Ar paprasta būti ginekologo žmona?

 (20)
Ar jaučiasi ginekologo žmona? Ar ji galvoja apie tai, ką jos vyras veikia darbe? Kaip paaiškinti vaikams, kuo užsiima jų tėtis? Ar vyro profesija atsiliepia intymiam poros gyvenimui? Skelbiame psichologų atliktų tyrimų rezultatus.
Ginekologas
Zita D., 38 m., vienos firmos buhalterė, jau penkiolika metų ištekėjusi už ginekologo. “Per šiuos penkiolika metų atisitiko daugybė pikantiškų įvykių, kurie iš pradžių mane šokiruodavo, - pasakoja Zita. – Tačiau su metais prie visko pripranti… Vieną kartą, tik susituokę, mes nuėjome į svečius pas mano mokyklos laikų draugę. Mums atėjus, aš juos pristačiau vienas kitam. Draugė paraudonavo iki ausų – paaiškėjo, kad mano draugė keletą kartų buvo pas mano vyrą priėmime. Visą vakarą ji buvo labai susivaržiusi, tylėjo – aš negalėjau jos atpažinti.”

Bėgant metams Zita atrado filosofinį požiūrį į savo ir savo vyro padėtį. “O ką kalbėti patologo-anatomų žmonoms, kurių vyrai dirba lavoninėse? O kariškių, išminuojančių sprogmenis ir bombas, žmonoms? Aš paprasčiausiai stengiuosi mažiau galvoti apie tai, ką veikia mano vyras. Tai yra jo darbas, jo pragyvenimo šaltinis.”

Pavydą reikia slopinti

Ginekologų žmonos priverstos slopinti natūraliai kylantį pavydą, kuris instinktyviai kyla vyro pacientėms. Retai galima sutikti neprotingą ginekologo žmoną, kuri vadovautųsi tik emocijomis. Kaip taisyklė, emocionalios moterys ilgai neišlaiko savo dviprasmiškos padėties. Taip atsitiko Larisai T., 28 m., vaikų darželio auklėtojai. “Aš supratau, kad elgiuosi kvailai, - pasakoja ji. – Tačiau mane pylė prakaitas vien nuo minties, kad jis liečiasi prie kitų moterų lytinių organų. Aš nieko negalėjau padaryti su savo jausmais. Kai jis prie manęs prisiliesdavo vakare, aš visa įsitempdavau – negalėjau nustoti galvoti apie tai, kad jo pirštai šiandien jau pabuvojo kitose moteryse. Vaikščiojau pas psichiatrą. Niekas nepadėjo. Po metų mes išsiskyrėme.”

Panaši istorija atsitiko ir Margaritai Z., 31 m., dailininkei apipavidalintojai. Štai jos išpažintis: “Mūsų miestelis labai nedidelis, todėl visos mano draugės ir pažįstamos vienu ar kitu būdu buvo mano vyro pacientėmis. Kai aš ištekėjau už Andrejaus, jos pradėjo kažkaip keistai į mane žiūrėti. Susitikusios mane jos pradėdavo kažkaip keistai šypsotis, o tai mane labai trikdė. Keletą kartų už savo nugaros girdėjau šnibždesius.

Man susidarė toks įspūdis, kad, bendraudamos su manimi, jos visą laiką prisimena minutes, kai mano vyras turėjo reikalų su intymiomis jų kūno vietomis. Jos niekada apie tai nekalbėjo, tačiau aš atspėdavau iš jų žvilgsnių, šypsenų, jų susijaudinimo, kurio anksčiau, iki mano vedybų su Andrejumi, nebuvo. Viena mano pažįstama (kurios aš nemėgau) man netgi pradėjo pasakoti, kaip “švelniai” ir “delikačiai” ją apžiūrinėja mano vyras, kokie “jausmingi” jo pirštai. Viskas buvo sakoma taip, lyg ji būtų norėjusi pagirti mano vyro profesionalumą… Tačiau aš pajutau, kad iš manęs paprasčiausiai tyčiojamasi. Man užvirė kraujas ir aš vos neįsikibau jai į plaukus…”

Margarita ir šiandien sudaro nervingo žmogaus įspūdį. Su savo vyru ji išgyveno tris metus, o štai dabar jau šešerius gyvena viena. Jos vyras netrukus vedė vieną iš savo pacienčių.

