Nuosavu automobiliu - nors ir pas Drakulą

 (5)
Bulgarijos Nesebaro kurortas
Bulgarijos Nesebaro kurortas
© Shutterstock nuotr.

Vilniečių Razulevičių šeima nusprendė automobiliu nuvykti į Bulgarijos Nesebaro kurortą. Teko įveikti net 5 tūkst. km, bet, pasak prie vairo sėdėjusio Roberto, nuovargį nuplovė Juodosios jūros gaiva, o akį džiugino įspūdingi Rumunijos vaizdai, dėl kurių šeima norėtų daugiau pakeliauti po šią lietuviams menkai pažįstamą šalį.

Ketinantiesiems automobiliu vykti į Bulgariją vairuotojas pataria atidžiau rinktis kelius, nes šalia mokamų greitkelių yra ne blogesni nemokami keliai. „Sutaupai vos 20 minučių, tačiau prarandi 40 eurų. Kitą kartą rinksimės tik nemokamus kelius“, – sakė tolimas keliones automobiliu mėgstantis vilnietis.

Lietuvoje degalai pigiausi

„Pažįstami lietuviai pasiūlė pailsėti jų įsigytame bute prie Juodosios jūros. Man labai norėjosi pažiūrėti, kaip atrodo lietuvių perkami butai Bulgarijoje. Tad susigundėme pakeliauti po nepažįstamą Pietryčių Europos kraštą“, – kelionės pradžią prisiminė vilnietis Robertas Razulevičius.

Pasak R. Razulevičiaus, kaip nors ypatingai automobilio ilgai kelionei ruošti nereikia.

„Žinoma, būtina patikrinti, ar automobilis tvarkingas, tačiau tai daroma nebūtinai prieš ilgąsias keliones. Mašina gali sugesti ir važiuojant į Trakus, – juokavo pašnekovas. – Niekada negali žinoti, kas gali nutikti.“

Vis dėlto prieš kelionę buvo patikrinta pakaba, stabdžiai, tepalai, atsarginio rato būklė, kondicionierius. Vairuotojas įsitikino, kad nepamiršo keltuvo, buksyro virvės, gnybtų akumuliatoriui. Labiausiai nerimą kėlė „Reno“ amžius – 9 metai.

Su žmona ir sūnumi keliauti mėgstantis vilnietis džiaugėsi, kad jo automobilis be menkiausio gedimo sėkmingai atlaikė 5 tūkst. km. Paklaustas, kur pigiausia piltis degalus, vyras teigė į tai dėmesio nekreipęs.

„Baigiasi degalai, ir pili arba tuomet, kai turi atliekamų tos šalies, kurioje esi, pinigų. Juolab kad ir kainos ne ką skiriasi nuo lietuviškų, – pasakojo liepos pradžioje keliavusi šeima. – Išvažiuojant iš Lietuvos pigiausias buvo akcijinis dyzelinas už 4,19 Lt. Lenkijoje degalai buvo truputį brangesni. Rumunijoje už litrą dyzelino mokėjom 5,78 lėjos (4,32 Lt), o Bulgarijoje – 2,58 levo (4,55 Lt).“ Slovakijoje ir Vengrijoje lietuviai degalų nepirko. Dyzelino litras šiose šalyse kainavo atitinkamai 4,76 ir 5,2 Lt.

Pasak vilniečio, kelionėje labai praverčia banko kortelės, tad dažnai net ir valiutos keistis nereikia.

„Visose degalinėse galima drąsiai atsiskaityti banko kortele. Žinoma, jei norėsi kokioje nors vietinėje kaimo krautuvėje apsipirkti, būtina turėti grynųjų tos šalies pinigų. Įdomu tai, kad prie degalinių visose šalyse tualetai buvo nemokami, išskyrus Lenkijoje. Čia prašoma zloto ar kelių“, – teigė R. Razulevičius.

Popierinis žemėlapis – būtinas!

Razulevičių šeimos tikslas buvo pasiekti Nesebarą – Bulgarijos kurortą prie Juodosios jūros, tad šeima per daug nesidairydama pervažiavo per Lenkiją ir Slovakiją, kiek daugiau dėmesio skyrė nuostabaus kraštovaizdžio Rumunijos ir Bulgarijos miesteliams.

