Kiek kartų jūsų sutuoktinis sukėlė šiais žodžiais jūsų tylų įniršį? Jei jūsų išsilavinimas aukštasis ir jūs atsakote: “niekada“- arba jūs angelas, arba save apgaudinėjate.
Prieš kokis septynerius metus aš laukiau savo žmonos grįžtant iš svečių. Buvo po pirmos nakties, o mobilių telefonų tuomet mes dar neturėjome. Aš nerimavau. Po to pykau. Staiga pro langą aš pamačiau kaimyno figūrą. Jis stovėjo lauke iš kažko laukė. Pagaliau pasigirdo moteriškų batelių kaukšėjimas. Po to aš išgirdau antausio garsą ir vyro balsą: “kad tai būtų paskutinį kartą“.

Iš tiesų, ir vyras, išgirstantis vėlai naktį žmonos balsą ragelyje: “aš pas draugę“, įniršta ne mažiau, nei moteris. Tik priimta manyti, jog tradicinis vyras iki paryčių užtrunka pas draugus, o tradicinė moteris jo laukia. Taip, kai kuriose šeimose dar išliko tradicija, pagal kurią vyras be didelių problemų iki vėlumos geria su draugais alų, žaidžia su jais kortomis arba žvejoja.

Tačiau tradicinių vyrų žmonos dažnai irgi yra tradicinės, todėl didelio įniršio ar didelio streso joms tai nesukelia. Nes tradicinė žmona tradiciškai ir reaguoja: eina miegoti, palikusi virtuvėje uždengtą lėkšte maistą. Tačiau tik tuomet, jei ji ant vyro nepyksta. Arba iš vis nieko nepalieka, jei pyksta. Prie progos ji vyrui papriekaištaus: „taigi aš tavęs nedominu... Tau juk draugai svarbesni“. Ir jeigu vyras dar neprarado sąžinės, tai turi atsakyti teisingai: “ką tu, juk tu man svarbiausia“- ir pabučiuoti žmoną. Į ką ji turi atsakyti irgi teisingai ir pasitraukti į šoną, neleisdama vyrui savęs bučiuoti.

Kaip matote, tradicija leidžia žmonai rodyti vyrui savo nepasitenkinimą jo ryšiais su draugeliais, tačiau tik labai švelnia forma. Nes sena tradicija leisdavo vyrui kažkiek atsipalaiduoti, ir žmona turėjo tai daugiau ar mažiau toleruoti. Jei ji neprižiūrėtų namų ir vaikų, o vyras grįžęs namo tai pastebėtų, jis turėjo teisę ant žmonos supykti. O ji galėtų kažkaip teisintis, tačiau be didelio entuziazmo. Vyro pykčio ji galėjo nemėgti, bet turėjo toleruoti.

Konfliktas

Mes su jumis gyvename nebetradicinėje, o postmodernistinėje visuomenėje. Tai reiškia, kad senos tradicijos nebegalioja, o šeimos tampa labiau demokratiškomis. Ir žmonos dažniau ėmė eiti vakarais pas drauges. O iš vyrų pradėta laukti, kad jie prižiūrės vaikus ir ūkį. Vyras gali būti tuo nepatenkintas, tačiau nebegali pilnateisiškai tuo piktintis.

Ir štai atsiranda nauja situacija: vyras grįžta namo, o vaikai vieni. Ir vakarienės nėra. O žmona sėdi pas draugę ir geria su ja vyną. Ji maloniai leidžia laiką. Jei vyras šiuo metu nukeliautų pas jas, tai pamatytų labai jam nesuvokiamą situaciją: jos sėdi, tyli, juokiasi, ir kartais nuo karto kažką karštai aptaria. Ir daro tai ne taip, kaip jis įprato: ne prie kortų, ne prie alaus, ne prie automobilio, ne prie meškerės. O iš viso ne prie ko: tiesiog sėdi ir kikena.

Vyras, kuris štai taip sedėtų su kitu vyru ir kikentų, draugų būtų palaikytas bepročiu arba ne savo lyties atstovu. Nes vyras kalbasi prie ko nors ir tas „kas nors“- tai veikla. O moterys, sėdinčios drauge ir tiesiog kalbančios apie nieką, jo požiūriu, tuščiai leidžia laiką. Tai viena.

Antra, vyras, nors teoriškai ir sutinka, kad žmona turi teisę į poilsį nuo namų, emociškai dažniausiai to nepriima. Jam instinktyviai norisi, kad moteris sutiktų jį namuose su šiltu maistu ir prižiūrėtais vaikais. Taip, jo žmona irgi dirba, kaip ir jis. Taip, ji irgi uždirba. Taip, ji jam lygi. Taip, dabar demokratija ir postmodernizmas. Tačiau instinktyviai vyrui vis vien norisi to, ko norėjosi jo tradiciniam protėviui. Kad namuose jį pasitiktų žmona kaip namų valdytoja, o ne kaip lygiateisė namų gyventoja.

Ar visiems vyrams instinktyviai to norisi?

