• Psichologo komentaras

    Vienos šeimos istorija...

    Valerija ir Robertas buvo susituokę jau 22 metus, kai Valerija staiga sužinojo, jog jos vyras jau ketverius metus turi meilužę. Žinia buvo netikėta ir labai skaudi. Kokios šio romano priežastys? Kaip atstatyti griūnančią šeimą?

    Valerijos versija

    “Aš turbūt atrodau kaip didžiausia kvailė,” su ašaromis akyse kalbėjo Valerija. “Aš vis klausiu savęs, kaip aš galėjau būti tokia naivi. Žinoma, mes turėjome problemų, o kuri, dvidešimt du metus susituokusi pora jų neturi? Žinoma, kai Robertas labai nuo manęs atitolo, ar svarsčiau, ar jis manęs neapgaudinėja. Tačiau kai aš jo to paklausiau, jis karšai tai neigė. Be to, aš jau maniau, kad mūsų santykiai vėl atsistojo į savo vietą. Mes ką tik grįžome iš nuostabios kelionės po Havajus!!! Tai visiškai nelogiška...

    Kai praėjusią savaitę aš užsukau į Roberto darbą, norėdama parodyti jam nuotraukas iš mūsų kelionės, nugirdau jį kalbantį telefonu ir mano širdis nusirito į pakulnes. Aš surengiau akistatą: jis murmėjo ir niurnėjo ir galiausiai prisipažino, kad jis miega su ta moterimi, Abby, jau daugiau nei ketverius metus. Ketverius metus... Robertas tvirtino, kad jis jos nemyli, kad nori pasilikti su manimi, tačiau kaip aš galiu tikėti kuo nors ką jis sako?

    Aš turėjau pasitikėti savo pirmine nuojauta dėl jo ir Abby. Aš su ja visuomeniškai buvau keletą kartų susitikusi ir įtariau, kad ji Robertu domisi daugiau nei iš draugiškų paskatų. Ji – teisininkė, maždaug mano metų, išsiskyrusi, šviesiaplaukė ir labai graži. Ji dėvi tuos seksualius Eli Makbyl stiliaus kostiumėlius, į kuriuos manęs ir negyvos niekas neįspraustų. Jei darbe svarstydavo rimtus reikalus, taigi matydavosi pakankamai dažnai.

    Tačiau netgi tuomet aš maniau, kad Robertas per daug garbingas, kad būtų neištikimas. Mes susipažinome, kai man buvo dvidešimt vieneri. Jis jau buvo užėmęs rimtas pozicijas savo šeimos bankinėje firmoje. Mane apkerėjo jo gilus juokas ir beveik magnetiška aura. Būti su juo buvo be galo smagu.

    Mes darėme viską, ką privalėtų daryti jaunos poros ir aš maniau, kad mes laimingi. Mes įsikraustėme į mielą namelį užmiestyje ir susilaukėme dviejų dukterų – Danai dabar devyniolika, o Ešlei – septyniolika.

    Per neapdairumą tarp manęs ir Roberto iš pat pradžių buvo nemažas atstumas. Aš buvau be galo užsiėmusi mergaitėmis, jų būreliais ir darbu bendruomenės komitete. Kai Ešlei buvo penkeri, aš gavau magistro laipsnį ir susiradau puikų darbą puse etato prieglaudoje. Aš konsultavau prievartą patyrusias moteris, keliavau po visą šalį, skaičiau paskaitas ir vedžiau seminarus.

    Tuomet, maždaug 1992 m. Robertas atsidūrė biznio krizėje, kuri persimetė ir į mūsų šeimą. Jis paliko savo šeimos verslą tam, kad įkurtų nuosavą verslo konsultacinę firmą, tačiau smukus ekonomikai, firmos reikalai taip pat pablogėjo. Aš stengiausi jį palaikyti, tačiau Robertas manęs neprisileido. Aš jaučiausi bejėgė.

