Teigiama, kad Bulgarija yra kirilicos rašto gimtinė, mat joje gyveno ir kūrė broliai Kirilas ir Metodijus, kurie apie 863 m., pritaikę slavams kiek modifikuotą graikų raidyną, išvertė į senąją bulgarų kalbą evangelijas ir kitus religinius raštus.

Bulgarija nuo senų laikų yra garsi savo turtingu folkloru, tradicinės muzikos išskirtinumu, ritualais ir pasakojimais. O štai XIX a. ji išgarsėjo visame pasaulyje kaip žmogaus, kuris pirmasis suprojektavo ir pagamino skaitmeninį kompiuterį, gimtinė.

Profesoriaus Johnas Vincentas Atanasoffas 1937 m. sumanytas kompiuteris buvo pranašesnis už ankstesnius modelius tuo, kad jame buvo panaudotos elektroninės lempos, o duomenys koduojami dvejetaine skaičiavimo sistema.

Daugelis tautų: trakai, senovės graikai, romėnai, slavai, bulgarai paliko gilų pėdsaką kultūriniame šalies gyvenime, tad Bulgarija gali didžiuotis net 9-iais architektūriniais ir gamtiniais paminklais, kurie yra įtraukti į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.

Du iš jų – trakų kapavietės – Sveštario ir Kazanlako miestuose, trys iš jų – senieji bulgarų paveldo paminklai - Bojano cerkvė, Rilos vienuolynas, akmeninės Ivanovo cerkvės.

Kiti kultūros paveldo paminklai įspūdingi gamtiniu grožiu - tai nacionalinis Pirin parkas ir Srebarno draustinis bei senovinis Nesebaro miestas, kuris yra ir europietiškos kultūros, ir istoriškai vieno svarbiausio karinio-jūrinio Juodosios jūros prekybos centro mišinys. Taip pat kultūros paveldui priklauso ir Varnos miesto nekropolis 3200-3000 m pr. Kr.

Tarp pačių brangiausių relikvijų atrastų Bulgarijoje buvo architektūrinių ir kultūrinių trakų šedevrų. Trakų palikimas nuo pat bronzos amžiaus iki viduramžių paliko puikius turtus – šventoves, bažnyčias bei miestus.

Romėnai savo pėdsaką paliko architektūroje – amfiteatras, tvirtovės, forumai, bažnyčios, stadionai, bažnytinės freskos, grindų mozaikos puošia ne vieną Bulgarijos miestą. Prie architektūros prisidėjo ir Osmanų imperijos puošyba. Kultūrinio palikimo objektais tapo miestai ir miesteliai, išlaikantys savitą atmosferą – Starij Plovdiv, Veliko Ternovo, Žeravna, Bansko, Melnik ir daugelis kitų.

2004 m. Bulgarija prisijungė prie NATO, o 2007 m tapo Europos Sąjungos nare.

Bulgarija žavi spalvingu gamtovaizdžiu bei reljefu – šalies lygumas keičia kalvotos vietovės bei kalnai, kurie užima apie 60% Bulgarijos teritorijos. Ši šalis vilioja tyru pušynų oru bei plačiais smėlio paplūdimiais, kurie driekiasi net 378 km ilgio pakrantėje. 1997 m. net devyniems Bulgarijos kurortams įteikti „Mėlynosios vėliavos“ sertifikatai, liudijantys jūros ir paplūdimių švarumą.

Vasaros būna karštos ir sausos, o žiemos švelnios ir su sniegu. Vidutinė oro temperatūra dieną vasaros metu 23-28 °C, jūros – 23-25 °C, naktimis vidutinė oro temperatūra siekia apie 16-19 °C. Šilčiausias laikas poilsiauti šioje šalyje yra liepą ir rugpjūtį, tačiau šilti orai prasideda jau balandžio mėnesį ir tęsiasi dažniausiai iki pat rugsėjo pabaigos.

Papročiai ir tradicijos

Bulgarai – labai svetinga tauta. Jos kultūroje vyrauja temperamentingi ugnies šokiai, melodingos ir neretai užburiančios dainos, spalvingi nacionaliniai kostiumai, gilios vyndarystės tradicijos, labai mėgstamas lėlių teatras bei įvairūs amatai: vario kalvystė, medžio drožyba, puodininkystė.

