Baimė būti vienai. Baimė gali būti ypatingai aštri iš karto po išprievartavimo, tačiau gali trukti ir ilgesnį laiko tarpą.
Vyrų baimė. Kai kurios moterys gali bijoti vyrų ir ant jų pykti. Psichologinė pagalba gali būti ypatingai naudinga, nes ji jums padės, kad ši baimė netaptų ilgalaike problema. Išprievartavimo per pasimatymą aukos abejoja savo partnerio pasirinkimu ir svarsto, kaip kada nors vėl galės saugiai vaikščioti į pasimatymus ir ar sugebės pasitikėti savimi ir kitais.
Seksualinės problemos. Kai kuriems žmonėms tai gali trukti labai ilgai, nes lytinis aktas dabar asocijuojasi su gausybe neigiamų jausmų. Ir vėlgi, sprendžiant šią problemą jums gali padėti psichologas.
Depresija. Ji kai kuriais atvejais gali užeiti, praeiti ir trukti labai ilgą laiko tarpą. Iš esmės, kuo daugiau auka kalbės apie situaciją, tuo silpnesnė bus depresija.
Keršto baimė. Deja, tai gali būti pagrįsta baimė, ypač, jei pareiškiami kaltinimai. Tačiau toks kerštas pats savaime yra neteisėtas ir gali baigtis papildomais kaltinimais. Apie bet kokį grasinimo faktą turi būti tuojau pat pranešta policijai ir/ar atitinkamai institucijai. Jei to nepakanka, reikėtų susisiekti su advokatu, kuris padėtų gauti suvaržymo orderį ir apsvarstyti papildomas galimybes.
Bijojimas pasitikėti. Tai gali pasireikšti ir praėjus nemažai laiko po faktinio išprievartavimo, kai auka pradeda vėl vaikščioti į pasimatymus ir spėlioja, ar tai vėl nepasikartos.
Rūpestis dėl šeimos ir draugų reakcijos. Aukai ne visuomet būtina viską pasakoti šeimai ir visiems draugams, jei ji įsitikinusi jų neigiama reakcija ir mano, kad nesulauks paramos. Tačiau šeima ir artimi draugai gali suteikti daugiau paramos, nei pati auka tikisi.
Fizinės problemos. Joms priklauso venerinės ligos bei fiziniai streso simptomai, tokie kaip pilvo, galvos, nugaros skausmai, nemiga ar sumažėjęs apetitas.
Pykčio, bejėgiškumo, kaltės, skausmo, gėdos ar nerimo jausmai. Tai – tipinė reakcija ir dažniausiai išnyksta bėgant laikui. Bet kokiu atveju atminkite, kad, nepaisant to, kas atsitiko ir kaip tai atsitiko, išprievartavimas yra prievartautojo, o ne aukos kaltė.
Neigimas
Nenoras kalbėtis apie tai. Išprievartauta moteris nori kuo greičiau susitvarkyti savo gyvenimą ir visa tai palikti praeityje. Šis periodas gali trukti ištisus mėnesius.
Sprendimas
Susidorojimas su jausmais ir baimėmis. Pirminis būdas susidoroti su šiais jausmais yra pokalbis su kuo nors – tegul tai būna draugas, dvasininkas, konsultantas ar psichologas.
Gyvenimo kontrolės jausmo atgavimas. Tai dažniausiai atsitinka tik po to, kai auka susitvarko su savo baimėmis ir jausmais. Šiuo metu moteris jau bus pasirengusi nemalonią patirtį nukelti į praeitį ir toliau tvarkytis savo gyvenimą; ji bus vėl pasirengusi būti atsakinga.