    Roberto nuošalumas mane gąsdino. Mes dalyvavome viename ar dviejose porų konsultacijose, tačiau neatrodė, kad tai padėtų. Tuomet, 1996 m., kai tik Robertui vėl pradėjo sektis, jis pareiškė, kad norėtų kuriam laikui išsikraustyti gyventi į nuosavą butą. Aš buvau priblokšta. Aš paklausiau, ar tai nesusiję su Abby ir jis prisiekė, kad ne. Jis sakė, kad jam paprasčiausiai reikia šiek tiek laiko pabūti vienam.

    Ištisas savaites aš jaudinausi, kaltinau save dėl to, kad buvau per daug užsiėmusi savo veikla. Taigi aš nusprendžiau pasikeisti: nusipirkau visas įmanomas knygas apie tai, kaip padėti sau, pradėjau sportuoti ir laikytis dietos, nors iš tiesų man to nereikėjo. Aš netgi praėjau “Išorinės sienos” kursą ir praleidau tris dienas miške visiškai viena. Tai mane pralinksmino. Aš jaučiausi lyg būčiau visai kita moteris.

    Po trijų mėnesių, taip pat staigiai, kaip ir išsikraustė, Robertas maldavo manęs leisti jam sugrįžti į mūsų namus. Paskutinius metus jis buvo mylintis ir rūpestingas ir aš pamaniau, kad galiausiai visos negandos baigėsi.

    Dabar aš vėl praradau bet kokį pasitikėjimą tiek juo, tiek savimi. Aš net neįsivaizdavau, kad jis gali būti toks nenuoširdus. Aš tokia pasimetusi. Vieną dieną aš tiesiog trokštu su juo pasikalbėti, o kitą nė nenoriu jo matyti. Aš negaliu patikėti, kokia trapi aš jaučiuosi. Aš maniau, kad sugebėsiu su tuo susidoroti. Aš visiškai praradau pasitikėjimą savimi ir neįsivaizduoju, ką daryti toliau."

    Roberto versija

    “Aš nežinau, kodėl taip pasielgiau,” sakė Robertas – 47 metų žavus vyriškis, kurio rudus plaukus nudažė sidabro gyslos. -Galbūt nenustygau vietoje.

    Valerijos niekuomet nebuvo šalia. Ji darė tūkstantį ir vieną dalyką su vaikais, mokykloje, darbe ir labdaringoje veikloje. Tuomet ji pradėjo mane kritikuoti dėl visko: mano draugų, dėl to, kad nepraleidžiu pakankamai laiko su vaikais ir taip toliau. Taigi galbūt aš norėjau kažkokių permainų savo gyvenime. Būti su Abby buvo smagu. O su savo žmona to smagumo aš nebepatirdavau.

    Aš pažinojau Abby jau daugelį metų ir ji visuomet mane traukė. Ji traukia visus vyrus, kuriuos tik aš pažįstu. Ji – savarankiška moteris, labai protinga, labai seksuali. Jos santuoka nutrūko prieš daugelį metų, o prieš keletą metų jie išsiskyrė. Abby man visuomet sakė, kad ji nenori santykių, tačiau mane pagavo azartas. Tarp mūsų visuomet tvyrojo galingos seksualinės chemijos atmosfera.

    Mūsų romanas prasidėjo vieną vėlų vakarą, kai aš ir Abby ilgai kartu dirbome mano biure. Mes išalkome, taigi aš užsakiau kiniečių maisto. Kol laukėme, Abby ilsėjosi ant sofos. Ji išsiavė kojas iš batelių, ji dėvėjo prigludusį kostiumėlį be palaidinės – iš po švarkelio kyšojo tik žavingi nėriniai. Ji sėdėjo taip gundančiai, suko savo plaukus aplink pirštą ir aš neatsilaikiau – puoliau prie jos.

    Nors seksas buvo nuostabus, mūsų romanas keletą metų tai užsimegzdavo, tai vėl nutrūkdavo. Vienu metu aš netgi maniau, kad noriu vesti Abby, nes namuose jaučiausi lyg dusinamas.

