Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
Fantazijose myliuosi su savo motina
Fantazijų būna įvairių, ir visos jos kažkiek nenormalios. Juk vaizduotė tam ir skirta, kad kurtų keistus, į tikrovę nepanašius dalykus. Yra labai daug žmonių, kurie sapne mylisi su savo artimaisiais.
Ir tai yra toks dažnas dalykas, kad daugiau nei prieš šimtą metų leido psichoanalizės kūrėjui Z.Froidui iškelti mokslinę hipotezę. Apie tai, kad mūsų psichika vystosi kaip tik dėl seksualinių ir kitokių fantazijų, susijusių su motinomis ir tėveliais. Maži vaikai šias fantazijas išsako atvirai.
Tarkime, niekas nesistebi, kai darželinio amžiaus berniukas pasako: „Noriu vesti mamą“. Froido pastebėjimais, vyresnio amžiaus berniukai jau tokių fantazijų atvirai neišsako, vadina jas kvailystėmis. Kur dingsta šios fantazijos? Jos neišsitrina, o yra išstumiamos iš sąmonės į pasąmonę. Kurią mes galime pamatyti tik sapnuodami, paveikti narkotinių medžiagų arba išprotėję.
Ar normaliai bręstančiam jaunuoliui į galvą negali ateiti tokios fantazijos, kaip tau? Froido nuomone, gali, ypač sapne. Viskas, kas yra iš mūsų sąmonės išstumta, bando grįžti į sąmonę atgal. Ir kad tai neįvyktų, psichikoje veikia tokia nematoma „cenzūra“- jėga, užsiimanti išstūmimu.
Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, tarkime, sapnuojant, cenzūra nusilpsta. Ir paaugliai, jei toks sapnas ar fantazija visgi ateina į galvą, išgyvena gėdą, kaltę ar nerimą. Tikrovėje jie vis labiau ima geisti ne mamos, o merginų. Tačiau vaikiškos fantazijos apie motiną - tarsi pagrindas, ant kurio kuriasi potraukis merginoms ir moterims.
Pagal Froidą taip ir turi būti, nes motina ir yra pirmasis berniuko meilės objektas. Tik tavo amžiuje prie šio fakto prisideda jausmas „ir man dėl to labai gėda“. Jei tu galėtumei lankytis pas psichologą- psichoterapeutą su psichoanalitiniu pasiruošimu, tau pasidarytų ramiau.
O jeigu ne - ką tau daryti su tavo gėda?
Tu rašai, kad gyveni pastovioje įtampoje. Tikriausiai ir gyveni kartu su mama. Ir, žinoma, tau neramu dėl to, ar negalėtų tavo fantazijos virsti tikrove. Tu jau nebe vaikas, o lytiškai bręstantis žmogus. Ir perspektyva realizuoti seksualines fantazijas su mama tau būtų baisi. Juk tai jau būtų ne šiaip fantazijos, kur leidžiama viskas, o kraujomaiša. Dėl kurios tau galėtų kilti didelė graužatis. Ir čia reikalingas ne tiek psichoanalizė, kiek gera atsvara tokiam pavojui. Kokia ta atsvara? Juk nemaža dalis paauglių gyvena arti savo tėvų - kaip jie išvengia kraujomaišos?
Šios atsvaros yra dvi.
Pirmoji nuo tavęs labai nepriklauso: tai tėvų artimas ryšys. Jei tavo mama myli tėvą, o tėvas myli mamą, jei tarp jų vyksta intymus gyvenimas, tau nėra ko bijoti. Juk mamai tu esi tik vaikas, jos tęsinys. Greičiausiai ji norėtų tavyje matyti amžiną vaikelį, ir apie jokį seksą su vaiku ji net nesapnuoja.
O štai vyras, tavo tėvas - jai jis kitas žmogus, atėjęs iš kitur, ir tarp jų galima seksualinė įtampa. Jeigu tavo tėvai dar ir emociškai įdomūs vienas kitam žmonės, tu gali būti ramus dėl savo sapnų - į miegamojo reikalus jie tavęs neįsileis.
