Rašytoja V. Rykštaitė: skaitytojai piratams tarti „ne“ turėtų iš pagarbos sau ir autoriui

 (18)
Po viešojoje erdvėje nuskambėjusio atvejo, kuomet pirmą kartą Lietuvos istorijoje šalies knygų leidėjai kreipėsi į teismą dėl be autorių ir leidyklų sutikimo interneto portale visosknygos.com talpintų elektroninių knygų versijų, diskusijos apie knygų piratavimą užvirė ir socialiniuose tinkluose. Savo poziciją šiuo klausimu ima reikšti ir knygų autoriai.
Rašytoja V. Rykštaitė: skaitytojai piratams tarti „ne“ turėtų iš pagarbos sau ir autoriui
© Asmeninio albumo nuotr.

Štai rašytoja Vaiva Rykštaitė, sužinojusi, kad jos knygų elektronines versijas galima rasti piratų pamėgtoje „Linkomanijoje“, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje sekėjų teiravosi, ar verta imtis priemonių, ar vis tik autorių teisių gynėjai tokiais atvejais yra bejėgiai? Tuo metu knygų autorė Renata Šerelytė yra įsitikinusi, kad didesnis valstybės dėmesys piratavimo reiškiniui pamažu leistų jį išgyvendinti.

Ragina įsijungti sąžinės termometrą

Pagarba autoriui, jo įdėtam darbui ir apskritai intelektinei nuosavybei daug svarbesnė nei galimi finansiniai nuostoliai – mano daugelio ne tik Lietuvoje išleistų knygų autorė, poetė, prozininkė ir kritikė R. Šerelytė. Rašytoja sako neturinti žinių apie nelegaliai platinamas ar internete talpinamas savo pačios knygas, tačiau yra įsitikinusi, kad knygų piratavimo atvejai yra nepagarbos kūrybiniam darbui demonstravimas.

„Mūsų šalyje knygų rinka yra gana maža, autoriaus patiriama finansinė žala dėl piratavimo galbūt ir nėra tokia didelė. Visgi, nelegalus knygų kopijų siuntimasis iš interneto ar, juo labiau, bandymai neteisėtai pasipelnyti iš rašytojų bei leidėjų darbo ir įdėtų pastangų yra tikrai negarbingi. Galbūt kai kam atrodo, kad parašyti ir išleisti knygą yra juokų darbas, tačiau taip tikrai nėra. Rašytojai, kaip ir visi žmonės, nori, kad jų darbas būtų gerbiamas ir įvertinamas – tai natūralu“, – sako R. Šerelytė.

Tuo metu V. Rykštaitė, nors ir neskuba pasmerkti žmonių, nelegaliai besisiunčiančių knygas, pripažįsta, kad nuo piratavimo knygų autoriai tikrai nukenčia – jų atlygis tiesiogiai priklauso nuo knygos pardavimų.

„Piratavimas iš esmės visuomet yra nuodėmė ir, nors teisine prasme viskas gali atrodyti tik balta arba juoda, vis tik tikiu, kad vartotojai gali naudotis ir savo pačių sąžinės termometru. Kalbant apie piratavimą, be finansinio aspekto, daromos piniginės žalos leidėjui ir autoriui, manau, labai svarbūs ir idėjiniai dalykai – pagarba autoriui, dėkingumas jam už suteiktą skaitymo malonumą ar pamąstymus“, – sako V. Rykštaitė.

Galiausiai, anot rašytojos, svarbi ir paties skaitytojo savigarba. V. Rykštaitė retoriškai klausia, ar tikrai taip jau malonu skaityti nežinia kieno nuskenuotą ir kažkur internete patalpintą knygą?

Neapčiuopiami dalykai atrodo nevertingi

Rašytojos V. Rykštaitės manymu, bene svarbiausia priežastis, kodėl žmonės nelinkę susimokėti už internete žiūrimus filmus ar skaitomas el. knygas, yra turinio neapčiuopiamumas.

„Problema ta, kad pirkdami knygą knygyne žmonės jaučiasi mokantys už popierių, spalvas ir materiją, o pats turinys tarsi atrodo neapčiuopiamas, netgi nepriklausantis šiam pasauliui. Kalbant apie knygas, muziką, filmus ir kitą intelektinę nuosavybę, manau, nūdienos žmogui dar sunku suvokti, kad tai – materialios formos pinigais išreiškiama vertybė“, – svarsto rašytoja.

Anot jos, daugelis žmonių mano, kad, jeigu informacija yra užrašyta ne ant apčiuopiamo popieriaus, laikoma ne fiziniame diske su viršeliu, o tiesiog kybo kažkur virtualiame ore, už ją neverta mokėti.

„Žmonėms vis dar atrodo, kad mokėti reikia tik už tai, ką gali paliesti ir įsidėti į kišenę ar stalčių, o tai, ko negali fiziškai turėti, atrodo nevertinga“, – teigia V. Rykštaitė.

Piratavimą stabdytų edukacija

Ir knygų „Kostiumų drama“, „Plaštakių sindromas“, „Viena Indijoje“ autorė V. Rykštaitė, ir J. Ivanauskaitės bei A. Vaičiulaičio premijų lauretė R. Šerelytė yra įsitikinusios, kad efektyvesnis būdas kovoti su piratavimo reiškiniu yra gyventojų švietimas, o ne bausmės.

