Kanjonas, išsidėstęs JAV pietvakariuose, Arizonos valstijoje, nors ir nėra nacionalinis parkas, kaip Didysis ar Braiso kanjonai, nuolat pritraukia ne mažesnes turistų ir fotografų minias, norinčias pamatyti ir įamžinti per amžius susiformavusias neįprastas smėlio struktūras.
Norint patekti į kanjoną reikia mokėti mokestį už patekimą į indėnų teritorijas - maždaug nuo 30 iki 80 dolerių (žemės, kuriose yra kanjonas, priklauso Navahų genčiai ir yra jų pragyvenimo šaltinis), paskiriamas lydintis asmuo.
Palydovas, arba gidas, Antilopės kanjone rūpinasi turistų sauga, nes čia galimi netikėti potvyniai. Ypač pavojinga liūčių sezonu – žmonės nebeleidžiami esant mažiausiai lietaus ar griaustinio grėsmei – vanduo gali nepastebimai apsemti kanjoną. Būtent tai įvyko 1997 metais, kai vandens potvynis nuplovė 12 turistų, iš kurių 11 žuvo.
Antilopės kanjonas dalijasi į dvi dalis – Aukštutinį kanjoną ir Žemutinį. Lengviau pasiekti Aukštutinį kanjoną, jis yra žemės lygyje, nereikia papildomo kėlimosi, tačiau Žemutiniame, nežiūrint jo sunkesnio prieinamumo, vaizdai gražesni.
Geriausias laikas apsilankyti kanjone – pavasaris ir ruduo (balandis ir spalis- lapkritis). Tuo metu saulės spinduliai pasiekia patį dugną ir kanjonai atrodo taip, tarsi jų dugne degtų ryški šviesa. Į Žemutinį kanjoną geriausia vykti iš ryto arba po 13 val., o į Viršutinį atvirkščiai – pusiaudienį – nuo 11 iki 13 valandos.
