Knarkimas - rimta bėda, kuri gali sukelti sveikatos problemų ir pakenkti poros santykiams. Miegas būtinas, kad normaliai funkcionuotume; nuo jo priklauso mūsų fizinė ir psichinė sveikata. Neišsimiegojimas gali iškreipti mūsų suvokimą, trukdyti priimti teisingus sprendimus, pabloginti kognityvinį funkcionavimą. Jis gali sukelti nuotaikos svyravimus, irzlumą, nerimą ir netgi depresiją. Knarkimas dažnai sukelia į partnerį nukreiptą pyktį, o tai gali pakenkti poros draugystei bei seksualiniam gyvenimui.
Knarkimas ir psichologija
Nepaisant daugybės neigiamų knarkimo padarinių, daugelis porų jaučiasi bejėgiai ką nors pakeisti. Vietoj to, kad kartą ir visiems laikams išspręstų šia problemą, jie ieško būdų, kaip ją “apeiti”. Toks mąstymas tik apsunkina gyvenimą ir pablogina santykius su mylimuoju. Partneriai jaučiasi pikti ir pralaimėję.
Knarkimas - tai problema, kuri sukelia bejėgiškumo jausmą, nes knarkiantis partneris yra įsitikinęs, kad jam niekas nepadės. Norėdamas sumažinti neigiamą poveikį, jis sako: “Kumštelk man, ir aš apsiversiu ant šono.” Deja, po kelių minučių jis vėl ima knarkti, o šalia gulintis partneris negali miegoti ir niršta.
Persikėlimas į kitą kambarį
Žmonės dažnai jaučiasi tokie bejėgiai pakeisti situaciją, kad atėję pas psichologą taisyti savo santykių dažnai net pamiršta paminėti knarkimo problemą. Pavyzdžiui, kai kurios poros skundžiasi pašlijusiu seksualiniu gyvenimu, bet net neužsimena, kad miega skirtinguose kambariuose, kol psichologas jų nepaklausia.
Retai kada poros susėda ir sutaria miegoti skirtinguose kambariuose. Dažniausiai būna kitaip: neknarkiantį partnerį pažadina knarkimas, ir jis, norėdamas išsimiegoti, pasiima pagalvę ir persikelia į svetainę ar net vaiko kambarį. Ryte jis nuneša pagalvę ir antklodę atgal į miegamąjį ir džiaugiasi, kad pagaliau normaliai pailsėjo. Deja, laikui bėgant jis vis dažniau migruoja į kitą kambarį, ir ši “naktinė migracija” virsta taisykle, o ne išimtimi. Tai tampa “ilgalaikiu laikinu sprendimu”, nors apie tai ir nebuvo kalbėta.
Sprendimai
Tad ką daryti poroms, kurios nenori, kad knarkimas pakenktų jų santuokai, jausmams ir seksualiniam gyvenimui? Štai keli patarimai.
1. Neknarkiantis partneris (žmogus, kuris labiau kenčia nuo neigiamų knarkimo padarinių) turėtų įvardinti, kad knarkimas yra problema, kurią būtina išspręsti.
2. Knarkiantis partneris turėtų sutikti ieškoti specialisto pagalbos, nors tai kainuos ir laiko, ir pinigų.
3. Neknarkiantis partneris, pamatęs, kad antroji pusė stengiasi (net jei reikėjo ilgai įkalbinėti), turėtų išreikšti savo dėkingumą.
4. Poros, kurios neturi mažu vaikų, gali išbandyti ausų kištukus iš bičių vaško. Juos įsikišę negirdėsite knarkimo, bet - kita bėda - galite neišgirsti ir žadintuvo skambučio ar dūmų detektoriaus signalo.
