Nuotykis užsienyje. Kartą Maharadžos rūmuose...

 (14)
Indija
Indija
© Shutterstock nuotr.

Iš tiesų tos istorijos net nenorėčiau prisiminti... Dabar gal jau atrodo viskas juokinga, bet tada... Galėjau prasmegti skradžiai žemėn...

Vykau į tarptautinę turizmo parodą Indijoje. Keletas dienų pažinčių, darbo, kaupiamos informacijos, o vėliau pažintinė kelionė po šalį.

Programa fantastiška: didieji fortai, jodinėjimas ant dramblių, naktinis pasivažinėjimas su kupranugarių traukiamais vežimaičiais, tik geriausių ir įspūdingiausių viešbučių, kurie kartais primena ne viešbučius, o tvirtoves, pilis ar dar kažin kokius rūmus, apžiūra. Tokiuose ir nakvojome.

Vieną dieną rengėmės paprastus ir patogius drabužius, nes reikėjo ilgai važiuoti autobusu, vėliau beveik prie pasienio su Pakistanu kopose ruošėmės jodinėti kupranugariais. Viskas taip ir buvo, bet staiga mūsų (11 įvairiausio plauko turizmo atstovų iš Kanados, JAV, Vokietijos, Singapūro ir kt) gidas pranešė, kad vyksime į ypatingą vietą vakarieniauti.

Ta ypatinga vieta – vieno turtingo maharadžos sūnelio fantazijos vaisius – fantastiški rūmai, kuriuos statant nebuvo vartojami žodžiai „brangu“ ar „neįmanoma“. Įsliūkinome vidun besislapstydami vieni už kitų, besivalydami dulkes nuo dykumos ir kupranugarių, o sau gyvenime prisiekiau niekur daugiau viešai nesirodyti su tais klouniškais pirmojo modelio ryškiais salotiniais „kroksais“.

Rūmų vidiniame kiemelyje (gal kaip mūsų prezidentūros) mums buvo puikiai paserviruotas stalas. Meniu surašytas ant tarsi sendinto popieriaus, suvynioto į ritinėlį bei perrištas kaspinu. Prisėdome.

Nuščiuvau kaip žebenkštis, kai tiesiai prieš mane prie ilgo stalo atsisėdo tas jaunasis princas – maharadžos sūnelis. Gražus, dailių manierų (studijavo Europoje ir šiaip dažnai skraido aplankyti draugų Europoje, pasilinksminti ir pan), mandagus. Iš visų pusių pradėjo plaukti ant stalo patiekalai, kurių dabar tikrai neatpažinsiu ir nenupasakosiu.

Staiga.... GUUUURGT!!!!!! Ėmė urgzti pilvas. Turiu pripažinti, kad kelionės metu nebuvo mūsų grupėje nė vieno, kuris būtų išvengęs tų specifinių indiškų bakterijų, taip erzinančių visų kitų šalių piliečių žarnynus. Supratau, kas man gresia artimiausiu metu... Atsistojau, atsiprašiau ir – na, kodėl kaip tyčia? – per visą gražųjį kiemą įstrižai (gal 100 gerų žingsnių) teko elegantiškai skuosti prie „Cloak room“ (WC).

Prie durų pamačiau stovintį jaunuolį su smokingu ir varlyte bei baltomis pirštinėmis. Jis meiliai nusišypsojo, pravėrė duris ir sako: „Welcome“. Žengiau į vidų, prie moterų tualeto durų stovi mergina su baltais marškiniais, šalikėliu, baltomis pirštinėmis. Atidarė man duris ir dar vienas „welcome“.

Grįžau prie stalo. Prisėdau. Klausiu stalo kaimynės kinės, gal ji turi kokių nors vaistų. Lyg tyčia savo buvau palikusi lagamine kažkur giliai autobuse. Ji man atkišo mažą dėžutę, išmargintą kiniškais rašmenimis su Mao Dzeduno nuotrauka. Dėžutėje buvo stiklinis buteliukas su kažkokiomis granulėmis. Kinė man pašnibždėjo, kad labai neskanu. Ką gi, pasirinkimo tai jokio.

Išgėriau tuos vaistus, tuščią dėžutę padėjau ant stalo greta savo lėkštės. Princas atsisuko ir klausia: „Viskas gerai“? Taip, taip, linksiu galvą, čia tik šiaip vitaminai imunitetui ir taip toliau. Iš kitos pusės sėdinti kanadietė paėmė dėžutę, kažkokiu stebuklingu būdu rado anglišką paaiškinimą ir ėmė skaityti garsiai: „Ši priemonė skirta, kai negaluoja skrandis, kai paleidžiami viduriai...“.

