Seišelių salos: rojus žemėje

 (51)
Išgirdus pavadinimą „Seišelių salos“, vaizduotėje tikriausiai iškyla krištolo skaidrumo vanduo, neįtikėtino švarumo paplūdimiai, egzotiški spalvingi paukščiai... Ką gi, vaizduotė šįkart netoli nuo realybės – šis archipelagas, susidedantis iš 115 salų, išsibarsčiusių po Indijos vandenyną, pasižymi tokiu gamtos grožiu, kurio negali perteikti net prabangiausios turistinės brošiūros.
Kriauklės
© Corbis

Kaip rašoma myjane.ru, vietos gyventojai Seišelius vadina „amžinuoju rojumi“.

Tai pamėgta turtingų ir garsių žmonių poilsio vieta: Seišeliuose dažnai poilsiauja Michelis Douglas‘as ir Catherine Zeta-Johnes, o Bradas Pittas ir Jennifer Anniston čia praleido savo medaus mėnesį. Tačiau idiliškuose Seišeliuose galima rasti kur kas daugiau, nei tiesiog smėlį, saulę, jūrą ir nuošalumą.

Kiekviena Seišelių sala unikali

Pirmiausia galite pasijusti tikru „jūros kiaušinių“ rinkėju – taip Seišelių gyventojai vadina kokoso riešutus. Žymiųjų Seišelių palmių aukštis siekia 30 metrų. Praslin saloje yra vienintelis pasaulyje tikras tokių kokoso palmių miškas.

Jūros gyventojas
© Corbis

Ne tik galėsite patys rinkti ir ragauti kokosų, bet ir parsivežti namo Seišelių kokosą, savo forma primenantį širdį. Tačiau klajodami po šį mišką būkite atsargūs.

Žuvytė
© Corbis

Protingiau būtų žiūrėti ne po kojomis, o virš galvos, kadangi, pasak Gineso rekordų knygos, šioje saloje buvo rastas didžiausias pasaulyje kokosas – daugiau nei 20 kg svorio. Vargu ar kam nors būtų malonu, jei toks gigantas nukristų ant galvos.

Povandeninis pasaulis
© Corbis

Lankydami salų sostinę Viktoriją, kuri įkurta didžiausioje Seišelių saloje Mae, būtinai pasivaikščiosite pagrindine miesto gatve Market Street. Čia, be gausybės parduotuvių, suvenyrų krautuvėlių ir turgelių, yra žymusis soboras, kurio laikrodis muša du kartus per dieną, ir amatininkų kaimelis, kur meistrai demonstruoja savo darbus.

Ant prekeivių prekystalių – papuošalai, drabužiai ir vietinės gamybos padirbiniai. Mažai kas iš turistų palieka Viktoriją tuščiomis rankomis.

Kriauklės
© Corbis

Sostinėje yra vos 25 tūkstančiai gyventojų; ji nedaug skiriasi nuo paprastos pamario gyvenvietės. Čia beveik nėra aukštesnių nei 3 aukštų pastatų. Ir tai vienintelis miestas šalyje.

Seišelių salos
© Corbis

Seišeliai iš pradžių buvo prancūzų kolonija, ir nors galiausiai kolonijų valdžia perėjo anglams (iš čia ir pavadinimas Viktorija), prancūzų įtaka dar ryški. 1976 metais Seišeliai atgavo nepriklausomybę, ir nepaisant nedidelių sunkumų, nuo to laiko nusistovėjo stabilumas bei demokratija.

Seišelių salos
© Corbis

Vaikštant po nedideles kalvas, supančias Viktoriją, galima mėgautis pritrenkiančiu panoraminiu vaizdu į salas, o dar – rasti laukinių ananasų, drakono medžių, išskiriančių ryškiai raudonos spalvos dervą (drakono kraują), vabzdėdų ir kitų egzotiškų augalų. Artimiausiame Viktorijos Botanikos sode galima aptikti gardeniją, kurią savo rankomis pasodino eksbitlas Džordžas Harrisonas.

Seišelių salos
© Corbis

Jei ryšitės keliauti dar giliau į Mae salos gilumą, pateksite į „Karališkąjį sodą“. Tik dvidešimt minučių pavažiavę nuo sostinės, atsidursite 85 akrų prieskonių plantacijoje, kur apstu vanilės, kardamono, muskatinių riešutų ir praktiškai bet kokių kitų prieskoninių augalų, kokius tik galėjote įsivaizduoti.

Seišelių salos
© Corbis

Lankymasis ketvirtojoje pagal dydį saloje La Dig turistams tampa savotiška kelione į praeitį. Čia beveik nėra civilizacijos. Tai taip pat egzotiškų paukščių mylėtojų Meka: čia veisiasi itin reti paukščiai. O dar saloje buvo filmuotas filmas „Emanuelė“, garsus neįtikėtinai gražiais gamtos peizažais.

