Tik nedaugelis iš mūsų gebame tiksliai suprasti ir identifikuoti, kokie motyvai įtakoja tai, kaip mes pasirenkame partnerius. Nepaisant visų tyrimų, kurie buvo atlikti šioje srityje, galima teigti, kad potraukis mylėtis su konkrečiu žmogumi didžiąja dalimi vis dar išlieka paslaptimi.
Nors ekspertai sugeba pateikti gausybę įvairiausių aiškinimų, jie iki šiol nesugebėjo pasiekti jokio bendro sutarimo. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad pirmiausia už tai yra atsakingi biologiniai veiksniai (tokie kaip kvapas), o kiti pirmiausia žiūri į psichologinius veiksnius, susijusius su mūsų asmenybės vystymusi vaikystėje, paauglystėje ir vėliau.

Vienas dalykas, dėl kurio daugelis ekspertai sutaria, yra tai, kad mūsų skonis seksualiniams partneriams didžiąją gyvenimo dalį neišlieka pastovus. Jį veikia konkretūs gyvenimo tėkmės fiziniai ir psichologiniai veiksniai, o mūsų suvokimas apie idealų partnerį nuolat kinta.

Psichologinė trauma, kurią sukelia tėvų ar vieno iš jų neturėjimas arba praeities patirtis seksualinių santykių srityje labai stipriai veikia tai, kaip mes ateityje rinksimės partnerius. Priklausomai nuo to, kaip mes buvome auklėjami ir nuo to, kaip su mumis buvo elgiamasi buvusiuose santykiuose, mus kas kartą prie kito žmogaus patrauks skirtingos priežastys, kurias lems visiškai skirtingi lūkesčiai.

Vietoj to, kad nauji santykiai su kitu partneriu padėtų mums palengvinti skausmą ir užbaigti kančias, jais mes dažniausiai mėginame atsigriebti už praeities nusivylimus ir praradimus. Kaip dalis nesąmoningo kelio, kuriuo mes mėginame susidoroti su savo skausmu ir netektimi, nauji santykiai suprantami kaip dalinė pergalė prieš praeitį ir į kiekvieną naują partnerį žiūrima kaip į mėginimą susitaikyti su senu skausmu.

Nors tai ir nėra labai romantiška ir neskamba padrąsinančiai, tai yra šiuolaikinių seksualinių santykių paradoksas. Taigi tai, kaip mes renkamės partnerius, yra labai mažai susiję su grynai fiziniais veiksniais. Šalia reakcijos į žmogišką poreikį švelnumui, šilumai, intymumui ir šalia malonumo paieškų veikia ir psichologinis mechanizmas, kuris skatina mus nugalėti iškentėtą skausmą.

Norint geriau suvokti, kaip kančia išauga į seksualinį malonumą, mes pirmiausia turime susipažinti su keliais mūsų neurobiologijos principais.

Smegenys – mūsų pagrindinis “lytinis organas”

Aistra

Trumpai tariant, smegenys yra padengti pėdsakais, vadinamomis engramomis, kurios yra trauminių įvykių rezultatas. Trauma yra nerimo, susijaudinimo, sumišimo suma, atsirandanti dėl emocinio šoko, kurį sukelia individo patiriamų nuoseklių šokų. Žinoma, laimingi įvykiai taip pat yra mūsų gyvenimo dalis, tai kodėl gi traumos ir frustracija yra svarbesni?

Smegenų funkcionavimo lygmenyje engrama yra išreiškiama vaizdiniu, prisiminimu ar vaizdų deriniu: tai yra galvojimo ir veikimo būdas, įsitvirtinęs atmintyje. Jautriais gyvenimo tarpsniais, ypač pirmaisiais egzistavimo metais (netgi greičiausiai gyvenant gimdoje), vaikystėje ir paauglystėje, momentu, kai milijardai neuronų ryšių yra labai lengvai formuojami, kaupiasi informacija apie tai, kas yra malonumo ar nemalonumo šaltinis. Tačiau įvykiai, sukeliantys frustraciją ir skausmą yra tie, kuriuos įsimename geriausiai, nes jie yra susiję su stipriomis emocijomis. Sapnai, tokie kaip košmarai miego metu, puikiai iliustruoja šį faktą.

Tačiau didžiąją dalį nervinės sistemos galima modifikuoti vėlesne patirtimi ir mokymusi. Kuo daugiau yra prisiminimų apie panašius trauminius įvykius ir kuo dažniau jie kartojasi, tuo labiau sustiprėja grandinė tarp engramų, saugančių šią informaciją. Tokiu būdu mes susikuriame eilę tarpasmeninių schemų, kurias naudosime mėgindami suprasti, įrėminti ir numatyti savo santykius su kitais žmonėmis. Taip pat vystosi ir seksualinė kognityvinė sistema, kuri tampa būdu, kuriuo mes suvokiame ir interpretuojame savo seksualinio gyvenimo reikšmę, ypač per fantazijas. Iš čia kyla seksualiniai scenarijai, kurie nukreipia mūsų troškimus ir mūsų mylėjimosi būdą.

Nuo skausmo link malonumo

Aistra

Tačiau kaip atsiranda perėjimas nuo praeities skausmo išgyvenimo link rytojaus malonumo? Ir kaip ši kančia tampa seksualinio geismo šaltiniu arba sukelia abejingumą ar pasibjaurėjimą? Taip yra todėl, kad mūsų smegenys turi gebėjimą numatyti ateitį, paremtą praeitimi. Perėjimas iš buvusio kentėjimo į rytojaus malonumą tampa realybe per šį perėjimą iš praeities į ateitį ir taip atveria būdą per vaizduotę numatyti rytojų. Pavyzdžiui, mūsų fantazija padaro taip, kad mūsų vakarykštis kankintojas tampa šiandienos mylima būtybe, tas, kas mus žemino, tampa atidžiu, dėmesingu ir t.t. Nelaimingumas tampa laime vaizduotės dėka!

Žinoma, ne visi mes esame pažemintos aukos. Vis tik faktu išlieka tai, kad mūsų fantazijų charakteriai ir seksualiniai bei romantiški scenarijai gali būti labai sadistiški, nors žmogus gali būti ir labai švelnus! Kai kalbame apie meilės scenarijus, kurie didžiąja dalimi priklauso nuo engramų, palaidotų mūsų atmintyje, kurioje kaupiasi trauminiai įvykiai, kuriuos išgyvenome anksčiau ir kuriuos mes norime dar kartą pergyventi, išgyventi ir nugalėti, mes esame savo pačių istorija.

Mes nesame savo proto aukos

Nors gali atrodyti, kad mes menkai galime kontroliuoti stimulus, į kuriuos reaguoja mūsų smegenys ir mūsų gebėjimas nustatyti savo veiksmų kryptį atrodo dar menkesnis, mes turime gebėjimą įtakoti savo seksualinį geismą. Yra įmanoma transformuoti seksualinių ir romantiškų santykių išraišką. Kadangi geismas tuo pat metu yra skausmingas ir išlaisvinantis, transformuotis jis gali tik per savimonės atvėrimą.

Tai panašu į savo “juodosios dėžės” paieškas siekiant atsigauti, pasveikti nuo to, ką mūsų sąmonė buvo užblokavusi. Mes turime ištirti savo silpnąsias vietas, trūkumus ir traumas, remiantis kuriais mes dažniausiai kuriame savo meilės, ir romantikos modelius. Šiuose modeliuose susikaupia mūsų tėvų, protėvių ir visos žmonijos istorija.

Tokiu būdu vystosi mūsų potraukis, susižavėjimas, mūsų seksualiniai scenarijai ir partnerių pasirinkimas – kartais nežymiai, kartais nesivysto visiškai, o kartais pasikeičia kardinaliai. Mūsų smegenys turi gebėjimą pridurti naujus duomenis ir naują patirtį prie ankstesnių taip padėdami mums įgalinti naują neuronų modeliavimą. Ir būtent tokiu būdu vystosi ir mūsų “erotiniai žemėlapiai”. Tačiau savo seksualinio geismo negalime pakeisti taip paprastai, kaip keičiame drabužius. Mūsų seksualinis skonis yra susijęs su mūsų pačia intymiausia patirtimi, o iš tikrųjų – su viso mūsų gyvenimo istorija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (25)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Vilniaus oro uosto atidarymo laukė dėl įdomios priežasties – pomėgiu užkrėtė ir žmoną (8)

Petras Kaukėnas yra avionikos specialistas . 26 metų vaikinui tenka dažnai atsakinėti į...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (19)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (70)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

Elitinėje vietoje – gėdingas vaizdas (118)

Išklypusios plytelės ir išlūžę latakai, daug metų neveikiantis apgriuvę fontanas. Taip jau ne...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (235)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Karščiausioje Žemės vietoje gyvybė rasta rūgštyje (3)

Siurrealistinių spalvų peizaže dominuoja ryškiai žalia ir geltona, burbuliuoja karštas vanduo,...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (88)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Pirmą „Lietuvos ryto“ treniruotę surengęs R. Kurtinaitis palinkėjo A. Gudaičiui parvežti medalį susipažino su asistentu (20)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda šeštadienio rytą surengė pirmą treniruotę, kurią,...