, ko jis žino, kad ji nori, tai yra agresijos veiksmas pasyviąja prasme partnerės atžvilgiu. Problema yra ne dėl bendro dovanų dovanojimo, o dėl kitko. Yra kažkokia priežastis, kodėl vyras jaučia agresiją (iš tikrųjų, pyktį) moters atžvilgiu.”

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją