Pasibastymas po Molėtų apylinkes

 (15)
Pasibastymas po Molėtų apylinkes
© DELFI skaitytojo nuotr.

Na, ir prigąsdino gi didieji orų burtininkai, sinoptikais besivadiną - žiema jau ant nosies, tuoj pradės snigti. O dar taip norisi pasidžiaugti rudeniu, su savo daugybe atspalvių, su grybais, su rūkais ir vis dar ne tik šviečiančia, bet ir šildančia saulute.

Esu pažadėjęs parodyti draugams savo labai mėgstamas Molėtų apylinkes. Štai ir puiki proga, kol dar neatėjo žiema.

Ir kelionės šeštadienis mus pasitinka pasakiškai gražiais rudens orais – su šviečiančia saule, nediduku šaltuku ir vis dar labai daug žalios spalvos. Net nesitiki, jog jau spalio pabaiga.

Traukiame pirmiausia į Labanoro regioninį parką paieškoti grybų. Čia viskas kitaip, nei Varėnos grybų krašte – ir miškas kitoks, gal ir grybai moka labiau slėptis. Bet tuo įdomiau. Didžiausias skirtumas matomas iškart – Varėnoje vis stengiesi išvengti kitų grybautojų ir niekaip nepavyksta to padaryti, o čia, kai galų gale sutinki kitus kolegas - grybų ieškotojus, būna tikra šventė – pasidalini įspūdžiais apie laimikį ir mielai pabendrauji.

Ir jie šįkart pasakė tikrą tiesą – svarbiausia ne surastų grybų kiekis, o pats procesas. Puikus šeštadienio rytas labai gražioje aplinkoje su gera nuotaika ir šaunia kompanija. Ir ne tiek jau mažai surastų grybų – kaip prizas už pastangas. Tokia mūsų kelionės pradžia.

Ateina metas ir daugiau gražaus pamatyti. Važiuojame gaudyti įspūdžių prie etnokosmologijos muziejaus. Tai puikus pavyzdys, kaip savo srities entuziastų kolektyvas ir geras vadovas gali sukurti kažkas nepaprasto. Įstabaus grožio vietoje – ant gražutės kalvos, apsuptas ežerų ir miškų, stūkso tikrų tikriausias NSO kosmodromas. Ir šią vietą jau atrado daugybė žmonių. Tuščia nebūna beveik niekada. Nemanau, kad kas iš čia išsiveža blogų įspūdžių.

Čia gali daug įdomaus sužinoti ir apie kosmosą, ir apie istoriją. Ir į žvaigždes per teleskopą naktimis pasižiūrėti. O ant žemės, šalia muziejaus, ištisas visokiausių paslaptingų daikčiukų parkas. Gražus jis ir dabar, vėlų rudenį. Tarp gėlynų ir medelių įsitaisę mistiniai akmenys, šalia kurių prieš tūkstantį ir daugiau metų savo ritualus atlikdavo senovės žyniai. Įdomu būtų paklausyti, jei tie akmenys prabiltų, ar ne?

Surasi šiame parke ir Visatos Akį, o angelas sargas saugo nuo pikto. O kad jam vienam tą daryti nebūtų sunku, padeda ir gyvūnų kaukolės – veja piktas dvasias lauk.


DELFI skaitytojo Gintaro nuotraukos

O šalimais muziejaus yra Kulionių piliakalnis. Nusileidi nuo kalvos, pereini lieptuku į kitą ežero pusę ir jau ropštiesi į kalną.



Piliakalnis apaugęs mišku, stūkso Želvos ežero pusiasalyje. Man jis labai primena Ginučius-Ladakalnį prieš dvidešimt metų. Jeigu čia taip pat pasitvarkius, ohoho koks vaizdukas į apylinkes atsivertų. Dar, kaži, ar matomų ežerų kiekiu Ladakalniui nusileistų.

Man labai įstrigo kai kurių užsieniečių pasakyti žodžiai, jog piliakalnių yra daug kur, bet tik mes, lietuviai, iš jų sugebėjome pasidaryti tikrą istorinį paveldą. Dabar jau mus bando ir kiti šia linkme vytis, pavyzdžiui, baltarusiai. Užveda tie kalnai, piliakalniais vadinami. Juk tai vietos, kur niekas niekaip niekad mūsų nenugalėjo, kad ir kaip bandė. Man tokia mintis šovė – jei Kęstutis Kemzūra būtų mūsų krepšinio rinktinę užginęs ant kokio Merkinės Kalno, niekam ta rinktinė nebūtų pralaimėjusi. Garantuotai!