„Reikėtų nuo vaikystės žmonėms diegti teisingus principus, pasakoti apie autorystę, intelektinę nuosavybę. Vis tik galiausiai aš noriu tikėti, nors gal ir pernelyg naiviai, kad didžioji dauguma žmonių vietoje nelegalių elektroninių kopijų mieliau renkasi knygos puslapių šiugždėjimo, spaustuvės dažų kvapo ir popierinių skirtukų malonumą, o norint jo, knygą dažniausiai tenka nusipirkti“, – sako V. Rykštaitė.

Rašytojos manymu, vienintelis būdas leidykloms pristabdyti knygų piratavimą yra leisti elektronines knygų versijas, padaryti jas patrauklias vartotojui – papildyti iliustracijomis, trumpais video interviu su autoriais. Be to, svarbu, kad tokios knygos būtų parduodamos ne itin brangiai – už tiek, kad vartotojui nebūtų verta prasidėti su piratais.

Tuo metu R. Šerelytė pasigenda ir didesnio valdžios dėmesio intelektinės nuosavybės apsaugai, tvirtesnės politikų pozicijos ir aktyvesnio autorių bei kūrėjų palaikymo.

„Visuomenėje trūksta platesnės diskusijos, pagarbos kūrėjams ugdymo, tam tikrų vertybių diegimo ir skatinimo. Tikrai gerai, kad autoriai ir leidėjai jau ryžtasi pakovoti dėl savo teisių, tačiau, deja, piratavimas – ne tik knygų, bet ir filmų, muzikos įrašų, programinės įrangos – yra savotiškai įaugęs į mūsų žmonių kraują, todėl, matyt, dar užtruks, kol šiuos įpročius pavyks išgyvendinti. Be to, tai nenutiks savaime, jei ir mes, kaip visuomenė, nedėsime tam pastangų“, – įsitikinusi R. Šerelytė.

Vis tik rašytoja nusiteikusi optimistiškai ir tiki, kad pamažu žmonės taps sąmoningesni ir ims labiau vertinti rašytojų, filmų ar muzikos kūrėjų darbą ir visų autorių kūrinius stengsis įsigyti tik legaliai.

Pateikė ieškinį teismui

Neseniai penkios didžiosios šalies leidyklos ėmėsi precedento šalyje neturinčių veiksmų ir kreipėsi į teismą dėl autorių teisių pažeidimo po to, kai interneto portale Visosknygos.com, neturint leidyklų ir autorių sutikimo naudoti ar atgaminti kūrinius, buvo neteisėtai talpinamos elektroninių knygų kopijos. Sumokėję nustatytą mokestį, portale užsiregistravę vartotojai įgydavo galimybę neribotai siųstis el. knygas. Tokiu būdu portalo valdytojas, neturėdamas teisės į kūrinius, pelnėsi iš juos įsigijusių vartotojų.

Portale Visosknygos.com buvo talpinama daugiau nei 400 leidyklų „Tyto alba“, „Vaga“, „Alma littera“, „Jotema“ ir „Baltos lankos“ išleistų knygų. Preliminariai skaičiuojama, kad autorių teisių savininkams padaryta žala gali siekti apie 225 tūkst. EUR. Iš portalo valdytojo preliminariai siekiama prisiteisti 20 tūkst. EUR dydžio kompensaciją.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kelionės ir laisvalaikis

Ar įveiksite sovietmečiu sukurtą vaikišką užduotį? (177)

Internetą užvaldė senas ruso piešinys vaikams, kuris privertė žmones ne juokais pasukti galvas.

Gegužės 28-29 d. Vilniuje Adžarijos dienose kunkuliuos Gruzijos šokiai ir dainos (3)

Paskutinį gegužės savaitgalį Vilniaus senamiesčio gatvėmis ir skverais nuvilnys Gruzijos Adžarijos regiono šokėjų ir dainininkų pasirodymai. Adžarijos regionas, kurio sostinė yra Juodosios jūros kurortas Batumis, gegužės 28-29 dienomis pristatys vilniečiams savo kultūrą ir virtuvę bei kvies artimiau pažinti šį unikalų Juodosios jūros perlą.

3 metų kelionių įspūdžiai - per 3 minutes (4)

Ar pagalvojote, kiek galima nuveikti gyvenime per trejus metus? O kiek pamatyti? Apačioje esančiame vaizdo reportaže pamatysite 3 minučių filmuką, kuriame sudėtos 3 metų kelionės.

Projekto „Draugystė veža“ dalyviai tapo draugystės ambasadoriais

„Kurdami šį projektą, mes labai tikėjomės, kad akcijos dalyviai galiausiai taps draugystės ambasadoriais. Ir mūsų lūkesčiai išsipildė, – pasakojo „Draugystė veža“ koordinatorė Žydrė Gedrimaitė. – Dešimt draugų suprato, kad tikrai draugystei nėra nieko neįmanomo. Svarbu svajoti ir nebijoti apie savo svajonę garsiai pasakyti. Ir jei nors vieną neįgalųjį šis projektas paskatins ištrūkti iš uždaro savigraužos ir vienatvės rato, o tą, kuris negalios neturi, įkvėps džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, mes savo misiją būsime įvykdę“.

Kodėl skrydžio metu patartina išjungti mobilųjį telefoną (5)

Daug žmonių klaidingai mano, jog skrydžio metu įprastu režimu veikiantys mobilieji telefonai ir jų skleidžiamas spinduliavimas (radiacija) gali pažeisti lėktuvo jautrius elektroninius prietaisus, išjungti lėktuvo operacinę sistemą ir taip sukelti aviakatastrofą.