Tačiau jei tavo mama vieniša arba jeigu tarp jos ir tėvo santykiai stipriai atšalo, tau reikalinga kita atsvara. Atsvara pagundai tapti mamai vyro pakaitalu. Juk nemaža dalis sūnų, ypač vyresnių vaikų šeimoje, gali nejučiomis tapti mamoms vyro pavaduotojais.
Tai nėra seksualiniai ryšiai, tačiau tokie sūnūs labai padeda mamoms tvarkytis su buitimi, išklauso jų paslaptis, palaiko ir pataria. O tėvelis lieka „šone“ kaip žmogus, neturintis autoriteto. Arba jo išvis nėra.
Toks sūnus teoriškai galėtų nebūti šiame vaidmenyje, tačiau negali. Juk jis mamos gaili, prisirišęs prie jos, be to, jam malonu būti tokiu svarbiu. Nenuostabu, kad jis kartais susapnuoja, kad mylisi su mama, nes tik to jam ir tetrūksta iki tapimo „vyro pavaduotoju“. Atstumas tarp jo ir mamos yra per daug mažas. Bet grįžkime prie to, kaip galima tai atsverti.
Čia reikalingas tavo pastabumas ir ryžtas. Tu turi nutolti nuo mamos, net jei mama atrodytų išduota ir nusiminusi. Tu nieko nerašai apie tai, bet kaip mama reaguoja, kai tu:
Ilgiau užtrunki pas draugus?
Eini į šokius?
Spoksai į gražias merginas?
Skutiesi?
Jei mama atrodo rami ir patenkinta, kad tu vyriškėji, pavojaus nėra. Ji pati palaiko tavo nutolimą. Jei ji rodo aiškų susirūpinimą, elgiasi su tavimi lyg būtumei ją išdavęs, ignoruoja gėdą ir neslepia nuo tavęs intymių dalykų – tu turi pasakyti aiškiai: „Mama, aš esu tavo sūnus, o tu - mano mama“. Tai - labai prablaivinantys žodžiai, sustatantys viską į savo vietas.
Sustatyti į savo vietas tavo lytinį potraukį - reiškia nukreipti jį merginas. Tačiau ar tai reiškia tiesiog „draugauti su merginomis“? Ne, nereiškia. Kelias čia eina per aplinkui. Per gerą ryšį su vyrais, iš kurių svarbiausias - tavo tėvas.
Ką besakytų apie tėvą tavo šeimoje, tau vertėtų prisiminti: tu- jo palikuonis. Ir tau reiktų dažniau pagalvoti apie geriausią tėvo savybę, kokią jis tik turi. Net jei tavo šeimoje tėvas neturėjo autoriteto, tu turi patikėti, kad ši tėvo savybė yra pakankamai svarbi. Ar tai turi padėti tau susitvarkyti su tavos seksualiniais sapnais?
Kaip bebūtų keistą, taip. Tu susitvarkysi su tuo lengviau, jei tau padės tėvas ar kitas vyras, kuris gali tau atstoti tėvą. Kai paauglys turi stiprų vyrišką palaikymą, jis lengviau nutolsta nuo savo mamos. Ir lengviau persiorientuoja į merginas.
Čia – lyg sporto varžybų metu: susitikimas su merginomis atrodo tarsi mačas. Aikštelėje abi komandos yra kartu. O per pertraukas komandos susirenka atskirai ir susitelkia. Vyrams sveika susirinkti su vyrais, merginoms - su merginomis. Ir tik po tokių „pertraukų“ vėl išeiti į aikštelę ir tęsti mačą.
Nenustebk, kad santykius su merginomis galima prilyginti varžyboms. Taip, santykiai su merginomis tuo ir įdomūs, kad juose yra azarto ir nežinios. Kurių nėra net su pačia geriausia mama.
Prisimink tai.
Sėkmės.
Olegas Lapinas
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.