Iškilmingomis progomis Bulgarijoje priimtina bučiuoti ranką, o per Naujų Metų šventimą vyksta graikiškų riešutų gliaudymo ritualas, o vasario 14 dieną yra švenčiama Trifono Zarezano šventė (vynuogynų augintojų, vynininkų ir vyno šventė) arba dar kitaip vadinama - „Bjlgarski valentinki“, kurios metu renkamas vyno caras.

Trijų Karalių šventimo diena pasižymi dar viena įdomia tradicija - vyksta įkritusio šventinto kryžiaus ieškojimo upėje ritualas. Taip pat bulgarai švenčia Bulgarijos močiučių dieną (Babinden) - Sausio 21 d. Bulgarijoje kaip ir daugelyje kitų šalių kultūrų močiutės yra gerbiamos už jų šilumą, nuoširdumą, atsidavimą ir didžiulę gyvenimo patirtį.

Bulgarijoje švenčiama Močiučių šventė yra kilusi iš taip vadinamos „močiutės-akušerės“, kuri senais laikais kiekviename kaime priiminėjo tenykščius gimdymus. O štai kovo 1 d. Bulgarija pasižymi originalia, niekur kitur nešvenčiama tradicija - bulgarus lanko „Kovo močiutė“ (Baba Marta).

Žmonės šią dieną keičiasi „marteničkomis“ "martenički" - iš raudonų ir baltų juostelių supintais „amuletais“ (apyrankės formos vėriniai, užrišami ant rankų riešo). Marteničkos saugo šeimininką nuo piktųjų jėgų bei nelaimių bei visiems metams užtikrina sėkmę ir sveikatą.

Bulgarų virtuvė

Ypatinga reikšmė čia teikiama daržovėms, kurios gardinamos įvairiausiais prieskoniais ir naudojamos gausioms salotoms bei troškiniams. Dažniausiai vartojami prieskoniai – česnakai ir riešutai.

Labai populiarios tirštos, karštos ir šaltos daržovių ir mėsos sriubos, ožkos sūris, mėsa, kuri yra daugelio patiekalų pagrindas. Ypač mėgstama aviena. Bulgarai taip pat gamina žvėrienos bei laukinių paukščių mėsos patiekalus, laukinių paukščių mėsa dažniausiai verdama ir valgoma kaip šaltasis užkandis. Iš kiškienos, elnienos arba stirnienos gaminami kepti ir troškinti mėsos patiekalai. Maistą bulgarai dažnai patiekia moliniuose induose.

Iš saldžių patiekalų labai populiarus rožių medaus bei žiedlapių džemas, chalva, šokoladinis pyragas, baklava, įdaryti obuoliai ar kiti vaisiai su sirupu, turkiški saldainiai.

Populiariausi patiekalai:

Tarator - šalta rūgpienio sriuba su agurkais, sviestu ir prieskoniais.

Giuveč - užkeptas orkaitėje mėsos patiekalas, paruoštas su daržovėmis ir rūgpieniu.

Šopska - salotos su bulgarišku avies arba karvės pieno sūriu brinza.

Mmusaka - malta mėsa su bulvėmis, kiaušiniais ir baklažanais.

Banica - sluoksniuota tešla, įdaryta brinza ir mėsa.

Lukanka - rūkyta dešra, dažniausiai vartojama kaip užkandis.

Kavarma - kiaulienos, veršienos troškinys su svogūnais ir grybais.

Kebabčeta - ant iešmo kepta malta mėsa su prieskoniais.

Sarmi - ryžiais ar mėsa įdaryti vynuogių ar kopūsto lapai.

Imambajaldy - baklažanai, įdaryti įvairiomis daržovėmis ar mėsa.

Garaš - šokoladinis tortas.

*********************
Kviečiame iki gegužės 17 d. registruotis ir dalyvauti konkurse, kurio nugalėtojas gaus puikią atostogų dovaną sau ir vienam savo draugui - „Tez Tour“ kelionę dviems asmenims į Graikijos salą Kretą!

P.S. Užsiregistravę dalyviai gaus po 10 Lt, kuriuos galės išleisti parado.lt pirkiniams. 

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)