Seišelių salos
© Corbis

Tarp turistų labai populiari ir Muajen sala. Manoma, kad čia iki šiol galima rasti lobių. Turistai turi laiko išžvalgyti salą, apžiūrėti piratų kapines ir istorinius griuvėsius.

Kreolų kultūra

Seišelių salos
© Corbis

Pagrindiniai Seišelių salų gyventojai – kreolai, kruopščiai saugantys savo tradicijas. Daugybėje salų išlaikyta praktiškai unikali kultūra, iš kurios galima daug sužinoti apie vietinius žmones ir jų gyvenimo būdą. Seišeliai – neįsivaizduojamo rasių ir tautybių susimaišymo namai: afrikiečių, europiečių, azijatų.

Seišelių salos
© Corbis

Toks susimaišymas atsispindi ir architektūroje, primenančioje kolonijinę praeitį, ir vietinių amatininkų darbuose.

Kriauklė
© Corbis

Kasmet spalį Seišeliuose rengiamas kreolų festivalis, kuris tęsiasi visą savaitę. Tai tikra šventė su kreolų dainomis, šokiais ir egzotiška nacionaline virtuve (į meniu įeina aštuonkojai, žuvies-papūgos filė, šikšnosparnio karis su vaisiais).

Seišelių salos
© Corbis

Nacionalinė muzika turi afrikietiškas, Madagaskaro ir europietiškas šaknis. O kai pavargsite nuo muzikos ir šokių, galėsite pailsėti viešbutyje, kurių šimtai išbarstyti po pačius gražiausius tropinius Seišelių paplūdimius.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kelionės ir laisvalaikis

Vilniuje - unikalus renginys: atvyko visi Japonijos menai (16)

Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjo IV Japonijos menų festivalis, kuriame lankytojai galės plačiau susipažinti su įvairiomis Japonijos kultūros dalimis: pasigrožėti bonsai ir suiseki, kaligrafijos, kimono, ikebanos, teatro kaukių Noh menu, pamatyti Japonijos kardus, susipažinti su japoniškų sodų, kraštovaizdžio architektūra, interjero dizainu, tapyba ant kriauklių, haiku poezija, arbatos gėrimo ceremonija, japoniška keramika bei tapyba, tradicine japonų muzika ir džiazu, suši gaminimo paslaptimis, įvairiais kovos menais.

G. Štaraitės kelionių knyga – priminimas, dėl ko iš tikrųjų keliaujame į egzotiškus kraštus

Dar studijų laikais savarankiškai keliones planavusi Gabrielė Štaraitė pristato kelionių knygą, kuri skirta ne norintiems susidaryti būsimų atostogų ar kelionių maršrutą, o iš tikrųjų pažinti egzotiškas šalis, nebūtinai į jas nukeliaujant.

Japonijos ambasada kviečia susipažinti su Tekančios saulės šalies kultūra (6)

Rytoj, rugsėjo 4-ąją Vilniuje, LITEXPO parodų rūmuose prasideda 31-asis Europos Bonsai Asociacijos (EBA) ir Europos Suiseki Asociacijos (ESA) kongresas bei Japonijos menų festivalis, kuriame bus galima susipažinti su unikalia japonų kultūra bei tradiciniais menais.

Lietuvos totorių mekoje išsisklaido mitai apie islamą (14)

Sun­ku pa­ti­kė­ti, bet Rai­žiuo­se per die­ną kar­tais ap­si­lan­ko net po ke­tu­rias tu­ris­tų gru­pes. Kuo trau­kia šis ne­di­de­lis, sep­ty­ni ki­lo­met­rai į piet­ry­čius nuo Pu­nios ir pen­ki ki­lo­met­rai į piet­va­ka­rius nuo But­ri­mo­nių įsi­kū­ręs, Lie­tu­vos to­to­rių me­ka va­di­na­mas kai­mas? Pir­miau­sia tai yra vie­ta, ku­rio­je iš­si­sklai­do mi­tai apie is­la­mą ir mu­sul­mo­nus.

Psichologė atskleidžia, ko iš tikrųjų siekiame kelionėmis (3)

Klajoti žmogui būdinga nuo seniausių laikų. Tik jei anksčiau keliavome gelbėdamiesi, dėl gyvybiškai svarbių priežasčių (ieškodami derlingesnių žemių, bėgdami nuo skurdo, ligų, užpuolikų, priespaudos ir t. t.), tai dabar, nors gyvename palyginus ramiai ir sočiai, nuolat keliaujame svetur, atrodytų, tikro vargo vargti. Miego trūkumas, nuo vaikščiojimo pritrintos kojos ir netikėtumai yra bemaž kiekvieno keliautojo tikrovė. Tad kodėl patogų, mums įprastą gyvenimą taip noriai išmainome į iššūkius fizinei ir psichinei ištvermei, kuriuos patiriame kelionėse?