Hampis pradėtas statyti XIV a. Greitai jis tapo svarbiausiu religiniu ir kultūriniu karalystės centru. Dėl savo geografinės padėties vietovė buvo sunkiai nukariaujama, be to, turėjo didžiulę kariuomenę.
1520 m. čia lankėsi portugalų keliautojas Domingas Paesas, kuris taip susižavėjo Hampiu, kad pavadino jį „Rytų Roma“ ir detaliai aprašė.
1565 m. šventyklos buvo suniokotos ir apiplėštos po to, kai Dekano musulmonų konfederacija nugalėjo Vidžajanagaros valdovus.
Hampio architektūrinį kompleksą sudaro įvairūs religiniai, kariniai ir visuomeniniai statiniai, Narasimhos skulptūra, akvedukų ir kanalų sistema, dramblių laikykla.
Hampyje apsilankiusiam J. Laukaičiui ši mistinė ir senove dvelkianti vieta paliko didelį įspūdį.
„XV–XVI a. Hampis buvo vienas didžiausių miestų pasaulyje, tuo metu jis turėjo apie 500 tūkst. gyventojų ir už jį didesnis buvo tik Pekinas. Už Paryžių Hampis buvo net 3 kartus didesnis.
Tie visi griuvėsiai bei šventyklos, kurių yra absoliučiai ant kiekvieno kampo, atrodo įspūdingai. Taip pat ėjome pasivaikščioti po didelį lauką milžiniškų akmenų, nuo kurio atsivėrė nuostabus saulėlydis. Ir, aišku, pati gamta buvo tikrai įdomi“, – pasakoja keliautojas.
Jokūbas juokiasi, kad filmuojant Hampio apylinkes jo gyvybei buvo iškilęs pavojus.
„Jautis, turintis labai didelius ragus buvo stipriai nepatenkintas, kad filmavau jo karvę, ir todėl pradėjo garsiai mykti ir judėti link manęs kratydamas ragus. Šiaip ne taip pavyko nuo jo pabėgti ir išvengti ragų dūrio.
Kiekvienais metais dešimtys žmonių miršta nuo tų jaučių, net mano draugo indo senelis mirė nuo vieno tokio gyvulio spyrio“, – pasakoja lietuvis.
Pasižvalgykite po įspūdingąjį Hampį ir jūs.
