Nesmagu, nes pabundu kaip po tikrovės, o šalia guli mano vyras. Rodos, seniai tą pirmąjį paleidau, nors tai buvo labai sunku. Jis mane paliko, paskui aš ištekėjau už kito, bet kankinausi dar gerus 6 metus tikrąja to žodžio prasme. O dabar jis persekioja sapnuose. Nors sakiau - viskas, palaidoju tave, man tavęs nebėra.
Ar su manim kažkas negerai? Ar galiu tikėtis, kad visa tai baigsis? ką galėčiau dėl to padaryti?
Rasa
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAI PIRMOJI MEILĖ GYVENA SAPNUOSE
Laba diena,
Jūsų situacija pakankamai dažna. Mes sapnuojame seniai sutiktus žmones. Žmones, kurių budrumo būsenoje nė neprisimename, ir sapnuojame atsitiktiniu, nenusakomu būdu. Jūsų atveju įdomu tik tai, kad jūs šį sapno personažą prisimenate budrumo būsenoje, jo pasirodymui „kartas nuo karto“ priskirdama mintį „jis mane persekioja“. Taigi esmė ne ta, kad jūs kartais susapnuojate savo pirmą meilę - tai nieko nereiškia. Tačiau tai, kad jūs apie tai galvojate nemiegodama ir suvokiate tai kaip persekiojimą, reiškia ką kita.
Tai reiškia, jog tai, su kuo jums jūsų pirma meilė susijusi, yra:
1. Jūsų pačios būsena, jausmai, fantazija, svajonė - kurios jūs atsižadėjote, nuo kurios užsidarėte, su kuria pabandėte atsisveikinti - bet neatsisveikinote;
2. Ši būsena dabar jums yra geidžiama, norima, siekiama, nes jūs kažko stokojate dabartiniuose savo santykiuose.
Atkreipkite dėmesį: kalba neina apie tai, kad „jums reikia susigrąžinti savo pirmą meilę“. Kalba neina apie tai, kad „aš vis dar jį myliu“. Ir kalba neina apie tai, kad „aš ilgiuosi šito žmogaus“. Negalima susigrąžinti, mylėti ir ilgėtis fantomo. O jis yra fantomas - sapno ir prisiminimų kūrinys.
Jūs ilgitės, siekiate, fantazuojate ne apie tą žmogų. Jums prireikė BŪSENOS, kuri kažkada prasidėjo, tęsėsi, bet neužsibaigė. Tuomet, kai prieš daugiau nei dvidešimt metų tas žmogus jus paliko, o po to jūs kankinotės, jūs buvote tam tikroje emocinėje būsenoje. Šios būsenos dalys tikriausiai buvo jausmų mišinys: aistringai myliu, prisirišusi, kankinuosi, bijau netekti, pykstu, kad palieka. Šis jausmų mišinys sudarė stipraus emocinio ryšio pagrindą. Ir šis ryšys neužsibaigė.
Ryšys su dabartiniu jūsų vyru tikriausiai stokoja dalies šių jausmų. Pavyzdžiui, jūs galite su vyru jausti prieraišumą, artumą, dėkingumą, pagarbą, nusivylimą, kažkiek pykčio, kažkiek potraukio ir t.t. Tačiau šiame ryšyje gali stokoti, tarkime, aistros, kankinimosi, baimės netekti. Juk jūsų vyras - pažįstamas, patogus, tinkamas jums, o palikti jūsų nesiruošia. Ir jūs negeidžiate to, ką ir taip turite.
Maža to, tarp jūsų su vyru tikriausiai susiformavo tokie santykiai, kurie būna tarp mūsų ir mūsų rankos ar nosies - tai mūsų dalys, ir mes jų negeidžiame. Juk jos, tos dalys - ir taip mūsų dalis. Geisti galima tai, kas nėra mūsų. O šis žmogus iš jūsų praeities kažkada netapo jūsų dalim.
