Netoli Marakešo traukinių stoties yra autobusų terminalas iš kur galima autobusu nuvykti iki Essaouira miesto prie vandenyno. Yra reisas turistams, kuriuo galima iš ryto išvažiuoti, pabūti Essaouira ir vakare grįžti atgal. Nuo Marakešo apie 200 km į vieną pusę, kelionė trunka apie tris valandas.
Europoje įprasta, kad stoties rajonas yra gerokai apšnerkštas. Marakeše traukinių stotis yra labai gražus, saugomas pastatas, į kurį veda plačiausios gatvės ir aplinkui įsikūrę prabangios parduotuvės. Pavargus nuo senamiesčio skurdo, galima akis paganyti išpuoselėtam stoties rajone.
Autobusas puikus, keliai labai geri. Jei ne sausas kraštovaizdis, nepatikėčiau, kad esu Afrikoje. Marakeše vyraujanti pastatų spalva rusva, o Essaouira vyrauja balta su mėlynais papuošimais, kaip kokiam Santorini.
Essaouira 1000 metų buvo svarbus prekybinis centras. XV a. portugalai jame pastatė gynybinius įtvirtinimus. Dabartinį pavidalą miestas įgavo XVIII a., kuomet Mohamedas III pasikvietė Europos architektus ir inžinierius miesto plėtrai.
Essaouira senamiestis, kitaip vadinamas medina, įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą kaip XVIII a. miesto-forto pavyzdys.
Medinos siauros gatvelės kaip nesibaigiantis turgus. Gerai, kad medina mažesnė nei Marakeše, todėl galima ramiai klaidžioti, nebijant pasiklysti. Užlipus ant gynybinės sienos, atsiveria nuostabus Atlanto pakrantės vaizdas. Pataikiau grožėtis atoslūgio metu. Kai pakyla potvynis, greičiausiai uolėtos pakrantės atsiduria po vandeniu.
Vienintelė problema - baisiai stiprus vėjas. Negana to, kad 10 C šalčiau nei Marakeše, tik kokie +35 C, praktiškai po Marakešo Essaouira jau reikalingas megztukas, tai dar ir vėjas, atrodo, nuneš. Labai sunku fotografuoti pakrantę, neįmanoma rankose išlaikyti ramiai fotoaparato. Burlenčių sporto mėgėjams tenai rojus, o tokiems vienos dienos lankytojams - vargas.
Netoli medinos yra didžiulis smėlėtas paplūdimys. Labai gražu, bet pasivaikščioti pakrante labai sunku dėl stipraus vėjo ir pustomo smėlio. Pasėdėt ar pagulėt paplūdimy geriau nerizikuoti, nes tik smėlio pilnas ausis pripustys, bet ir daiktus nuneš. Galbūt būna ir ramių dienų. Man pasisekė būti tokiu oru.
10 km plataus paplūdimio ruožas atrodo kaip prie vandenyno perkeltas gabalėlis dykumos. Besigrožėdama nepastebėjau, kaip nėjau keletą kilometrų. Tą patį atstumą atgal iki medinos paplūdimio dėl vėjo ėjau beveik keturiom. Su tokio stiprumo vėju sausumoje teko susidurti tik Patagonijoje. Apie maudymąsi vandenyne minčių nebeliko po pirmo žingsnio paplūdimiu.
Vaikai turškėsi atoslūgio paliktuose vandens telkiniuose. Juose ir vanduo šiltesnis, ir ne taip pavojinga, kaip vandenyne.
Essaouira garsi ir savo uostu bei jūros gėrybėmis. Aikštėje netoli uosto galima paskanauti žuvies ir jūros gėrybių. Tiesiog lauke pristatyta stalų, savotiškų kioskelių, kuriuose išdėstytos žuvys. Pasirinkus norimą čia pat paruošia ir galima ją vietoje sudoroti. Nieko labai prabangaus, bet švaru, tvarkinga ir labai tikėtina, kad „produktai” pagauti šiandien. Kam valgymas „lauko” sąlygomis nepriimtinas, yra daugybė puikių kavinukių.
Aikštė prie uosto labai turistinė ir primena daugiau europietišką pajūrio miestelį, nei Maroką. Tikroviškesnių vaizdų geriau ieškoti nuošalesnėse gatvelėse arba turguje, kur perka vietiniai.
Kelionių gidai perspėja, o ir iš kitų keliautojų yra tekę girdėti apie turistams siūlomus kvaišalus. Nieko tokio nepastebėjau. Iš viso niekas prie manęs nesikabinėjo, niekas nieko nesiūlė, nieko neprašė. Susidariau įspūdį, kad moteriai keliauti po Maroką yra pakankamai saugu.
Essaouira paliko labai gerą įspūdį. Neabejoju, kad smagu pabūti ir ilgiau nei vieną dieną.
