Nepamirštama kelionė: Vaidos nuotykiai Italijoje

 (12)
Vaidos Galiūtės kelionė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Gyvenime nedaug keliavau (nors, aišku, dėl to tikriausiai kaltas mano jaunas amžius), tačiau buvo vienas įvykis, dar mokykloj. Mokytojos organizavo mainų programą su italais, rengė atranką. Turėjau silpnybę kelionėms tada, turiu ir dabar. Dalyvavau atrankoje, stengiaus iš visų jėgų, padariau viską, ką galėjau. Tada žinojau, kad tai galbūt vienintelė mano proga ištrūkti kažkur toliau. Na ir ką, anglų mokytojos dėka, aš jau pakeliui į nepakartojamąją Italiją!

Negaliu apsakyt, kokie jausmai tada dėjosi mano širdy. Pirmąkart skridau lėktuvu, netgi ne vienu - kelionei į priekį prireikė trijų ( Ryga- Amsterdamas, Amsterdamas- Roma, Roma- Lamezia terme) lėktuvų. Och! Tas viduržemio jūros oras, kurį pajutau vos tik išlipus iš paskutinio lėktuvo. Vaizdas kaip iš tų romantinių kino filmų: kalnai, palmės.. Juk ten gamta visai kitokia nei čia.

Apsistojau vienoje italų šeimoje. Iš tiesų, tokius ir įsivaizdavau italus: garsiai kalbančius, emocingus,draugiškus, šiltus ir , žinoma, puikius kulinarus! Kiekvieną dieną - vis nauji itališki šedevrai, tradiciniai naminiai patiekalai. Patikėkit, gardesnių spagečių ir naminės picos niekur nesu valgiusi.

Na ką, gyvenau pačiame Italijos "kulne“. Visai netoli Viduržemio jūros. Kiekviena diena buvo suplanuota, viskas vyko pagal grafiką. Kasryt prie mokyklos laukė autobusas vežęs mus į visus pietų Italijos kampelius. Kur tik mes nebuvom. Pilys,tipiški italų žvejų miesteliai, garsioji Sicilija, Etnos ugnikalnio papėdė, nuostabūs paplūdimiai.

Man, paprastai mergelei iš Šiaulių tai buvo neapsakoma, stebejausi ir žavėjausi absoliučiai viskuo. Kad ir apelsinų medžiai, augantys tiesiog ant šaligatvio, pačiame miesto vidury ar tiesiog prie plento. Ir tas pats važiavimas keliu ten kitoks: vis kyli, leidies žemyn, vėl kyli į kalną, ir vėl. Labai nemalonu, kai taip važiuojant vis "užkrenta ausys" (kaip atsitinka, kai kyli arba leidies lėktuvu).

Nerūpestingas gyvenimo būdas, ramybė, jokio skubėjimo. Atrodo, ten gyvenimas sustojęs. Žmonės laimingi, veiduose neblėsta šypsenos. O tai tikras kontrastas su rūsčiaisiais lietuviais.

Sakot, Italija futbolo šalis? Visiškai teisingai! Neabejotinai! Ir mažas, ir jau suaugęs žmogus pasinėręs į šią sporto šaką. Mano mainų programos draugė, kaip ir dalis jos klasiokių, buvo užsirašiusios į futbolo būrelį. Oj, buvo smagu stebėti, kaip po didžiulį futbolo stadioną jos vakarais varinėja kamuolius, kaip lieja prakaitą ir bėga ilgus nuotolius, treneriui vos ištarus žodį. Italui futbolas - garbės reikalas.

Svečiavausi šioje šalyje dvi savaites ir įspūdžių tikrai parsivežiau begalę. Vieni didžiausių įspūdžių - apie architektūrą. Ten nėra didmiesčių, dažnos bendruomenės, susitelkusios miesteliuose. O šiuose tikrai yra į ką pažiūrėti.. Daug siaurų, vingiuojančių per visą miestą, gatvelių( kai kurių plotas vos porą metrų). Senoviški nameliai, jokių daugiaukščių, ar juolab dangoraižių.

Įspūdžių mano galvoje daug daugau nei sugebėjau čia aprašyti. Iš tiesų, ši kelionė – pats geriausias įvykis mano gyvenime. Nežinau, ar dar pavyks kada nors aplankyti kokią kitą šalį, žinau tik tiek, kad tokią galimybę vertinčiau taip pat, kaip ir šią, pirmąją, kelionę į Italiją.

Vaida Galiūtė

O kokia buvo tavo pati nuostabiausia kelionė, kurios iki šiol negali pamiršti? Gal ta, per kurią tau pasipiršo, o gal kelionė, kurios metu patyrei kraują stingdžiusių nuotykių ar gavai likimo pamokų? Nesnausk, DALYVAUK KONKURSE, rašyk, siųsk ir laimėk kelionę!

www.DELFI.lt
 
12
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kelionės ir laisvalaikis

Maskvos metropolitenas: šventyklas primenančios stotys (3)

2014 liepos mėn. 24 d. 00:01
Daugiau negu trys šimtai kilometrų po žeme. Kasdien apie 8 milijonus žmonių ir 190 įspūdingų stočių. 400 traukinių, kursuojančių kas 2,5 minutės. Maskvos požeminis geležinkelis apipintas nuostabiomis istorijomis, legendomis ir mistika.

Paslaptingą „Vakarienę baltai“ gaubia griežtų taisyklių šydas (7)

2014 liepos mėn. 23 d. 13:25
Viskas tik balta. Jokių spalvotų rūbų ir sportinių drabužių. Šortų ar spalvotų batų. Vasarinių šlepečių ar kepuraičių su snapeliu. Visų dalyvių drabužiai, galvos apdangalai, batai – tik balti ir itin elegantiški. Tai tik kelios taisyklės, kurios keliamos rugpjūčio 29 dieną Vilniuje vyksiančio paslaptingo renginio „Vakarienė baltai“ (“Dîner en Blanc”) dalyviams.

Palermas – skonių ir kvapų meka (9)

2014 liepos mėn. 23 d. 08:23
Italijos pietuose stūkso didžiausia Viduržemio jūros sala Sicilija. Jos sostinė – Palermo. Tai autonominė Italijos dalis, skaičiuojanti tris tūkstančius metų. Siciliečių kasdienybė alsuoja kartu su vis dar aktyviu Etnos ugnikalniu. Saloje daug kas kitaip nei žemyninėje Italijos dalyje: tik čia auga raudonieji apelsinai, kava čia labiau skrudinta, skiriasi net žmonių kalba.

Konkursas „Mano išskirtinė kelionė!“

2014 liepos mėn. 22 d. 17:37
Sunku rasti žmogų, kuriam nepatiktų keliauti. Ir tikrai kiekvienas prisiminimuose saugo tą išskirtinę kelionę, palikusią didžiausią žymę širdyje. Tad kviečiame ja pasidalinti!

Pasaulį apkeliavusi rašytoja Ieva Rutė - apie išskirtines keliones

2014 liepos mėn. 22 d. 17:05
Pasaulį apkeliavusi rašytoja Ieva Rutė - apie išskirtines keliones
Asmeninio archyvo nuotr.
Vilniuje pristatyta spalvinga ir egzotiška Ievos Rutės knyga „Išskirtinės kelionės: Kinija, Tibetas, Mianmaras, Nepalas“. IEVA RUTĖ – keliautoja ir fotografė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Azijos studijų magistrė ir dėstytoja, kiniškų arbatų meistrė ir kelionių vadovė po egzotiškąsias šalis.