Moralės normos. Ar jos egzistuoja? O gal yra moralės matuoklis? Juk kiekvienam iš mūsų ta moralė vis kita... Kas atsitinka, kai susiduria skirtingas moralės supratimas? Moralė tradiciškai yra labai nuobodus dalykas. Ji mums siejasi su posakiu „skaityti moralus“. Jeigu ši procedūra nesukelia jums kaltės jausmo ir gėdos, tai nuobodulį - būtinai.
Moralė
Taip yra todėl, kad moralė nuo seno atima iš mūsų beribį malonumą ir verčia galvoti apie artimą. Kuris irgi nori turėti savo malonumų. Mainais už malonumų atsisakymą arba ribojimą ateina garantija arba bent pažadas, kad ir kitas padarys tą patį. Ir visi gyvens taikiai bei saikingai patenkinti.

Žinoma, filosofai mėgo pabrėžti, kad laikydamiesi moralės normų mes savaime jaučiame malonumą. Tarkime, padalinę ką nors teisingai (po lygiai). Arba išgelbėję artimą nelaimėje. Tai tiesa. Kam teko ką nors gelbėti iš upės ar gaisro, žino, kad tai malonu. Panašų malonumą aš esu patyręs, kai per studentišką chirurginę praktiką išėjau iš keturias valandas trukusios operacijos. Moteriai sugedusias venas iš kojų traukėme. Pojūtis buvo – su alkoholiu nepalyginsi. Medikai mane supras.

Pirmiausiai susiduriame su morale, kai kalba užeina, kas teisinga, o kas - ne. Tarkime, nemaža dalis žmonių galvoja, kad mūsų Prezidentas elgėsi neteisingai, kai ėmė iš įtartino asmens pinigus rinkiminei kompanijai. Atseit, turėjo imti iš neįtartino. Tarkime, iš Popiežiaus ar Dalai Lamos. Su tuo visiškai galima sutikti. Klausimas, ar jie duotų.

Moralė

Tačiau šioje vietoje jau kyla juodi įtarimai, kad moralnis teisingumas yra subjektyvus dalykas. Nuo politikos pereikime prie buitinio klausimo. Sakykime, mirė tėvai, o vaikai dalinasi nuosavybę. Testamento nėra. Kas nusipelnė daugiau? Tarkime, jei jūs su broliu ar seserimi karšinote tėvus, tai paskui atrodo, kad jūsų indėlis buvo didesnis. O kitam broliui atrodys, kad jo – didesnis, nes jis davė tėveliui investicinius čekius. Ir kažkada buvo tėvams vaistus pirkęs. Teisingumo supratimas čia bus „savo naudai“.

Ką gi daryti? Kaip pamatuoti tokią sąvoką, kaip „gėris“? Kuris geresnis - tas brolis, kuris už savo pinigus suremontavo tėvų namą, ar kuris nemokamai tuos sergančius tėvus prižiūrėdavo? Klausimas rimtas, nes nuo atsakymo į jį priklausys, kuris jaus moralinį pranašumą. Kartais - kuriam kokia palikimo dalis atiteks. Ir netgi ne piniguose esmė. Prisiminkime: kiekvienas žmogus jaučia poreikį jaustis geru.

Dabar su moraliniais draudimais. Tarkime, yra dešimt Dievo įsakymų - puikus moralinis kodeksas. Ir budistų jis panašus, ir musulmonų. Tik štai koks reikalas. Beveik visada tuos įsakymus tenka apeiti, pervadinti ar papildyti. Čia kaip su teisės aktais - gudrus teisininkas visuomet ras, kaip kitaip suprasti įstatymo formuluotę.

Tarkime, „nežudyk“. Ką - ir uodų, ir žiurkių su tarakonais nežudyti? Patikslinimas: nežudyk žmonių. Ką, ir bandito prievartautojo nežudyti? Vėl patikslinimas: nežudyk žmogaus, jei jis negrasina atimti tavo gyvybės. O jei jis grasina mano vaiko gyvybei? Patikslinimas: jei negrasina tavo ir tavo vaiko gyvybei. O jeigu jis grasina mano kaimynų gyvybei? Patikslinimas: tavo, tavo vaikų ir tavo kaimynų gyvybei. O jei mūsų kaimynai - tai visas kaimas? Ir priešiškas kaimas eina mūsų žudyti? Tuomet...

Čia jau prasideda painiava. Pasirodo, karo atveju šis Dievo įsakymas negalioja. Ir maži karai vyksta vos ne kasmet. Maža to, jei jūs karo metu atsisakysite žudyti priešus, remdamiesi šiuo Dievo įsakymų, jus pasmerks ir pasodins. Nes pradeda veikti nauja - vietinės reikšmės (korporatyvinė) moralė. Štai koks netikėtumas.