Sunku iš šios Molėtų vietos išjudėti. Visada taip būna. O jau vasarą-vasarą koks dalykėlis čia įsitaisyti, kažkur daugybės ežerų pašonėje, su palapine ir nakvyne. Ir prie laužiuko pasidairyti į žvaigždes – nerealus dalykas!

Baigiame savo pasibastymą po rudenį visai netoliese esančiame kitame regioniniame parke – Asvejos.

Kaipgi nepasigrožėti krintančiais auksaspalviais lapais ant Dubingių piliakalnio! Šis piliakalnis, mano supratimu, turi patį gražiausią ant jo augantį parką. Su daugybe ąžuolų. Su didingos Lietuvos giminės – Radvilų – kapaviete.



Su ilgiausiu Lietuvos ežeru papėdėje. Gražu neišpasakytai. Ir tas ruduo nebe toks baisus pasidaro – su juo kartais ir liūdesys juk atkerėploja. Mes jo neįsileisime, kaip neįsileisdavo kryžiuočių-kalavijuočių mūsų protėviai.

www.DELFI.lt
 
15
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kelionės ir laisvalaikis

Viskas, ką sakė apie Siciliją – netiesa arba Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš mafijos tėvynės (57)

2014 rugpjūčio mėn. 1 d. 19:37
Viskas, ką sakė apie Siciliją – netiesa arba Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš mafijos tėvynės
K. Cemnolonskio nuotr.
Kalnai šiukšlių, siaubingi viešbučiai, kuklus pusryčių meniu, tragiškas eismas ir gatvėse siautėjantys paaugliai nusikaltėliai. Tokius ir panašius perspėjimus išgirdęs apie Siciliją nesistebi, kodėl nuostabaus gamtos grožio saloje tiek mažai turistų. Kita vertus – gerai: kainos vis dar įkandamos, o žmonės neišlepinti pasiturinčių europiečių.

Pamukalės stebuklas Turkijoje (11)

2014 liepos mėn. 31 d. 12:06
Ak, tos atostogos, atostogos! Taip ir norisi pakeliauti, įdomius kraštus pamatyti. Štai ne vienas kraštietis ir netgi kaimynas išvažiuoja į Turkijos kurortus, maudosi šiltoje jūroje, ilsisi. Kiek patinginiavus kyla noras ir apsidairyti, šį tą išskirtinio pamatyti, kad ir grįžus būtų apie ką papasakoti. Jeigu renkatės keliones į Turkiją, tikrai verta bus pavažiuoti pora šimtų kilometrų į šalies gilumą ir aplankyti gamtos stebuklą Pamukalę.

10 įdomių faktų apie Bulgariją (20)

2014 liepos mėn. 30 d. 00:01
Bulgarija – turtinga be galo gražia gamta šalis, išsaugojusi daugelio joje gyvenusių tautų patirtį bei dvasią, kiekvienam keliautojui galinti pasiūlyti itin platų kultūrinių vertybių bei pramogų spektrą. Švelnus klimatas, puikūs paplūdimiai, gera virtuvė, turizmo infrastruktūros vystymas – visa tai lemia, kad kelionės į Bulgariją vis populiarėja. Tai unikali šalis, turinti kuo nustebinti.

Kaip per atostogas pailsėti kokybiškai?

2014 liepos mėn. 29 d. 00:01
Kiekvienam žmogui reikalingos atostogos, kad tiek mūsų fizinė, tiek psichinė savastis pailsėtų ir įgautų naujų jėgų. Juk žmogus mažai skiriasi nuo buityje kiekvieną dieną naudojamų daiktų, mums irgi reikia energijos. Vis dėlto ne visi moka taip paprastai atsiriboti nuo minčių apie darbą ir kokybiškai pailsėti.

Porcelianinio puodelio istorija (4)

2014 liepos mėn. 29 d. 00:01
XVI a. portugalai vystė prekybinius mainus su Kinija ir įkūrė šioje šalyje savo prekybos atstovybę. Taip į senąjį žemyną atkeliavo pirmieji kiniško porceliano gaminiai. Europiečius lengvučio porceliano indai labai žavėjo.