Dar kartą susitarkime: tai, ką jūs dabar jaučiate, nėra noras turėti žmogų. Tai noras patirti būseną, kurią tas žmogus lydėjo. Kokia ta būsena?
Pirmoji meilė dažniausiai nesibaigia vedybomis. Pirmasis bučinys dažniausiai nebūna labai malonus. Pirmasis seksas dažniausiai nebūna sklandus. Tačiau žmonės beveik visuomet sutinka, jei kas nors primena jiems pirmą meilę, pirmą bučinį, pirmą seksą. Juos tai jaudina. Nes tuo metu, kai šie dalykai vyko, jie buvo jauni, susijaudinę, pilni lūkesčių, nežinios, nekaltybės.
Ir mes ilgimės bei nostalgiškai prisimename tuos laikus, nes jie siejasi mums su jaunyste, su nekaltybe, su didžiule laiko atsarga, kurią prieš akis jaučia jauni žmonės, su atvirumu pasauliui, su laisve nuo įsipareigojimų. Mes ilgimės jaunystės būsenos. Mes norime tos savijautos. O mums atrodo, kad mes norime jaunystėje sutiktų žmonių.
Jūsų jaunystės meilė jus paliko. Paliktų ir antrą, ir trečią kartą. Nuo to laiko šis žmogus pasidarė dvidešimt metų vyresnis. Esminės jo nuostatos nepasikeitė. Ar jis jums artimas? Jūs nežinote, ką jis spėjo padaryti per tą laiką. Jūs nežinote, kuo jis gyveno. Jūs nebuvote su juo visus tuos metus. O jis nebuvo su jumis.
Ar galite jūs pasakyti, kad ilgitės to žmogaus? Žmogaus, kuris realiai kažkur gyveno tuos metus? Ar jūs ilgitės vaizdinio, kuris jums pasirodė sapne?
Ar jūs ilgitės to sapno? Tos būsenos? Taip, sapnai kartai būna saldesni už tikrovę.
Jūs galite paklausti: ar galiu aš ilgėtis to, kas taip sunku ir nemalonu? Jis privertė mane kankintis. Juk jeigu man su dabartiniu žmogumi gerai, kuo reikia būti, kad ilgėtis ryšio, kuriame buvo tiek „blogų“ jausmų? Ilgėtis kankynės?
Patikėkite, kad yra labai daug žmonių ir labai daug situacijų, kuomet žmonės bevelija patirti kankinančiai sunkius jausmus, nors galėtų gyventi patogiais, lengvesniais, malonesniais jausmais. Nes į sunkius jausmus mes investuojame daugiau savęs, todėl branginame juos labiau. O be to, neužbaigti ryšiai masina mus juos užbaigti.
Taigi, jūsų uždavinys - ne grąžinti, o užbaigti seną ryšį. Tikrovėje tai gali būti neįmanoma. Psichoterapijoje tai - kasdienis darbas.
Psichoterapeutai turi specialių procedūrų, technikų, skirtų praeities ryšių užbaigimui. Tai - psichodramos, šeimos konsteliacijos, geštalto psichoterapijos technikos. Jeigu jūs norite, galite rasti specialistus, dirbančius šiais metodais.
Jeigu jūs manote kitaip, ką gi - pagarba jūsų jausmams. Tiesiog gyvenkite su nostalgiškais prisiminimais - tegu tai būna jūsų būdas šildyti save ir paįvairinti savo emocinį gyvenimą, kai tikrovėje imate to stokoti.
Bet, mano nuomone, fantomai ir vaiduokliai šildo mus mažai. Tikri žmonės šalia mūsų susitvarko su tuo geriau. Juk mums reikia ne tik jaudinančio vaizdo, bet ir tų tikrų žmonių. Reiktų tik išdrįsti jiems tuo prisipažinti.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas
*******************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite gyvenimas@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai). Išgyvenate kažką panašaus? Pasidalinkite patirtimi.