Moralė

Imkime kitą moralinę normą. Tarkime, negeisti svetimo turto. Štai stovi vitrinoje nauja mašina. Ji ne mano. Tai ką, man jos negeisti? Bet kaip tuomet jos norėti ir kaip ją nupirkti negeidžiant? Kas tuomet iš viso ką nors pirks? O pardavėjas - jis ką, neturi teisės norėti mūsų pinigų? Jis turi jų negeisti? Mums tikslina: kalba eina apie nepasotinamą godulį. Apie tokį, kuris išeina už proto ribų... O kas pamatavo mano proto ribas? O gal man gėda su 1984 metų „Mersedesu“ važinėti? O gal man protinga atrodo tik su „Jaguaru“ važinėti? Ir kaip vartotojiškoje visuomenėje ko nors negeisti?

Moralė šeimoje apskritai dalykas miglotas. Sakykime, moralu ar nemoralu mylėtis su sutuoktiniu, jei jis to nenori? Nemoralu? Tuomet ką daryti tam, kuris nori sekso? Eiti pas kitą ir pažeisti dar vieną Dievo įsakymą? Tenkinti save pačiam ir vaikščioti visą dieną mieguistoje nuotaikoje, su geismu žvelgiant į kitos lyties atstoves?

Moralu ar nemoralu, tačiau supratimas apie tai, kas teisinga, kiekvieno yra savas. Kiekvienam atrodo, kad jo moralinis supratimas yra absoliutus. Ir šeimyniniai konfliktai kyla dažniausiai dėl suabsoliutinto supratimo apie tai, kas „teisinga- neteisinga“, „melas- tiesa“, gražu- negražu“.

Didesnė dalis vaikų mano, kad neteisinga, jei tėvai sau leidžia viską, o vaikams - ne viską. Tarkime, tėvai gali su draugais visą naktį gerti, o vaikai negali žiūrėti naktimis televizoriaus. Tėvams tai atrodo visiškai teisinga. O vaikams - ne.

Sutuoktiniui dažnai atrodo, kad partneris neskiria jam pakankamai dėmesio, žiūri į kitas, ir, vadinasi, nemyli. Nemylėdamas žeidžia, o tai jau nesąžininga, blogai. Už ką tu, klausia jis retoriškai, mane taip kankini? Blogas tu esi, gėda tau turėtų būti. Su šuniu taip šeimininkas nesielgia, kaip tu su manimi. Sutuoktiniui gi atrodo, kad jis tiesiog gali sau leisti atsipalaiduoti ir neprisirišti prie namų. Tau tai nesąžininga, o man - sąžininga.

Estetiniai įpročiai – kaip praustis, kokius paveikslus ant sienos kabinti, kaip savo daiktus tvarkyti- stalčiuose ar krūvele- irgi labai skiriasi.Jei šauksi „negražu, negražu“- kils tik konfliktas. Tau negražu, o man gražu.

Moralė

Ir kaip dar Kantas galėjo pastebėti, tik žvaigždėtas dangus virš mūsų galvų bei moralinis dėsnis viduje ir gali mus stebinti. Dėsnis šis – elkis su kiekvienu žmogumi taip, kad bet kuris žmogus taip galėtų elgtis ( suprask, „kad ir jis taip elgtųsi su tavimi“). Ši taisyklė - moralinis imperatyvas - kol kas neatrodo labai jau reliatyvi.

Prie jos šliejasi posakiai „gyvenk ir leisk gyventi kitam“, „nelygink svieto“ ir pan.- tikrai atrodo protingai. Kol kas nors tavęs neužgauna. O užgavus... pabunda mumyse kažkoks žvėris, pamirštame mes Jėzų Kristų, Budą, Mahometą bei Kantą. Ir imame elgtis su kitais taip, kaip nenorėtumėme, kad jie su mumis elgtųsi. Keršijame mes, trumpai tariant. Dantis - už dantį, akis - už akį.

Tik normalios moralės žmogui ateina po to sąžinės graužatis. Ir norisi kažkaip užglaistyti bei išpirkti savo nusižengimą. Einame mes kur nors ir graužiamės. Naktimis vartomės lovoje. Atgailaujame bažnyčioje, artimam draugui ar psichoterapeutui. Atsiprašome galų gale. Sumokame nuostolius. Ir vėl miegame.

Aš pastebėjau įdomų dalyką - mūsų moralė labiausiai linkusi veikti naktimis. Kartais ji neleidžia mums miegoti, o kartais veikia miego metu mums neįtariant. Todėl tas, kuris išsimiega, dažniausiai nejaučia sąžinės graužaties. Jis švarus. Iki kito susitepimo.

Reikalas tas, kad gyventi mums tenka ne danguje, o žemėje. Žemė - dalykas purvinas. Užtat iš to purvo išauga nuostabūs medžiai su vaisiais. Rožės visokios. Agurkai bei pomidorai. Tarsi gamta žinotų kažkokią paslaptį. Ji nebijo purvo. O jei jau labai ilgai kaupiasi ore bei žemėje purvas, tuomet lyja arba sninga. Kaip štai neseniai - ėmė ir pasnigo. Kai sniegas apkloja žemę, ji atrodo švari švarutėlė. Ir atrodo, kai gatvės švarios, švari visų mūsų siela ir sąžinė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (139)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (48)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (27)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1156)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (6)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (327)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (3)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (14)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...