„Gyvenvietės ir kalnai, intensyvus eismas nelabai leido įsibėgėti. Iš dalies gelbėjo autostrados, bet, pavyzdžiui, Slovakijoje ir Vengrijoje jas galima aplenkti nemokamais keliais – sutaupai 40 eurų važiuodamas pirmyn ir atgal, – kelionės įspūdžius prisiminė vilnietis. – Vengrijoje ir Slovakijoje siūlyčiau nesirinkti mokamų kelių – jie per trumpi, o bilietas negalios, jei pro ten pat grįši vėliau nei po savaitės.“

Rumunijoje ir Bulgarijoje kelių vinječių keliautojams išvengti nepavyko. Vilniečių šeima naudojosi visuotine padėties nustatymo sistema (GPS), tačiau ja visiškai pasitikėti, pasak jų, negalima.

„Būtinai reikia sekti kelio nuorodas ir, reikalui esant, nepaisyti GPS signalo, nes yra naujų kelių, kurie į GPS žemėlapius neįtraukti. Kartais atliekami įvairūs kelių remonto darbai, yra nutiesti aplinkkeliai, kurių GPS taip pat nerodo. Vis dėlto nereikėtų nurašyti popierinio žemėlapio. Jis reikalingas ir naudingas norint susigaudyti, kur esi ir kur norėtum važiuoti. Be to, tokiame žemėlapyje vietiniai žmonės maloniai parodys, ar teisingu keliu vykstate, o pagal GPS jiems susigaudyti būtų sunku“, – pasakojo R. Razulevičius.

Galų gale pasiekę Nesebaro kurortą, lietuviai ėmė domėtis butų nuomos kainomis. Pasirodo, išsinuomoti studiją (vieno kambario, sujungto su virtuve, butas) Nesebare, Juodosios jūros pakrantėje, yra daug pigiau nei, pvz., Palangoje. 30–40 kv. m buto kaina kiek toliau nuo centro, tačiau šalia (~500 m) jūros kainuoja vos apie 30 eurų (100 Lt).

Varginantis vairavimas, pasak R. Razulevičiaus, pasimiršo jau tą pačią dieną nuėjus prie jūros.

„Įspūdžiai patys geriausi. Derinome pažintines ekskursijas su poilsiu. Tokiu būdu galima labai daug ką pamatyti ir nepervargti. Nesebaras yra labai senas, dar antikos laikus menantis miestas, kuriame išliko ir graikų, ir osmanų, ir viduramžių epochos architektūros paminklų“, – pasakojo sutuoktiniai.

Anot jų, į tokią pat kelionę verta leistis ir vėl dėl „beveik užtikrinto puikaus saulėto oro, šiltos jūros, vaisių ir daržovių gausos, o kalnai ir gamtovaizdžiai bei, aišku, Rumunijos miesteliai su tolumoje stūksančiomis pilimis abejingo nepaliks nė vieno“.

Paneigė stereotipus

Razulevičiai ketinantiesiems keliauti į Bulgariją būtinai siūlo aplankyti jaukius ir, kaip patys sako, natūraliai išsilaikiusius Rumunijos Transilvanijos regiono kaimelius ir miestelius, tokius kaip Sibiu (prieš kelerius metus buvusi Europos kultūros sostinė, UNESCO saugomas senamiestis, kuriame kas antras namas pažymėtas „Historical monument“, o pastatų stoglangiai ovaliai lenkti ir primena žmogaus akis), Sinaia (išraiškinga Pelešo pilis ir galimybė keltuvais pasikelti į kalnus), Branas (legendų apraizgyta Drakulos pilis), Brasovas (gotikinė „juodoji“ cerkvė, išlikę galingi miesto įtvirtinimai), Sighisoara (Drakulos gimtasis miestas su pakerinčia citadele – istoriniu miesto centru).


Shutterstock nuotraukos

Dauguma lietuvių vis dar mano, kad Rumunijoje pilna čigonų, ten nesaugu ir pavojinga keliauti.

„Tai netiesa. Jokio nesaugumo jausmo nei Rumunijoje, nei Bulgarijoje nepatyrėme ir nemanau, kad tai atsitiktinumas – jau kurį laiką nei interneto komentaruose, nei oficialiuose kelionių leidiniuose neradau informacijos, kad šiose šalyse būtų nesaugu. Bulgarai, atvirkščiai nei turkai, yra ramūs ir mandagūs prekybininkai: negriebia už rankos ir neverčia ko nors būtinai įsigyti“, – lietuvių stereotipus apie Pietryčių Europą paneigė vilniečiai.