    Aš baigiau prestižinę verslo mokyklą, gavau magistro laipsnį finansų srityje ir iš karto po baigimo pradėjau dirbti. Nors santuoka nebuvo mano tuometinių planų dalis, tai pasikeitė po to, kai pamačiau Valeriją viename vakarėlyje, į kurį mane nusitempė mama. Ji buvo žavinga ir gundanti, o aš jau pažinojau pakankamai moterų, kad suprasčiau, kad Valerija yra ta, kurios ieškau.

    Aš pergyvenau labai didelių rūpesčių, kai finansų rinkos nusmuko žemyn. Aš atsisakiau užtikrinto darbo tam, kad įkurčiau savo mažą kompaniją ir staiga viskas, dėl ko aš dirbau, nuėjo šuniui ant uodegos. Mes praradome klientus o mūsų pelnas smuko. Vienu metu aš netgi galvojau, kad turėsiu skelbti bankrotą. Aš buvau labai išsigandęs. Stresas buvo nepakeliamas ir kai grįždavau iš biuro, mane namuose sutikdavo Valerija pjudydama už kelis bokalus alaus. Štai tada pasirodydavo jos charakteris – ji prieš nosį užtrenkdavo duris.

    Valerija niekuomet nežinojo, kad aš išsikrausčiau tam, kad galėčiau gyventi su Abby. Aš nebenorėjau būti su Valerija, o Abby visuomet mane palaikydavo. Tačiau aš greitai suvokiau, kad nenoriu tuoktis ir su ja. Aš sugrįžau namo ir po kurio laiko atrodė, kad mūsų santuoka susitvarkė.

    Tačiau po keleto mėnesių, vienoje verslo konferencijoje aš vėl susitikau Abby ir mūsų romanas vėl atsinaujino. Šį kartą viskas iš tikrųjų buvo vien dėl sekso. Aš neturėjau jokių ketinimų nutraukti savo santuoką. Dabar aš jaučiuosi labai bjauriai, kad taip įžeidžiau Valeriją. Aš nenoriu skirtis, tačiau nežinau, kaip galėtume gyventi toliau. Kaip mums vėl tapti pora?”

    Psichologo komentaras

    "Romanas, kuris trunka ištisus metus, yra žlugdantis pasitikėjimo lūžis ir jis į Valeriją trenkė kaip uraganas,” sako psichologas. -Dauguma žmonių gali lengviau atleisti vienos nakties nuotykį nei ilgalaikę neištikimybę, o Valeriją apėmė pyktis ir galingos emocijos.

    Nors gali atrodyti neįtikėtina, kad Valerija nežinojo apie romaną, aš matau, kad tai kartas nuo karto atsitinka. Dauguma moterų pačios sau nepripažįsta vyro neištikimybės ir bijo viešumoje pasirodyti vienos, baimindamosi prarasti net laimingų namų įvaizdį. Tuo tarpu Robertas pakliuvo į melagysčių ir apgaudinėjimo pinkles ir, kaip ir daugelis neištikimų vyrų, vis ieškojo pasiteisinimo: tai tik dėl sekso, jis pasidavė silpnumo akimirkai, Valerija per daug jį kritikavo ir buvo per daug užsiėmusi.

    Tačiau aš pasakiau porai, kad jei jie nori išsaugoti šią santuoką, privalo abu nustoti racionalizuoti savo elgesį ir badyti vienas kitą pirštais. Jūs abu esate atsakingi už tai, kas atsitiko ne taip.

    Pirmas lemtingas žingsnis buvo pareikalauti, kad Robertas vieną kartą visiems laikams užbaigtų savo romaną. "Tai reiškia, kad turi baigtis visi skambučiai, žinutės ar vizitai,” - pasakiau aš. - “Jūs nesugebėsite sutvarkyti savo santuokos prisidėjus dar vienai komplikacijai.” Robertas su tuo sutiko.

    Tuomet atėjo laikas prisikasti prie problemos šaknų. Daugumoje neištikimybės atvejų nuklydęs partneris mėgina pademonstruoti giliai įsišaknijusį jausmą, kad jis buvo apleistas, pasimetęs ar išduotas. Vaikai, kurių tėvai anksti miršta, dažnai jaučiasi vieniši, nemylimi ir neverti meilės. Vaikai, kurių motina arba tėvas yra neištikimi, dėl įtampos ir slaptumo, kurie tvyrojo namuose, gali jausti nerimą ir nepasitikėti savimi.