Ginekologai veda savo pacientes

Pagal statistiką, ginekologų, vedusių savo pacientes, skaičius pakankamai didelis. Todėl galima suprasti ir jų žmonų pavydą. Ne paslaptis, kad moterys dažnai įsimyli savo gydytojus. Netgi terapeutus. O ką jau kalbėti apie ginekologus! Psichologiškai tai paaiškinama labai paprastai. Apsilankymas gydymo įstaigoje moterį išmuša iš pusiausvyros ir atveria kelią jos emocijoms. Poliklinika, ligoninė pirmiausia iššaukia nesuprantamą baimę ir, reiškia, poreikį išsilaisvinti nuo nemalonios įtampos.

Išsilaisvinimas galimas tik perjungus jausmus. Šis persijungimas įvyksta moteriai pačiai to nepastebint – ji pajunta spontaniškus ir nesąmoningus jausmus savo daktarui. Didelį vaidmenį čia atlieka ir priklausomybė (dažnai – netgi paties gyvenimo) nuo daktaro. Kaip žinoma, autoritetas susilaukia dėmesio ir jausmų daug greičiau nei paprastas nepastebimas žmogus.

Pagaliau - svarbiausia. Moteris, apsilankiusi pas gydytoją, jam yra ne asmenybė, o kūnas. Ignoruojamos visos jos socialinės funkcijos (socialinis ir šeimyninis statusas). Gydytojui yra tas pats – ar tu direktorė, ar eilinė tarnautoja, ištekėjusi ar vieniša, trejų vaikų motina, ar neturinti nei vieno vaiko. Jam tu esi paprasčiausias kūnas. Kūnas, kurį jis liečia, į kurį dažnai įsiskverbia.

Moteris daktarui leidžia tai, ką leidžia tik vieninteliam savo vyrui. Visa tai jos pasąmonėje nepraeina be pėdsakų. Kai kurias moteris vyriškos lyties gydytojo prisilietimas jaudina nepriklausomai nuo jos valios – suveikia instinktai. Žinoma, daugeliu atvejų tai nesukelia jokių pasekmių. Tačiau kartais jausmai užvaldo valią ir tuomet viskas priklauso tik nuo profesionalumo ir tiesiog žmogiško daktaro padorumo. Deja, tokiu “padorumu” gali pasigirti toli gražu ne visi…

Štai viena neišgalvota istorija. “Aš sirgau rimta moteriška liga, kurią reikėjo ilgai gydyti, - pasakoja Veronika R., 35 m. – Pas ginekologą turėjau lankytis kas dvi savaites. Man jau buvo 29 m., o vis dar gyvenau viena privatizuotame bendrabučio kambaryje. Vyrų dar nepažinojau. Nei vienas dar nebuvo prisilietęs prie mano intymumo. Išskyrus mano keturiasdešimtmetį gydytoją.

Aš ir anksčiau, kai vietoj jo dirbo moteris, nusirengdama ir lipdama ant apžiūros kėdės visuomet raudonuodavau. O ypač dabar, kai įėjusi į kabinetą atsidurdavau akis į akį su dar jaunu vyru… Iš pradžių aš labai bijojau, turėjau kovoti pati su savimi. Tačiau vieną naktį kažkaip susapnavau, kad aš su juo myliuosi. Prabudau visa šlapia nuo prakaito, su neapsakomo saldumo jausmu visame kūne. Nuo tada vis dažniau pagaudavau save laukiančią to, ko anksčiau taip bijojau. Iš anksto įsivaizduoju, kaip viskas bus. Kaip jis prie manęs prisilies…”

Veronika ilgai nesuprato, kas su ja darosi. Žinodama, kad jos gydytojas vedęs ir turi vaikų, rimtai apie jį galvoti Veronika sau neleido. “Aš taip laukiau to momento, kad nieko negalėjau padaryti su savo kūnu. Man buvo labai gėda, nes jis - daktaras ir galėjo nustatyti mano būseną. Aš prieš jį buvau kaip ant delno! Baisiausia, kad būtent tai mane jaudino dar labiau.

Tai truko keletą mėnesių. Jis neišsiduodavo. Mano elgesys labai pasikeitė, aš beveik nustojau su juo kalbėtis, visą laiką žiūrėdavau į grindis. Ir man, ir jam viskas buvo aišku. Mes tik nežinojome, ką daryti. Vieno vizito metu, kai jis mane apžiūrinėjo, mane užliejo malonumo banga ir aš negalėjau nieko padaryti. Jis taip pat buvo nustebęs ir viską suprato. Mes kabinete buvome dviese. Po to aš nulipau nuo ginekologinės kėdės ir atsisėdau prieš jį nuleidusi galvą, kaip prasikaltęs šuo. Jis taip pat tylėjo ir žiūrėjo į mane. Po mėnesio mes susituokėme. Jis paliko savo šeimą, du vaikus ir žmoną, kuri, pasirodo, buvo jam neištikima.”