Paklaustas, kiek iš viso kelionei išleido 3 asmenų šeima, vilnietis pateikė itin tikslius skaičius.

„Iš viso išleidome 3600 Lt, iš kurių 1300 Lt kainavo degalai, o apie 1100 Lt sumokėjome už 11 nakvynių, – išleistus pinigus skaičiavo R. Razulevičius. – Likusius 1 200 Lt skyrėme maistui. Iš Lietuvos nieko nesivežėme, išskyrus gabaliuką lašinių, dešros ir juodos duonos – kelionės pradžiai. Daugiau maisto vežtis neapsimoka, nes prekių pasiūla didelė, kainos panašios į analogiškų lietuviškų produktų. O ir ko nors įdomesnio paragauti maloniau nei stengtis suvartoti jau begendančius naminius produktus.“

„Valstiečių laikraštis“
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kelionės ir laisvalaikis

Paniškai bijau skristi: ką daryti? (18)

2014 spalio mėn. 31 d. 10:46
Nors yra tik viena tikimybė iš 40 mln., kad jūs arba bet kuris kitas žmogus pasaulyje žus lėktuvo katastrofoje, beveik 80 proc. oro linijų keleivių jaučia baimę prieš skrydį. Ši baimė net dažnai įvardijama kaip viena didžiausių žmonių fobijų kartu su mirties, senatvės, gyvačių ir vorų baimėmis. Ir vis dėlto, kiekvieną dieną lėktuvais skrenda milijonai žmonių. Klausimas, kas labiau šią baimę padeda įveikti: savos pastangos ar nepriekaištingas lėktuvo įgulos darbas?

Negyvenami šiuolaikiniai miestai - vaiduokliai (6)

2014 spalio mėn. 27 d. 16:58
2008 m. gegužę Kinijos Sichuano provincijos valdžia pareiškė, kad Beichuano miesto gyventojai gali būti perkelti į kaimyninį miestą. Tokios kalbos kilo po to, kai šį miestą gegužės pradžioje nusiaubė žemės drebėjimas, nusinešęs 50 tūkst. žmonių gyvybes. Drebėjimas sugriovė daugelį miesto pastatų, o tie namai, kurie liko stovėti, tapo nesaugūs gyventi.

Po Transilvaniją - istorijos ir Drakulos pėdsakais (3)

2014 spalio mėn. 20 d. 10:31
Po Transilvaniją - istorijos ir Drakulos pėdsakais
K.Stalnionytės nuotr.
Į Šiaurę nuo Bukarešto kalnai aukštėja, medžiai tankėja, kol vaizdus aklinai paslepia sodri žaluma. Ne veltui Rumunijos centre glūdinčios Transilvanijos pavadinimas išvertus reiškia „šalį už miškų”. Šiame regione gausu ne tik Drakulos - Valakijos princo Vlado Tepešo - pėdsakų, bet ir vaizdingų pilių, jaukių miestelių, freskomis ištapytų vienuolynų, gilių tarpeklių bei romėnų palikimo.

10 priežasčių aplankyti Maldyvus (34)

2014 spalio mėn. 18 d. 07:45
Maldyvai – ne tik jaunavedžių išsvajota medaus mėnesio vieta. Rojumi Žemėje tituluotas kampelis nepalieka abejingo nei vieno čia apsilankiusio. Žadą atimantis vaizdas pro lėktuvo langą neapleidžia ir jam nusileidus – baltas smėlis, nenusakomo skaidrumo smaragdinis vanduo, švelnus klimatas užburia ir leidžia pamiršti visus rūpesčius, kurie lieka žemyne už tūkstančių kilometrų.

10 gražiausių Europos miestelių, kuriuos verta aplankyti (80)

2014 spalio mėn. 22 d. 00:23
Palyginti mažytė Europa turistams gali pasiūlyti aplankyti be galo daug gražių vietų: senų miestų ir nepakartojamai gražių sostinių (Roma, Paryžius, Londonas, Barselona, Praha ir kt.). Tačiau mane visada labiau vilioja maži autentiški miesteliai ir kaimeliai. Ten viskas – pradedant sena archajiška architektūra ir baigiant pačiais gyventojais – harmoningai susilieja su gamta. Visada stengiuosi nors kelias dienas paviešėti vis kitoje – idiliškoje ir ramioje vietelėje.