Sulig tais žodžiais vos nepalindau po stalu. Princas šelmiškai šypsojosi. Angliškai jis suprato kuo puikiausiai. Atsisukau į kanadietę ir paprašiau dar kartą perskaityti garsiau, nes tikrai žmonės, sėdintys toliau nuo mūsų, dar neišgirdo.

Tą vakarą žodį „welcome“ prie durų su užrašu „Cloak room“ girdėjau dar bent šešetą kartų. Kaskart miriau iš gėdos, nes po kiekvieno mano apsilankymo mergina iš tualetinio popieriaus lėkdavo lankstyti gėlytę. Tiesa, ji nė karto neuždarė tualeto durų, kad, neduokdie, nepražiopsotų momento, kada man vėl reikės atidaryti duris ir palinkėti gražaus vakaro išeinant.

Tiek tų rūmų temačiau, bet štai jų „Cloak room“ galėčiau meniškai nutapyti net pažadinta vidurnaktį.

Beje, tą naktį mes turėjome dar vieną sriuprizą – nakvojome puikiai įrengtose egzotiškose palapinėse...

S.S.

*******************************************************************

Šis rašinys - konkurso „Nuotykis užsienyje, kurio nepamiršiu“, dalis. Pasidalinkite savo kelionių istorijomis, papasakokite, ką patyrėte, ir pamokykite kitus, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, o mes geriausio rašinio autoriui dovanosime kvietimą (dviems) apsilankyti viešbutyje "SPA Hotel Belvilis" (su nakvyne). Jūsų istorijų, parašytų lietuvių kalba (su ą, ę, ė, š) el. paštu gyvenimas@delfi.lt lauksime iki rugsėjo 7 dienos.

www.DELFI.lt
 
14
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kelionės ir laisvalaikis

Pikniko prie Baltojo tilto dalyvių užklupęs lietus neišbaidė (1)

2014 rugpjūčio mėn. 22 d. 14:29
"Borjomi Grill" piknike T. Barštys
Organizatorių nuotr.
Kasmetine vasaros tradicija tapęs „Borjomi piknikas“ ketvirtadienio vakarą į pievelę prie Baltojo tilto Vilniuje vėl subūrė šimtus vilniečių ir sostinės svečių. Šiemet valgymo gamtoje mėgėjams nepavyko išvengti lietaus, tačiau piknikautojų jis neišbaidė.

Magiška „Vakarienė baltai“: kas joje dalyvaus? (7)

2014 rugpjūčio mėn. 22 d. 12:15
Vakarienė baltai
Organizatorių archyvo nuotr.
Vestuvių metines švenčiančios sutuoktinių poros. Būrys geriausių vaikystės draugių. Bendradarbių kompanijos. Įvairių visuomeninių klubų nariai. Tokie žmonės registruojasi į pirmą kartą Lietuvoje organizuojamą paslaptingą ir prancūziška dvasia dvelkiančią „Vakarienę baltai“ („Dîner en Blanc“).

Rengiatės grybauti? Naudingi patarimai (5)

2014 rugpjūčio mėn. 22 d. 08:36
Prasidėjus grybų sezonui daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti ir pailsėti miške. Nors daugelis grybautojų mano, kad puikiai pažįsta valgomuosius grybus, vis dėlto retkarčiais į pintines papuola ir nuodingų grybų, kurie pridaro daug nemalonumų. Pasitaiko, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie visą gyvenimą grybavo ir gerai pažįsta grybus, dėl pablogėjusio regėjimo skaudžiai apsirinka – prisirenka nuodingų grybų. Tad grybaujant ir vėliau tvarkant grybus reikia būti itin atidiems.

Konkursas! Kuo kvepia mano atostogos (3)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 17:29
Jau atostogavote? Nesvarbu, jei dar nespėjote - atostogų kvapas visada su mumis. Vieniems jis kvepia sūria jūra, kitiems - žemuogėmis, o tretiems - kava mažoje Paryžiaus kavinukėje... Kviečiame dalyvauti fotokonkurse „Kuo kvepia mano atostogos“! Nugalėtojų laukia puikūs „Kvapų namų“ įsteigti prizai.

Šį vakarą prie Baltojo tilto įvyks grilio fiesta (3)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 11:13
Šį vakarą prie Baltojo tilto įvyks grilio fiesta
Organizatorių nuotr.
Šiandien vakare į pievelę Vilniuje prie Baltojo tilto susirinks šimtai piknikautojų. Kasmete vasaros tradicija tapusio masinio pikniko organizatoriai šiemet vilniečius ir sostinės svečius kviečia į keptos mėsos fiestą – „Borjomi Grill pikniką“.