Jei mano vyras būtų ginekologas…

Apklausos gatvėje rezultatai:

"Net neįsivaizduoju. Aš, tikriausiai, jį gerbčiau. Visus ginekologus, pas kuriuos kada nors buvau, aš kažkodėl gerbiu. Labiau, nei dantistus ar terapeutus." Neringa, 32 m., pardavėja.

"Nei už ką nenorėčiau turėti tokio vyro. Mano nuomone, visi ginekologai vyrai šiek tiek iškrypę. Niekas nežino, kas darosi jų viduje, apie ką jie galvoja ir ką jaučia. Aš iš viso uždrausčiau vyrams rinktis tokią profesiją. Jiems ką, neužtenka profesijų? Galų gale, juk yra grynai moteriškų profesijų." Kristina 39 m., menotyrininkė.

"Mano sesers vyras – ginekologas. Nematau jokios problemos. Nesuprantu, apie ką čia galima kalbėti. Labai malonus ir geras žmogus. Padeda moterims. Tačiau jo duktė vaikšto pas kitą ginekologą, patys suprantate." Alina, 36 m., vadybininkė.

"Nemanau, kad mano žmona apsidžiaugtų, jei jai praneščiau, kad ketinu tapti ginekologu. Vis tik moteris – pavydus sutvėrimas. Sakykite ką norite, bet jei kas dieną matai ir lieti nuogas moteris, tai negali neatsiliepti. Sutinku, kad vyrų – ginekologų psichika turi būti ypatinga. Netgi kasdieniniai kontaktai su mašinomis keičia žmones, o čia – gyvi kitos lyties padarai…" Anatolijus, 27 m., ekonomistas.

"Prie ko čia profesija? Viskas priklauso nuo žmogaus. Juk moterys gyvena su įvairių profesijų vyrais – krematoriumų darbuotojais, dirbtinio apvaisinimo specialistais ir t.t. Juk kažkas visa tai turi daryti. Mano pažįstamos vyras dirba mėsos kombinate – ten, kur gyvulius žudo elektros srove. Nuostabus žmogus. O kitos mano pažįstamos vyras – poetas, sukūręs jau trečią šeimą, išmėtęs savo vaikus, kuriems nė nenori mokėti alimentų. Ir kas iš to, kad jis rašo eiles?" Larisa, 30 m., žurnalistė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Myli nemyli

Man meilės yra per daug, bet jaučiuosi blogai, atstumdama jo švelnumą (3)

Neseniai buvau supažindinta su geru šeimos draugu. Mes kalbėjome telefonu apie mėnesį ir praeitą savaitę jis atvažiavo susitikti pirmam kartui. Kadangi gyvena pakankamai toli, dėl finansinių priežasčių nusprendė pasilikti savaitę laiko.

Moterys norėtų, kad vyrai žinotų šias 14 tiesų (52)

Vyrai dažnai nesupranta moterų ir jas suvokia kaip mitines būtybes, kurių elgesys yra nenuspėjamas.

Vyrų klimaksas: kas tai ir kokios pasekmės? (102)

Jei moterys ramiai susitaiko su neišvengiamu savo gyvenimo rudeniu, tai vyrai aršiai prieštarauja senėjimo faktui. Teisinasi: „negali būti“, „man tik penkiasdešimt“, „aš dar o-ho-ho“.

Apie savo neįprastą seksualinį gyvenimą papasakojusi moteris sulaukė pasipiktinimo (4)

Šiais laikais internete naršančius žmones kuo nors nustebinti ne taip jau paprasta. Gyvename internetinio dalijimosi amžiuje, todėl dauguma žmonių jaučiasi viską girdėję ir matę, pasakojimą pradeda independent.co.uk.

Kodėl vyrai būna neištikimi: anonimo išpažintis (372)

Priimta manyti, kad vyrai iš esmės yra poligamiški. Kodėl jiems taip sunku likti ištikimais? Anonimiškumą išsaugoti norėjusio autoriaus atvirumas gali šokiruoti, rašo psychologies.ru.