Apeikim tuos neištikimybės variantus, kurie tikrai nesusiję su antra puse. Ir kuriems įtaką turi tik individualūs asmenybės bruožai. Ir patyrinėkime tuos atvejus, kai į neištikimybę pastūmėja nepasitenkinimas santykiais šeimoje. Priežastys, kodėl partneriai būna vienas kitam neištikimi, jau buvo aprašytos praeituose mano straipsniuose. Šįkart norėčiau pakalbėt apie neištikimybės prevenciją.
Jei yra neištikimybės priežastys, yra ir būdas, kaip nuo to apsisaugoti. Juk visi žino, kad lytiškai santykiaujant be apsaugos priemonių yra grėsmė sulaukti nepageidaujamo nėštumo ar lytiškai plintančių ligų. Bet ar visi žino, kaip apsisaugoti nuo partnerio neištikimybės, kad nepageidaujamas trečias asmuo neįsimaišytų į jūsų santykius? Iš esmės viskas labai paprasta. Užtenka tik žinoti partnerio psichologiją, nepamiršti savo lytiškumo ir palaikyti glaudų tarpusavio ryšį.
Dažniausiai pasitaikanti neištikimybės priežastis yra dėmesio ir meilė stygius. Vyrai pasigenda savo moters moteriškojo dėmesio, o moterys - savo vyro vyriškojo.
Kodėl šeimoje dažnai vyras su moterimi susvetimėja? Atrodytų, kasdien mato vienas kitą. Kas naktį guli šalia vienas kito. Daug daro vienas dėl kito buityje ir t.t. Bet ima ir susvetimėja taip, kad net nejauku būti šalia. Tuomet ir atsiranda noras turėti kažką, kas suteiktų trūkstamos šilumos, dėmesio, artumo. Šalia kurio vien tik būti būtų gera.
Kai santykiuose atsiranda rutina, žmonės pamiršta, kad gyvena ne su paprastu kambarioku, su kuriuo dalinasi bendrais buitiniais reikalais ir bendrais vaikais, o su priešinga lytimi, kuri nori jaustis mylima ir geidžiama.
Didžiausios su moterimis susijusios problemos atsiranda tuomet, kai šeimoje gimsta vaikas. Motiniški instinktai nuslopina moteriškuosius ir jos nustoja žavėtis sutuoktiniu kaip vyru. Pradeda jame matyti tik savo vaiko tėtį. Labai gerai, jei ir vyras savyje turi daug tėviškų instinktų. Tuomet abu sutuoktiniai tuo pačiu metu pasineria į tėvystę. Bendras tėvystės jausmas išlaiko poroje glaudų tarpusavio ryšį ir jie išvengia santykių krizės.
Bet, deja, vyrų tėviškumas dažniausiai prabunda vėliau, kai vaikas tampa sąmoningesnis. Todėl tuo metu neretas vyras išgyvena tuštumą, kai suvokia, kad savo moteriai tapo tik vaiko tėčiu, ūkvedžiu, pagalbininku buityje, kuriam, be kita ko, dar ir šeimyninėj lovoj vietos nebeliko.
Puiku, jei visa tai tęsiasi tik tol, kol moteryje dominuoja motiniški instinktai. Bet, deja, dažnai moterys nesugeba sugrįžti į ankstesnį, santykio su vyru, modelį. Šioje terpėje ir gimsta įvairūs nepasitenkinimai, kurie vyrus skatina ieškoti kitos moters savo vyriškumui realizuoti. Tuo tarpu moteriai pakanka savirealizacijos namų šeimininkės ir mamos vaidmenyse.
Jei vyras nėra donžuaniškos prigimties, kuriam gyvybiškai reikia pakedenti kitų moterų sijonus, tai neištikimybės prevencija šiuo atveju paprasta: nepamiršti „pamaitinti“ vyrą savo meile, švelniu žodžiu, moteriška šiluma. Galiausiai miela, paslaptinga šypsena, žvelgiant tiesiai jam į akis. Geriau valandai atidėti rūbų skalbimą, dulkių šluostymą ir grindų valymą ir tą laiką paskirti jam – vyrui, kuriam prisiekėt amžiną meilę, nei amžiams prarasti ryšį su juo ir patirti neištikimybės kartėlį.
Vyrai visada išlieka kaip maži vaikai, kuriems gyvybiškai reikalinga moters meilė. Jei moteris yra pakankamai išmintinga ir tai suvokia bei realizuoja, ji niekada nepraras savo vyro. Ir jokia kita moteris nepretenduos į jos vyro meilę.
Savo ruožtu vyrai taip pat susiduria su moterų neištikimybe. Ir pasekmės dažniausiai būna daug skaudesnės vien dėl to, kad skyrybų atveju su ja iškeliauja ir poros bendri vaikai. Prie to, kad moterys pamilsta kitus vyrus ir nori su jais kurti naujus santykius, stipriai prisideda tokių moterų sutuoktiniai.
Moterims irgi reikia dėmesio. Tikro vyriško dėmesio. Jos nori jaustis mylimos ir geidžiamos. Vyrai dažnai mano, jog pakanka to, kad jis ją vedė, pastatė namą, padeda auginti bendrus vaikus, prižiūrėti bendrą buitį ir visą likusį laisvą laiką skiria savo poreikiams, hobiams ir savo malonumui.
Nesakau, kad to nereikia. Atsipalaiduoti, pailsėti bei turėti savo pomėgių reikia kiekvienam. Tik nereikia pamiršti, jog žmona nėra tik skalbėja, virėja, namų tvarkytoja ir mama. Be viso to ji yra moteris – gležna, silpna būtybė, kuri nori jausti vyrišką petį šalia. Nori būti įvertinta, pagirta. Nori girdėti komplimentus ir kartais užuosti šviežių gėlių kvapą namuose. Tos menkutės pastangos, nuoširdus dėmesys, padaro tiek daug, kad joks kitas vyras nesugebėtų nukonkuruoti esamojo, net šimteriopai didesnėmis pastangomis tai padaryti.
Moterys turėtų nepamiršti, kad vesdamas jas prie altoriaus joks vyras nemąsto apie tai, kokią nuostabią blynų kepėją jis veda. Jis veda moterį – pačią gražiausią, mylimiausią ir nuostabiausią moterį, kuri moka jį mylėti. Tad jokia nesutvarkyta buitis ir didžiausia nešvarių indų krūva niekada nesumenkins moters taip, kaip ji pati save sumenkina pirmenybę atiduodama buičiai, o ne meilei.
Na, o vyrai turėtų suprasti, kad moterys yra kaip gėlės, kurias karts nuo karto reikia palaistyti dėmesiu tam, kad jos nenustotų žydėti ir tam, kad nepradėtų ieškoti kito „laistytojo“. Mylima ir geidžiama moteris yra laiminga moteris. O kai moteris laiminga – laiminga būna ir visa šeima.