    Robertas kovojo su visomis šiomis problemomis. Daugumoje atvejų jo gyvenimo scenarijus buvo sudarytas dar vaikystėje. Profesinėje srityje jo tėvai jam diktavo jo karjeros kelią, emocinėje srityje jo šalta, dominuojanti motina jį privertė jaustis taip, lyg jis niekuomet neprilygs jos standartams. Robertas užaugo jausdamas tikrą poreikį įrodyti ir sau, ir kitiems savo vertumą ir susirasti kažką, kas juo rūpintųsi. Valerijoje jis surado mylinčią, rūpestingą partnerę, tačiau dėl to, kad jautėsi jos nevertas ir bijojo vėl būti atstumtas, jis ją nustūmė nuo savęs.

    Įžengęs į keturiasdešimtuosius savo gyvenimo metus Robertas patyrė verslo krizes ir kartu jautė, kad jo žmona yra juo nepatenkinta. Visa tai išmušė jį iš pusiausvyros ir jis tapo labai jautrus romano pagundai. Neištikimavimas jį vertė jaustis nenugalimu ir patraukliu.

    Valerijos vaikystės patirtis taip pat subtiliai prisidėjo prie situacijos. Emociškai apleista savo tėvų, ji nuo pat vaikystės privalėjo būti labai stipri. Iš pradžių atrodė, kad Robertas jai suteiks visą pagarbą ir džiaugsmą, kurių jai taip trūko. Tačiau jiems susituokus, Valerija savo interesus nustūmė į šalį ir palaipsniui prarado save.

    Patikėdami vienas kitam savo asmenines istorijas ir baimes bei sutelkdami dėmesį vienas į kitą, jie nesumažino romano padarytos skriaudos, tačiau tai leido Valerijai ir Robertui suprast, kodėl jie abu jautėsi neverti meilės ir nesaugūs. Jie netrukus pradėjo jaustis ne kaip priešai, o kaip sąjungininkai.

    Jų pasitikėjimo vienas kitu atkūrimas būtų pats sunkiausias darbas. Aš iš pradžių įspėjau porą, kad jie turėtų elgtis taip, lyg mylėtų vienas kitą, jaustųsi saugesni ir apsimestų, kad gali atleisti daugiau nei iš tikrųjų. Robertui tai reiškė, kad jis turėtų ne tik atsiprašyti, bet ir parodyti Valerijai konkrečiu, meilės kupinu būdu, kokia ji jam yra svarbi.

    Valerijai reikėjo pripažinti Roberto pastangas susitaikyti pademonstruojant meilę ir paramą, kas jai buvo ypatingai sunku. Tačiau aš paaiškinau, kad jos pyktis užstoja kelią jos pasveikimui. “Jei tu tapsi atviresnė jam, jis taps atviresnis tau,” - pasakiau aš. - Nors tai nebus lengva, nustūmę išdidumą ir pyktį į šalį, pradėsite drauge judėti link naujo gyvenimo.

    Kai Valerija sugebėjo palaipsniui numalšinti savo skausmą, ji ir Robertas pradėjo leisti daugiau laiko kartu: jie žaidė tenisą ir mokėsi žaisti golfą; susipažino su naujais žmonėmis; dviese praleisdavo savaitgalius ir tiesiog mėgavosi buvimu drauge.

    Pasitikėjimo atkūrimas po romano gali užtrukti labai ilgai ir kiekviena pora tam turi atrasti savo būdus. Robertas ir Valerija nustojo lankytis pas psichologą po dvejų metų, nors ir dabar aš juos ganėtinai dažnai sutinku. Iškeldami savo santuoką į prioritetų viršūnę, jie sustiprino savo intymumą, kuris juos pirmiausia ir suartino.

  • Šaltinis
    Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
    www.DELFI.lt
    Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją