D. Trockis: jei vyras myli ir žiūri tik į moterį, tai – aklavietė

 (60)
Vyro ir moters santykių tema – šiuo metu viena iš populiariausių, šiai temai skiriama tūkstančiai paskaitų, mokymų, knygų.
© Shutterstock

Apie tai, kaip sukurti harmoningus santykius vegjournal.ru žurnalistė Anna Kuznecova nusprendė pakalbėti su Dmitrijumi Trockiu, psichologu, chiromantu, kuris nebepranašauja likimo, nes yra įsitikinęs – kiekvienas pajėgus pats rašyti savo gyvenimo scenarijų.

Dmitrijus save vadina tingiausiu lektoriumi iš visų ir mano, kad laimės paslaptis slypi paprastume.

Dima, kaip manai, kodėl vyro ir moters santykiai virto problema, kurią dabar mėgina spręsti įvairiausiais būdais? Ką daryti?

– Jei atvirai – nežinau, kodėl taip vyksta. Na bet akivaizdu, kad gyvename epochoje, kai tarsi pasikeitė bendražmogiški tikslai, pasikeitė vertybės. Man įdomesnis klausimas – ką esant tokiai situacijai daryti? Mano požiūriu, reikia atsisukti į laiko patikrintą šaltinį.

Visų religijų ir dvasinių tradicijų šventuose raštuose yra bendras branduolys. Nesvarbu, ar tai Vedos, ar kinų filosofija, ar Biblija. Yra įstatymų rinkinys, kuris buvo, yra ir bus. Ir kad kaip stipriai žmogus susipainiotų, bet kada gali sutikrinti savo gyvenimo orientyrus, prioritetus su šiuo įsakymų rinkiniu, patikrinti – ar ten eina.

Kitaip tariant, reikia sutikrinti savo laikrodį su Amžinybe. Kuo artimesnis žmogaus asmeninis egoistinis laikas bus su pasauliniu, visatos (laiku), tuo daugiau jis gaus malonių priedų – elementarios žmogiškos laimės, vidinės tylos, ramybės, aiškaus suvokimo, kad eina teisinga kryptimi.

Toks būtų filosofinis atsakymas į klausimą. O kaip praktikoje atrodo laimingų tarpusavio santykių paslaptis? Ar yra kažkoks vaidmenų pasidalinimas tarp vyro ir moters?

– Vyro protas šiek tiek skiriasi nuo moters proto. Ne intelektualiniu išsivystymu, o gebėjimu išlaikyti minties koncentraciją ties vienu dalyku kur kas ilgiau. Tuo remdamiesi senovėje padarė išvadą, kad vyras gimsta siekti tikslo. Jis geba ir privalo matyti tam tikrą perspektyvą, ilgalaikį tikslą, kuris teiks jam gyvenimo prasmę. Kad pasiektų šį tikslą, jam reikia paisyti vieno paprasto principo – prisiimti absoliučią atsakomybę už savo mintis, žodžius ir poelgius. Kitaip tariant, mintys, žodžiai ir poelgiai absoliučiai neturi skirtis.

Moterų mąstymas, kaip irgi pastebėta senovėje, skiriasi tuo, kad moterys negali ilgai išlaikyti dėmesio, koncentracijos ties kažkuo vienu. Išfokusuotas dėmesys. Moteris – veikiau ne galvojanti, o jaučianti būtybė. Dabar pateikiama įvairių duomenų – kad moters jausminio suvokimo laidumas nuo 4 iki 12 kartų didesnis nei vyro. Bet svarbiausia, kad moteris – kaip atviras nervas, kuris, galima sakyti, sugeria į save aplinką, sintezuoja, diferencijuoja ir gimdo naują būseną. Ši būsena, šis jausmas gali pripildyti arba naikinti. Tad atitinkamai moters pareiga – išmokti valdyti šias būsenas, prisiimti atsakomybę už šiuos jausmus, perleisti juos per save ir atiduoti artimiesiems.

Trumpai tariant, vyras turi prisiimti atsakomybę už mintis, žodžius ir poelgius, o moteris – už jausmus.

Paskaitose, mokymuose moterys nuolat užduoda tau klausimą – ką tai reiškia prisiimti atsakomybę už jausmus ir juos atiduoti?

– Jei moteris poroje, ji turi aiškiai suprasti, ko dabar reikia tam žmogui, kuris su ja, kad jis pasiektų savo tikslą. Jei moteris ne poroje, ji turi čia ir dabar investuoti savo jausmus į kasdienybę. Ne itin aiškiai pasakiau, paaiškinsiu: jei moteris kol kas viena, ji gali reikšti savo jausmus per meninę veiklą – piešimą, siuvinėjimą, šokius, net per gėlių laistymą ar grindų plovimą. Ji tarsi gražina aplinką kažkam potencialiam iš rytdienos. Investuoja šiandien, kad rytoj subręstų vaisiai.

Ar moteriai trukdo tai, kad ji eina į darbą? Ar tai gali kaip nors negatyviai paveikti jos asmeninį gyvenimą?

– Moteris gali veikti ką nori, su kuo nori, tai niekaip nemažina jos moteriškumo. Svarbiausia, kad investuotų savo jausmus, savo kūrybą į aplinką, taip pat ir darbe.

Mokymuose netgi sakei, kad viena iš moters užduočių – struktūruoti aplinką.

– Būtent – struktūruoti. Kiekviena moteris – visų pirma, organizatorė. Ji turi iš nieko nulipdyti saldainį, iš vargšo padaryti karalių. Galima sakyti, kad tai dar viena žodžio „moteriškumas“ reikšmė. Tačiau moteris turi aiškiai suvokti, kaip tai daroma – tik jaučiant čia ir dabar.

Darbas su aplinka – dar vienas būdas moteriai išreikšti savo jausmus, savo būseną. Pateiksiu tokį pavyzdį – nelabai etiškas, užtai ryškus. Eina vyras ir mato lengvai prieinamą moterį. Kaip manai, ji paruošė aplinką? Taip. Užsisegė trumpą sijoną, ryškiai pasidažė. Ar jai reikia kažką sakyti, kad išreikštų savo jausmus? Ne. Ji savo išvaizda manifestuoja pasirengimą tam tikriems santykiams.
Na o kalbant apie jausmų reiškimą vien žodžiais... Vyro požiūriu, didžioji dalis to, ką kaba moteris, yra beprasmis frazių rinkinys. Bet tonas, intonacijos, emociniai atspalviai perteikia daugiau, nei pasakyta. Todėl Elą Liudojiedočką (iš filmo „12 kėdžių“) su jos „cho cho!“ mylėjo diplomuotas inžinierius. Moterį myli ne už protą, o už jos gebėjimą jausti.

Dima, o ką daryti, jei aš – suaugusi moteris, sutinku su tavo požiūriu, tačiau suprantu, kad nemoku jausti ir reikšti jausmų? Kaip išvystyti šį gebėjimą?

– Tėra vienas būdas – daryti. Galimi sąmoningi veiksmai – kai moteris ima bandyti įvairius mokymus, technikas, praktikas, kad vieną kartą visu šituo nusiviltų. Tačiau būtent per nusivylimą ji pradeda jausti ir supranta – norint būti moterimi nereikia nieko daryti SPECIALIAI. Tačiau iki to dažnai reikia sudalyvauti šimte mokymų ir šimtą kartų sudažyti širdį, kad vieną kartą pajaustum. Nesąmoningas veikimas – kai Visata pastūmėja moterį į situaciją, kurioje ji patiria skausmą, nusivylimą arba kitus stiprius jausmus. Tai gali būti mylimojo išdavystė, vaiko gimimas – bet kas. Bet kokia negatyvi ar pozityvi situacija, nėra skirtumo (kokia). Tik tas, kas moka nekęsti, sugeba mylėti. Ir atvirkščiai.

Bet jei būtent dabar nežinai, ką daryti, paprasta rekomendacija – piešk, dainuok, šok, megzk, augink gėles – investuok savo kūrybinę energiją į aplinką. Net kai šį mūsų pokalbį redaguosi interviu publikacijai žurnale, struktūruosi ir gražinsi erdvę. Tinka bet kokie aktyvūs veiksmai – galiausiai jie išmokys jausti.

Moteris – kaip gėlė. O gėlei nereikia nieko daryti, ji tiesiog gražiai žydi ir viskas. Ir savo išvaizda, buvimu ji skatina judėjimą aplink save – ir sodininko, kuris ją prižiūri, ir bičių, kurios neša žiedadulkes nuo gėlės ant gėlės. Moteriai, kuri šito nesupranta, reikia nudirbti 1 000 tonų purvino darbo, absoliučiai beprasmiško, jausminio suvokimo požiūriu. Jau pats žodžių derinys „moteriškos praktikos“ – lyg koks keiksmažodis. Viskas, kas susiję su žodžiu „praktika“, iš karto asocijuojasi su vyru. Taigi dažnai moteriai reikia pasiekti tūkstančio pseudotikslų, kad suprastų – tai, ko ieškojo, buvau arčiau nei sava oda.

Dmitrijus Trockis
Dmitrijus Trockis
© DELFI / Tomas Vinickas

Moteris daugiau mažiau aptarėme. Ką daryti vyrams, kad išmoktų atsakyti už savo mintis, žodžius ir poelgius? Kad išmoktų kelti tikslus?