Konfliktas

Jei pasakysime „taip“, vadinasi, ignoruosime žmonių lankstumą ir įvairovę. Taip, yra vyrų, mėgstančių kulinariją ir mažus vaikus. Taip, geresni virėjai būna vyrai, o ne moterys. Taip, kai vyras labai myli moterį, jis dėl jos sutvarkys namus pats. Taip, jei sutuoktiniai yra visų pirma draugai, o tik po to - vyras ir moteris - vyras ramiai reaguos į žmonos sėdėjimą pas drauges. Tačiau mes negalime pamiršti ir to, kad mumyse gyvena ne tik lankstumas, bet ir konservatyvumas. Kad koks bebūtų sukultūrintas, šiuolaikiškas ir feminizmo nugludintas vyras, kažkur jo sielos gilumoje gyvena senovinis medžiotojas, grįžtantis namo su grobiu.

Žinoma, šis medžiotojas – ne viskas, kas gyvena vyro sieloje. Ir gerai. Galbūt labai savo agresiją slopinančių vyrų kraujospūdis ir aukštesnis, tačiau smurto tuomet mažiau.

Jūs pasakysite, kad pas draugus užtrunkama tuomet, kai atšąla jausmai sutuoktiniui? Kai nebedomina seksas? Kad jei myli, tai skubi namo, o ne pas draugus?

Taip. Tačiau jausmai apskritai linkę atšalti. Ir vėl įsiliepsnoti. Seksas ne visagalis. O agresija – apkritai natūrali santykių dalis. Ne smurtas, o agresija. Ta sveika energinga jėga mumyse, padedanti ... ne, ne mušti. O kažką keisti. O iš kur apskritai atsiranda agresija, jei sutuoktinis labai jau rodo dėmesį savo daugams?

Atsiranda ji, tikriausiai, todėl, kad santuokoje mes siekiame atgaminti diadą: “aš ir tu“. Kažkada ankstyvoje vaikystėje mes buvome diadoje: „ aš ir mama“. O mergaitėms dar plius: „ aš ir tėvas“. Po to gyvenimas mus pamokė realybės: mes ne dviese. Tarp mūsų yra varžovas: sesutė, brolis, mama, tėvelio darbai ir pomėgiai. Ir kartais šitas varžovas gali mūsų nesuprasti, elgtis su mumis kaip su kliūtimi: “arba tu – arba aš“.

Konfliktas

Jei ši pamoka buvo atsieta pavydo, nerimo ir požiūrio „arba arba“- mes tampame įjautrinti šiai trikampio situacijai ( Edipo kompleksas, Elektros kompleksas). Jei ši situacija siejasi ne tik su negatyvu, bet dar ir su teigiamomis emocijomis: „oi , kaip įdomu - būna ir kitokių žmonių !“- mes šią situaciją išgyvename su interesu ir susidomėjimu. Taip, juk varžovai - ne tik varžovai. Jie kažkokie kitokie nei tėvas, įdomūs žmonės. Tuomet įjautrinimo nėra, o yra tiesiog mokymasis: realybėje mylimi žmonės priklauso ne mums vieniems. Ir mūsų agresija virsta aktyvia pastanga kažką sužinoti apie pasaulį. Kažkur nubėgti į kiemą ir kažką ten daryti... Na, žaisti ar statyti, ar griauti. Jei ne agresija, ne nusivylimas diada, - gal taip ir liktumėme kūdikiais, prijungtais prie mamos ar tėvo? Matricoje kažkokioje...

Taigi, jei jūs labai pavydžiai ir nepakančiai reaguojate į savo vyro dėmesį draugams, arba jei jums nuolat ten vaidenasi dar ir draugės - jūs reaguojate neurotiškai. Jūs tiesiog atskleidžaite savo įsijautrinimą trikampio situacijai ir demonstruojate neišspręstą Elektros kompleksą. Savo nemokėjimą būti konstruktyviai agresyvia. Ir bausmė jums už tai – degti praga... Atsiprašau: penki psichoanalizės metų. Ne mažiau.

Ar galime rimtai į tai žiūrėti? Juk vidutinė moteris ir vidutinis vyras visuomet yra kažkiek neurotiški. Kažkiek savininkiški, kažkiek kažko neišsprendę. Psichoanalizės teorijoje iš vis nėra tokio termino „sveikas žmogus“. Čia aukščiausia asmenybės organizacija - neurotinė. Todėl ir jūsų tėvai, ir jūs patys be didelės sąžinės priekašto galite neurotiškai pavyduliauti savo sutuoktiniams draugų. Juk taip elgiasi vidurkis.

Tačiau įmanoma orinetuotis ne į vidurkį. Galima orientuotis į ypač sveikas šeimynines poras. Štai man patiko tokie sveiko reagavimo pavyzdžiai.

Jis užtrunka pas draugus, o ji padeda ant stalo Šekspyro romaną „ Otelas“, atverstą toje vietoje, kur Otelas pavyduliauja.

Ji užtrunka pas drauges, o jis jai grįžus pasako: “Taip tavęs nekenčiu, kad tuoj suvalgysiu...“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (156)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (65)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (3)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (32)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1254)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (7)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (348)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (34)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (7)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (22)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...