Seksologas Alenas Herilis:
- Būti vyru, reiškia juo tapti suvokiant save per savo kūną, jausmus, per santykius su tėvais, moterimis, draugais ir vaikais; įvertinat savo vaidmenį šeimoje ir visuomenėje; pažįstant stiprybę ir silpnumą, pažeidžiamumą ir atsakomybę.
Šešios „buvimo vyru“ epochos pagal garsųjį seksologą
10-20 metų: savęs paieškos
Paauglystė berniukui dažnai sukelia tokį entuziazmą ir energijos antplūdį, kad pripildo jį ir stumia į priekį – į fizinę ir psichologinę autonomiją. Paaugliai išgyvena prieštaringus jausmus, kuriuose susipina baimė ir žavesys.
Stiprūs hormonų pokyčiai, naujas kūnas ir reali perspektyva patirti pirmą seksualinį kontaktą, išgyventi pirmąją meilę sukelia gilią identiteto krizę. Šiame chaose jaunuoliui reikės atrasti ir suvokti save bei pasaulį. Paauglys – tai riteris, linksmai ir lengva širdimi stovintis ant pasaulio užkariavimo tako.
20-30 metų: susidūrimas su realybe
Daugumai vyrų sunku atsisveikinti su jaunyste. Jie jaučia nostalgiją lengvumui ir saugumui. Malonumo principai susiduria su realybės principais. Jaunuoliui tenka priimti atsakomybę už profesijos pasirinkimą, jausmus ir santykius.
Šiuo periodu vyrą pirmą kartą aplanko mintys apie tai, kad užsimezgę santykiai gali trukti ilgai, gal net visą gyvenimą. Neretai norų ir realybės neatitikimas tokio amžiaus vyrams kelia depresyvias nuotaikas. Čia pagelbėti gali vyriška draugystė.
Nustojęs maištauti jaunas vyras ima formuoti savo požiūrį ir vertybes.
30-40 metų: saugumo pabaiga
Ne vienam vyrui perspektyva tapti tėvu sukelia paniką. Pasak seksologų, šiuolaikiniame pasaulyje būtent tokio amžiaus vyrai dažniausiai pažįsta tėvystės džiaugsmus ir rūpesčius. Būtent tėvystė visam laikui pakeičia vyro, kaip savo tėvų sūnaus, statusą.
Stipriosios lyties atstovų pasąmonėje kyla klausimai: ar tapęs tėvu išliksiu vyru? Kaip iš tikrųjų juo tapti, o ne tik jį vaidinti? Kokiu tėvu aš noriu būti?
Seksualumas irgi kinta: atsiranda pirmieji sunkumai, mat tenka bendrauti jau ne tik su mergina ar žmona, o su būsima mama, priimti su nėštumu susijusias fantazijas, iš naujo pažvelgti į save. Maža to, dar reikia įveikti sumišimą, pavydą ir negalėjimo būti naudingu jausmą tam, kad taptum triados – tėtis, mama ir vaikas – dalimi.
40-50 metų: pusiausvyra
Kartais keturiasdešimtmečiai su baime laukia penkiasdešimtmečio, laiko, kai jų seksualumui ateis galas. Šis dešimtmetis kupinas fantazijų ir baimių, susijusių su seksu.
Daug vyrų vėl tampa tėvais, kad susikurtų nemirtingo seksualumo iliuziją. Po keturiasdešimties vyrai išties ima bijoti senatvės ir jaučia, kad pokyčių išvengti nepavyks. Turės gimti nauja asmenybė, o kai kurie įpročiai ar tam tikras elgesys liks praeityje.
Tačiau poreikis žavėti, gundyti niekur nedingsta, todėl brandūs seksualiniai santykiai padeda sau įrodyti, kad pasaulis gali keistis pagal mūsų norus.
Šiuo periodu vyrai dažnai priima ypač svarbius sprendimus, kurie turi įtakos visam likusiam gyvenimui.
50-60 metų: į jaunesnės glėbį
Filosofinis požiūris į gyvenimą, savęs suvokimas, žinoma, jei tai buvo įgyta anksčiau, suteikia išminties, vyriškumo ir ramybės žengiant per penkiasdešimtmečio slenkstį. Gerbti, mokėti save suvaldyti, išlikti oriam – tai pagrindiniai šio amžiaus džiaugsmai.
Tačiau „seksualinės mirties“ šmėkla stumia tokio amžiaus stipriosios lyties atstovus į jaunesnių moterų glėbį.
Sumažėjusio libido ir erekcijos problemos nebus tokios baisios, jei buvimą vyrų tokiame amžiuje stipriosios lyties atstovai suvoks plačiau nei vien tik kaip seksą prieš 20 metų.
Po 60 metų: sakralus seksualumas
Tai visiškos seksualinės laisvės laikas. Seksualumas tokiame amžiuje nebūtinai susijęs tik su seksu, tai yra lytiniu aktu. Į pirmą planą iškeliamas moteriškojo prado sakralumas, švelnumas, emocinio artumo su antrąją puse gilumas.
