Nuotykis užsienyje. Kartą Maharadžos rūmuose...

 (14)
Indija
Indija
© Shutterstock nuotr.

Iš tiesų tos istorijos net nenorėčiau prisiminti... Dabar gal jau atrodo viskas juokinga, bet tada... Galėjau prasmegti skradžiai žemėn...

Vykau į tarptautinę turizmo parodą Indijoje. Keletas dienų pažinčių, darbo, kaupiamos informacijos, o vėliau pažintinė kelionė po šalį.

Programa fantastiška: didieji fortai, jodinėjimas ant dramblių, naktinis pasivažinėjimas su kupranugarių traukiamais vežimaičiais, tik geriausių ir įspūdingiausių viešbučių, kurie kartais primena ne viešbučius, o tvirtoves, pilis ar dar kažin kokius rūmus, apžiūra. Tokiuose ir nakvojome.

Vieną dieną rengėmės paprastus ir patogius drabužius, nes reikėjo ilgai važiuoti autobusu, vėliau beveik prie pasienio su Pakistanu kopose ruošėmės jodinėti kupranugariais. Viskas taip ir buvo, bet staiga mūsų (11 įvairiausio plauko turizmo atstovų iš Kanados, JAV, Vokietijos, Singapūro ir kt) gidas pranešė, kad vyksime į ypatingą vietą vakarieniauti.

Ta ypatinga vieta – vieno turtingo maharadžos sūnelio fantazijos vaisius – fantastiški rūmai, kuriuos statant nebuvo vartojami žodžiai „brangu“ ar „neįmanoma“. Įsliūkinome vidun besislapstydami vieni už kitų, besivalydami dulkes nuo dykumos ir kupranugarių, o sau gyvenime prisiekiau niekur daugiau viešai nesirodyti su tais klouniškais pirmojo modelio ryškiais salotiniais „kroksais“.

Rūmų vidiniame kiemelyje (gal kaip mūsų prezidentūros) mums buvo puikiai paserviruotas stalas. Meniu surašytas ant tarsi sendinto popieriaus, suvynioto į ritinėlį bei perrištas kaspinu. Prisėdome.

Nuščiuvau kaip žebenkštis, kai tiesiai prieš mane prie ilgo stalo atsisėdo tas jaunasis princas – maharadžos sūnelis. Gražus, dailių manierų (studijavo Europoje ir šiaip dažnai skraido aplankyti draugų Europoje, pasilinksminti ir pan), mandagus. Iš visų pusių pradėjo plaukti ant stalo patiekalai, kurių dabar tikrai neatpažinsiu ir nenupasakosiu.

Staiga.... GUUUURGT!!!!!! Ėmė urgzti pilvas. Turiu pripažinti, kad kelionės metu nebuvo mūsų grupėje nė vieno, kuris būtų išvengęs tų specifinių indiškų bakterijų, taip erzinančių visų kitų šalių piliečių žarnynus. Supratau, kas man gresia artimiausiu metu... Atsistojau, atsiprašiau ir – na, kodėl kaip tyčia? – per visą gražųjį kiemą įstrižai (gal 100 gerų žingsnių) teko elegantiškai skuosti prie „Cloak room“ (WC).

Prie durų pamačiau stovintį jaunuolį su smokingu ir varlyte bei baltomis pirštinėmis. Jis meiliai nusišypsojo, pravėrė duris ir sako: „Welcome“. Žengiau į vidų, prie moterų tualeto durų stovi mergina su baltais marškiniais, šalikėliu, baltomis pirštinėmis. Atidarė man duris ir dar vienas „welcome“.

Grįžau prie stalo. Prisėdau. Klausiu stalo kaimynės kinės, gal ji turi kokių nors vaistų. Lyg tyčia savo buvau palikusi lagamine kažkur giliai autobuse. Ji man atkišo mažą dėžutę, išmargintą kiniškais rašmenimis su Mao Dzeduno nuotrauka. Dėžutėje buvo stiklinis buteliukas su kažkokiomis granulėmis. Kinė man pašnibždėjo, kad labai neskanu. Ką gi, pasirinkimo tai jokio.

Išgėriau tuos vaistus, tuščią dėžutę padėjau ant stalo greta savo lėkštės. Princas atsisuko ir klausia: „Viskas gerai“? Taip, taip, linksiu galvą, čia tik šiaip vitaminai imunitetui ir taip toliau. Iš kitos pusės sėdinti kanadietė paėmė dėžutę, kažkokiu stebuklingu būdu rado anglišką paaiškinimą ir ėmė skaityti garsiai: „Ši priemonė skirta, kai negaluoja skrandis, kai paleidžiami viduriai...“.