– Vyrui reikia daryti tai, ką įprastai daro mūsų moterys, kai ieško savo moteriškumo, – jam reikia daryti viską, kad atsirinkdamas, baksnodamas atrastų savo galutinį tikslą. Vyrui reikia pasiekti labai daug tikslų, kad eksperimentuodamas atskirtų melagingus tikslus nuo tikrų, laikinus nuo amžinų.

Tiesa, yra ir antras kelias – galima prisišlieti prie autoritetingo šaltinio – guru, vadovo, mokytojo, dvasininko, kuris jam viską paaiškins neskausmingai. Vyrui reikia žmogaus, kuris jį vestų. Bendraudamas su šiuo autoritetu vyras turi atskleisti savo moterišką prigimtį – išmokti absoliučiai juo pasitikėti, o už pasitikėjimą jis bus apdovanotas žiniomis, matymu, tikslu. Tada jis supranta, kur jam eiti.

Bet vyrai turi mažai pasitikėjimo, o moterys – daug. Todėl dabar įvairiuose mokymuose, paskaitose, šventyklose pagrindinė auditorija – moterys, o vyrai neina, jiems sunkiau pasitikėti. Iš esmės turėtų būti atvirkščiai. Užtai vyrai moka tuo, kad nepasiekia finalinio tikslo.

Vadinasi, harmoningų santykių paslaptis tokia: vyras aiškiai eina į savo tikslą, prisiima atsakomybę už mintis, žodžius ir poelgius, o moteris atsako už jausmus?

– Netgi sakyčiau, kad paslaptis – pasitikėjimas. Abu pasitiki. Tik vyras pasitiki Dievo tarpininku savo gyvenime, kažkokiu autoritetu, o moteris mokosi pasitikėti tuo, kas ją veda pas Dievą, savo vyru. Jei vyras myli ir žiūri tik į moterį, tai – aklavietė. Anksčiau ar vėliau šie santykiai pereina keturias jausmų vystymosi fazes, apie kurias kalba vedų lektoriai – alkis, pasisotinimas, persisotinimas, pasibjaurėjimas. Tokiuose santykiuose vyras ir moteris vienas kito nepripildo. Santykiai, kurie nukreipti tik vienas į kitą, yra uždaras tikslas, jis neturi sąsajos su išoriniu šaltiniu. Tai lyg graži lempa, neįjungta į kištukinį lizdą.

Pasitikėjimas santykiuose – svarbiausia. Kiek vyras pasitiki Dievu, mokytoju, tiek juo pasitikės moteris, kurią jis sutiks. Jei vyras neturi autoriteto, po savaitės ar kiek ilgesnio laikotarpio tikėjimas išseks. O vyrui nėra nieko stipriau už moters tikėjimą juo. Tai pati didžiausia jėga. Bet jei moteris padėjo ant tavęs kryžiuką, kad ir kaip šokinėtum, kad ir kokia dvasine pakraipa vystytumeisi – tai vadinama prakeikimu. Yra laiminanti moteris, yra prakeikianti. Pats Dievas per ją duoda vyrui šansą ir gali atimti šį šansą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Myli nemyli

Kas trečias pasimatymas Lietuvoje baigiasi girtu seksu (28)

Vienas iš trijų lietuvių prisipažino, kad į lovą po pasimatymo juos palydi alkoholiniai gėrimai. Tačiau naujausias tyrimas atskleidė, kad dauguma su savo poromis permiega dėl abipusės simpatijos, o ne alkoholio kvaitulio.

Ženklai, kurių nepastebėjau, kai mano vyras mane apgaudinėjo (152)

„Jis darė viską, kad jausčiausi paranojiška.“ Patty Blue Hayes pasidalijo savo istorija, kurią paskelbė womenshealthmag.com.

Ar abu meilę ir dėmesį suprantate vienodai? (7)

Ar tikra meilė visada išreiškiama švelnumu ir dėmesiu? Psichologai ragina viską vertinti ne tik per savo norų ir emocijų prizmę, bet pasistengti suprasti ir partnerį.

Kas nutinka, kai gyvenime nelieka sekso? (176)

Retkarčiais visiems tenka pagyventi skaisčiai – juk mūsų ir partnerio darbo ir kelionių planai ne visada sutampa. Pauzės netgi leidžia labiau įvertinti seksualinį gyvenimą, pailsėję nuo sekso mes grįžtame į mylimojo (-osios) glėbį su didesniu entuziazmu ir užsidegimu.

Meilė – dovana, o ne amžino įsimylėjimo medžioklė (5)

Regisi, nerimas yra tapęs pamatine daugelio iš mūsų sielos būsena: nerimaujame dėl ateities, dėl vaikų ir artimųjų, dėl savęs – kad esame ne tokie, kokius mus nori matyti, kad kažko nesugebame ar nepateisiname kieno nors vilčių.