Tai yra seksualinė disfunkcija - problema, kai asmuo arba pora nepatiria pasitenkinimo aktyvaus lytinio gyvenimo metu. Tyrimai rodo, kad seksualinės disfunkcijos yra dažnos, apie 43% moterų ir 31% vyrų.

Nors trečdalis moterų turi seksualinių problemų, tačiau jos retai prašo padėti. Statistika rodo, kad daugiau kaip 20 % moterų stokoja lytinio potraukio, 14 % turi problemų dėl susijaudinimo ar pasiekiant orgazmą, apie 7 % moterų lytiniai santykiai yra skausmingi.

Apie 20% vyrų skundžiasi ankstyva ejakuliacija (priešlaikiniu sėklos išsiliejimu), 5 % turi erekcijos disfunkcijų (anksčiau buvo vadinama impotencija) ir 5 % vyrų tiesiog nedomina seksas. Šios seksualinės problemos yra pakankamai rimtos, trukdo santykiams ir gali pažeisti asmenybės savigarbą. Daugelis žmonių nesiryžta apie tai kalbėti, nesikreipia pagalbos. Daugumoje atvejų lytinės funkcijos sutrikimai yra gydomi, todėl svarbu pasidalinti savo problemomis su partneriu ir gydytoju.

Seksualinė disfunkcija paprastai yra skirstomi į keturias kategorijas:

1. Trūksta lytinio potraukio;
2. Susijaudinimo sutrikimai - nesugebėjimas fiziškai susijaudinti seksualinės veiklos metu;
3. Orgazmo sutrikimai: orgazmo nebuvimas, orgazmo vėlyva kulminacija;
4. Skausmas lytinių santykių metu.

Lytinės funkcijos sutrikimas gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms, bet dažniausias yra 40-65 metų amžiaus grupėje ir dažnai yra susijęs su bendromis sveikatos poroblemomis.

Seksualinė disfunkcija vyrams yra:

negalėjimas pasiekti ar išlaikyti erekciją, tinkančią lytiniams santykiams ( erekcijos disfunkcija );
vėlyva ejakuliacija arba visiškai jos nėra, nepaisant adekvačios seksualinės stimuliacijos;
nesugebėjimas kontroliuoti ejakuliacijos laiką ( priešlaikinė ejakuliacija );
skausmas lytinių santykių metu.

Seksualinė disfunkcija moterims yra:

nesidomėjimas ar nenoras lytinio gyvenimo;
negalėjimas pasiekti orgazmą;
netinkamas makšties tepimas prieš lytinius santykius ir lytinių santykių metu;
nesugebėjimas pakankamai atsipalaiduoti makšties raumenims, kad būtų galima santykiauti;
skausmas lytinių santykių metu.

Lytinės funkcijos sutrikimus sukelia fizinės ir psichologinės priežastys.

Fizinės priežastys: daugelis fizinių ar medicininių priežasčių gali sukelti problemas lytinei funkcijai, tai operacijos dubens srityje, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, neurologiniai sutrikimai, hormonų disbalansas, lėtinės ligos, tokios kaip inkstų ar kepenų nepakankamumas, alkoholizmas ir narkomanija, šalutinis kai kurių vaistų poveikis, įskaitant antidepresantus.

Psichologinės priežastys: su darbu susijęs stresas ir nerimas, per didelis susirūpinimas seksualine veikla, santuokos ar santykių problemomis, depresija, kaltės jausmas, seksualinės traumos praeityje pasekmės.

Jei lytinės funkcijos sutrikimus sukelia depresija, tai kai kurie antidepresantai gali padėti. Daugumos rūšių lytinės funkcijos sutrikimai gali būti pakoreguoti, gydant pagrindines fizines ir psichologines problemas.

Esant seksualinės funkcijos sutrikimams pirmiausia rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos įpročių: nepiktnaudžiauti alkoholiu - per daug alkoholio gali bukinti seksualinius jausmus, nerūkyti - rūkymas apriboja kraujo tekėjimą į lytinius organus, mažina seksualinį susijaudinimą.

Nuolatinis fizinis aktyvumas padidina ištvermę ir pakelia nuotaiką, pagerina romantiškus jausmus. Streso mažinimas padeda sutelkti dėmesį ir mėgautis seksu.

Kai disfunkcijos priežastis yra vaistai, tai vaistų pakeitimas gali padėti. Vyrams ir moterims, esant hormonų stygiui ar jų disbalansui, gali būti naudinga hormonų (estrogenų ar androgenų) terapija.

Androgenai yra vyriški hormoni, pvz. testosteronas. Testosteronas turi įtakos sveikai lytinei funkcijai tiek vyrams tiek moterims, nors moterys turi daug mažesnes testosterono dozes. Androgenų terapijos taikymas, gydant lytinės funkcijos sutrikimus, yra prieštaringas. Tačiau, kai kurie tyrimai rodo, kad moterų, kurios turi mažą testosterono lygį, tetosterono terapija gerina seksualines funkcijas.

Skiriant hormonų terapiją, visada reikia įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio riziką. Hormonų terapiją turi atidžiai stebėti gydytojas.

Lytinės funkcijos sutrikimo procesai paprastai būna sudėtingi, tačiau ir geriausi vaistai ypač moterims nepadės, jei emociniai ir socialiniai veiksniai liks neišspręsti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (703)