Sulig tais žodžiais vos nepalindau po stalu. Princas šelmiškai šypsojosi. Angliškai jis suprato kuo puikiausiai. Atsisukau į kanadietę ir paprašiau dar kartą perskaityti garsiau, nes tikrai žmonės, sėdintys toliau nuo mūsų, dar neišgirdo.

Tą vakarą žodį „welcome“ prie durų su užrašu „Cloak room“ girdėjau dar bent šešetą kartų. Kaskart miriau iš gėdos, nes po kiekvieno mano apsilankymo mergina iš tualetinio popieriaus lėkdavo lankstyti gėlytę. Tiesa, ji nė karto neuždarė tualeto durų, kad, neduokdie, nepražiopsotų momento, kada man vėl reikės atidaryti duris ir palinkėti gražaus vakaro išeinant.

Tiek tų rūmų temačiau, bet štai jų „Cloak room“ galėčiau meniškai nutapyti net pažadinta vidurnaktį.

Beje, tą naktį mes turėjome dar vieną sriuprizą – nakvojome puikiai įrengtose egzotiškose palapinėse...

S.S.

*******************************************************************

Šis rašinys - konkurso „Nuotykis užsienyje, kurio nepamiršiu“, dalis. Pasidalinkite savo kelionių istorijomis, papasakokite, ką patyrėte, ir pamokykite kitus, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, o mes geriausio rašinio autoriui dovanosime kvietimą (dviems) apsilankyti viešbutyje "SPA Hotel Belvilis" (su nakvyne). Jūsų istorijų, parašytų lietuvių kalba (su ą, ę, ė, š) el. paštu gyvenimas@delfi.lt lauksime iki rugsėjo 7 dienos.

www.DELFI.lt
 
14
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kelionės ir laisvalaikis

10 įdomių faktų apie Bulgariją (19)

2014 liepos mėn. 30 d. 00:01
Bulgarija – turtinga be galo gražia gamta šalis, išsaugojusi daugelio joje gyvenusių tautų patirtį bei dvasią, kiekvienam keliautojui galinti pasiūlyti itin platų kultūrinių vertybių bei pramogų spektrą. Švelnus klimatas, puikūs paplūdimiai, gera virtuvė, turizmo infrastruktūros vystymas – visa tai lemia, kad kelionės į Bulgariją vis populiarėja. Tai unikali šalis, turinti kuo nustebinti.

Kaip per atostogas pailsėti kokybiškai?

2014 liepos mėn. 29 d. 00:01
Kiekvienam žmogui reikalingos atostogos, kad tiek mūsų fizinė, tiek psichinė savastis pailsėtų ir įgautų naujų jėgų. Juk žmogus mažai skiriasi nuo buityje kiekvieną dieną naudojamų daiktų, mums irgi reikia energijos. Vis dėlto ne visi moka taip paprastai atsiriboti nuo minčių apie darbą ir kokybiškai pailsėti.

Porcelianinio puodelio istorija (4)

2014 liepos mėn. 29 d. 00:01
XVI a. portugalai vystė prekybinius mainus su Kinija ir įkūrė šioje šalyje savo prekybos atstovybę. Taip į senąjį žemyną atkeliavo pirmieji kiniško porceliano gaminiai. Europiečius lengvučio porceliano indai labai žavėjo.

7 būdai, kaip paįvairinti poros atostogas (8)

2014 liepos mėn. 28 d. 11:17
Nieko neveikimą, įprastą gulėjimą paplūdimyje ar „nardymą“ Europos sostinių gatvėmis vasaros atostogų metu jau dauguma porų išbandė. Tačiau, kad atostogos būtų išties įsimintinos, o grįžus iš jų tarpusavio santykiai dar geresni, verta peržengti savo komforto ribas ir ryžtis ekstremaliems arba tiesiog neįprastiems užsiėmimams.

Efesas - spindintis Antikos laikų perlas Turkijoje (18)

2014 liepos mėn. 28 d. 00:01
Atostogaujant Turkijos vakarinėje pakrantėje prie Egėjo jūros verta aplankyti vieno didžiausių antikinio miesto griuvėsius. Nuo Kušadasio kurorto iki Efeso yra tik keliolika kilometrų; juos patogu nuvažiuoti turistus aptarnaujančiais vietiniais „mikriukais“ – jie Turkijos kurortuose vadinasi „dolmuš“. Važiuoti reikia Selcuko miesto kryptimi, išlipti 3 kilometrus neprivažiavus jo. Tai populiarus ir gausiai turistų lankomas objektas.